Lietuvos Respublikos žemės įstatymas

                     LIETUVOS RESPUBLIKOS

                            Ž E M Ė S

                            ĮSTATYMAS

                1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446

                             Vilnius

  (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983

  (nuo 2004 m. vasario 21 d.) (Žin., 2004, Nr. 28-868) redakcija)

--------------

  TIC pastaba: Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 27 d. įstatymu

Nr. IX-1983 (Žin., 2004, Nr. 28-868) nustatyta, kad:

  1. Asmenys, kuriems iki šio (Nr. IX-1983) Įstatymo įsigaliojimo

suteikta  valstybinės  žemės valdymo teisė, įsigaliojus šiam (Nr.

IX-1983) Įstatymui, laikomi šios žemės patikėtiniais.

  2.  Įsigaliojus  šiam  (Nr.  IX-1983) Įstatymui, žemės sklypams

taikomos  visos  iki  šio  (Nr.  IX-1983) Įstatymo įsigaliojimo į

Nekilnojamojo  turto registrą įrašytos specialiosios žemės, miško

ir vandens telkinių naudojimo sąlygos.

----------------

                            I SKYRIUS

                      BENDROSIOS NUOSTATOS

  1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

  1.  Šis  Įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo   ir

naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos

Respublikoje.

  2.  Įgyvendinant  žemės tvarkymo ir  administravimo   politiką,

žemės  santykiai  reguliuojami taip, kad būtų sudarytos   sąlygos

tenkinti  visuomenės,  fizinių  ir  juridinių  asmenų   poreikius

racionaliai  naudoti  žemę,  vykdyti ūkinę veiklą  išsaugant   ir

gerinant  gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą,  apsaugoti

žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

  2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

  1. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis -  teritorijos

gamtinių  ypatumų,  tradicinės žmonių veiklos ir socialinės   bei

ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės  naudojimo

kryptis,  numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti  šios

teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.

  2.  Racionali  ūkio žemėvalda - žemėvalda, kurios   teritorinės

formos  ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas  ekonomiškai

veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai.

  3. Riboženklis - žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas,

atitinkantis   Vyriausybės  įgaliotos  institucijos     nustatytą

standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.

  4.  Specialiosios  žemės  naudojimo sąlygos  -  įstatymais   ar

Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios  veiklos

apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties,  gretimybių,

pagrindinės  tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės   sklypo

naudojimo  būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių  ir

aplinkos apsaugos poreikių.

  5. Ūkis - Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas

arba kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas žemės ūkio  veiklos

subjektas, kuris vykdo žemės ūkio veiklą.

  6.  Žemė - Žemės plutos (litosferos) dalis, apimanti   Lietuvos

Respublikos  žemės  paviršiuje  esančius  sausumos  plotus    bei

paviršinius  vidaus  ir  teritorinius  vandenis  ir   apibrėžiama

gamtinėmis bei ūkinėmis charakteristikomis.

  7.   Žemės   administravimas  -  valstybės  ir     savivaldybių

institucijų   veikla,  kurios  metu  įgyvendinami  teisės    aktų

nustatyti  žemės  tvarkymo  ir  naudojimo,  žemės    informacinės

sistemos kūrimo ir palaikymo reikalavimai.

  8.  Žemės informacinė sistema - informacijos apie žemę   (žemės

išteklius) rinkimo, apdorojimo, saugojimo ir platinimo sistema.

  9. Žemės konsolidacija - sudėtinė žemės tvarkymo dalis,  kurios

metu  atliekamas  kompleksinis  žemės sklypų  pertvarkymas,   kai

keičiamos  jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos   žemės

konsolidacijos  projektą,  siekiant sustambinti  žemės   sklypus,

suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą,

sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus  žemės

ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus  ir

uždavinius.

  10. Žemės naudmenos - žemės plotai, kurie nuo kitų žemės  plotų

skiriasi  jiems  būdingomis  gamtinėmis  savybėmis  arba   ūkinio

naudojimo ypatumais.

  11.  Žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas fizinis  ar

juridinis  asmuo,  kuris naudoja žemę įstatymų,   administracinių

aktų,  teismo  sprendimo,  sandorių ar kitu  įstatymo   nustatytu

pagrindu.

  12.  Žemės paėmimas visuomenės poreikiams - įstatymų  nustatyta

tvarka  ir  atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant)   iš

žemės savininkų, apskrities viršininkui priėmus sprendimą, kad ši

žemė yra būtina visuomenės poreikiams.

  13. Žemės servitutas - teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį,

suteikiama  naudotis  tuo  svetimu  žemės sklypu  ar  jo   dalimi

(tarnaujančiuoju  daiktu), arba žemės savininko teisės   naudotis

žemės  sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl   kurio

nustatomas   servitutas  (viešpataujančiojo  daikto),     tinkamą

naudojimą.

  14.  Žemės  sklypas  - teritorijos dalis,  turinti   nustatytas

ribas,  kadastro  duomenis ir įregistruota  Nekilnojamojo   turto

registre.

  15.  Žemės  sklypo  naudojimo  būdas  -  teritorijų   planavimo

dokumentuose  numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta  tvarka

leidžiama  pagrindinės  tikslinės  žemės  naudojimo    paskirties

žemėje.

  16.  Žemės sklypo naudojimo pobūdis - tam tikrame žemės  sklype

teisės   aktų  nustatyta  tvarka  leidžiamos  vykdyti     veiklos

specifika.

  17.  Žemės  sklypo  riba  - riba tarp  gretimų  žemės   sklypų,

paženklinta   riboženkliais   arba  sutampanti  su     stabiliais

kraštovaizdžio  elementais  ir grafiškai pažymėta  žemės   sklypo

plane.

  18.  Žemės  sklypų amalgamacija - bendros žemės  sklypų   ribos

pakeitimas,  kai  žemės sklypo dalis atidalijama ir   prijungiama

prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.

  19.  Žemės  sklypų  atidalijimas - žemės sklypų  formavimo   ir

pertvarkymo  būdas,  kai iš bendrosios nuosavybės teise   valdomo

žemės   sklypo   vieno  ar  daugiau  bendraturčių     reikalavimu

atskiriamos  šiems  bendraturčiams priklausančios  žemės   sklypo

dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.

  20.   Žemės  sklypų  formavimas  ir  pertvarkymas  -     visuma

žemėtvarkos  veiksmų,  apimančių žemės sklypų projektavimą,   šių

sklypų  ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų   nustatymą

bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

  21.  Žemės  sklypų  padalijimas - žemės  sklypų  formavimo   ir

pertvarkymo  būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du  ar

daugiau žemės sklypų.

  22.  Žemės  sklypų  sujungimas  - žemės  sklypų  formavimo   ir

pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą  turinčių

tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės

sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.

  23.  Žemės  tvarkymas - teisės aktais  reglamentuojamas   žemės

sklypų  ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų  priklausinių

vietos,  pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties,  žemės

naudojimo  būdo  ir pobūdžio nustatymas ir  pakeitimas   derinant

ekonominius,   aplinkosaugos,  kitus  privačius  ir    viešuosius

interesus.

  24.  Žemės  ūkio naudmenos - žemės naudmenos  (ariamoji   žemė,

sodai, pievos, ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti  žemės

ūkio produkcijai auginti.

  25.  Žemės valdytojas - privačios žemės savininkas arba   kitas

fizinis  ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų,   teismo

sprendimo,  sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu   įgijęs

teisę  valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar  savivaldybės

nuosavybės  teisę  įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės   aktų

nustatyta  tvarka  valstybinė  ar  savivaldybės  žemė    perduota

patikėjimo teise.

  26.  Žemėtvarkos projektas - specialiojo teritorijų   planavimo

dokumentas,  kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo  ir

apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės.

  27.  Žemėtvarkos  schema  - specialiojo  teritorijų   planavimo

dokumentas,  kuriame  valstybės,  regionų  ar  rajonų    lygmeniu

nustatomi  kaimiškųjų  teritorijų  žemės naudmenų  naudojimo   ir

tvarkymo prioritetai.

  28.  Žemėvalda  - nuosavybės teise valdomas žemės  sklypas   ar

bendra ūkine veikla susieti keli žemės sklypai.

  29.  Žemėvaldų  projektai  (planai) -  specialiojo   teritorijų

planavimo   dokumentai,  nustatantys  žemės  sklypų    formavimą,

pertvarkymą,  paėmimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo  sąlygas

(tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).

  3 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės fondas

  1.  Visa  Lietuvos  Respublikos teritorijoje  esanti   privati,

valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės

fondą.

  2. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį  Lietuvos

Respublikos žemės fondas skirstomas į:

  1) žemės ūkio paskirties žemę;

  2) miškų ūkio paskirties žemę;

  3) vandens ūkio paskirties žemę;

  4) konservacinės paskirties žemę;

  5) kitos paskirties žemę.

  3.   Neperduota  naudotis  ir  neišnuomota  valstybinė     žemė

priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.

  4 straipsnis. Privati žemė

  1.  Privačią  žemę sudaro žemė, sugrąžinta ar kitaip   įstatymų

nustatyta  tvarka įsigyta fizinių ar juridinių asmenų   (išskyrus

valstybę ir savivaldybes) nuosavybėn.

  2.  Privačios  žemės valdymą ir naudojimą bei disponavimą   šia

žeme reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai.

                            II SKYRIUS

                         VALSTYBINĖ ŽEMĖ

  5 straipsnis. Lietuvos valstybei nuosavybės teise  priklausanti

                žemė

  1. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso:

  1)  šio  Įstatymo  6 straipsnyje nurodyta  Lietuvos   valstybei

išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė;

  2) valstybės paveldėta žemė;

  3) žemė, pagal sandorius įgyta valstybės nuosavybėn;

  4)   įstatymų   nustatytais  atvejais  ir   tvarka     perduota

neatlygintinai valstybės nuosavybėn savivaldybei nuosavybės teise

priklausiusi žemė;

  5)   žemė,   įstatymų  nustatyta  tvarka  paimta     visuomenės

poreikiams;

  6)  žemė,  kuri  kaip bešeimininkis  turtas  teismo   sprendimu

perduota valstybės nuosavybėn;

  7) žemė, įstatymų nustatyta tvarka konfiskuota už teisės

pažeidimus;

  8)  kita  įstatymų  nustatytais  pagrindais  savivaldybių    ir

privačion nuosavybėn neįgyta žemė.

  2. Lietuvos Respublikos

     2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773

     (nuo 2007 m. sausio 1 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 87-3399)

     redakcija

  Valstybine   žeme   gali   būti  disponuojama  ją  perleidžiant

nuosavybėn  neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant

neatlygintinai  naudotis,  sudarant sandorius dėl žemės servitutų

Civilinio  kodekso,  šio  ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti

sandoriai  dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti

įstatymai nenustato kitaip.

  6 straipsnis. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise

                priklausanti žemė

  1. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

     redakcija

  Lietuvos  valstybei  išimtine  nuosavybės teise priklauso žemė,

įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta:

  1)   valstybinės   reikšmės  keliams  ir  viešojo     naudojimo

geležinkeliams;

  2) pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko

teritoriją),   išskyrus   žemės  sklypus,  įsigytus     privačion

nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo;

  3) valstybiniams rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;

  4) valstybinės reikšmės miškams ir parkams;

  5)  valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir   kultūros

objektams;

  6) valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

  7) teritoriniams vandenims;

  8) Lietuvos Respublikos valstybinių jūrų uostų  teritorijai;

  9) pasienio juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina  pasienio

juosta).

  2. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise  priklausančios

žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

  7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir

                disponavimas ja patikėjimo teise

  1. Lietuvos Respublikos

     2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773

     (nuo 2007 m. sausio 1 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 87-3399)

     redakcija

  Valstybinės  žemės  patikėjimo  teisės subjektai (patikėtiniai)

yra   apskričių   viršininkai,   valstybės   turto  privatizavimo

institucijos,  Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo

ir  disponavimo  juo  įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo

turto   atnaujinimo   organizatorius,   kiti  įstatymų  nustatyti

subjektai  bei  šio  straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai.

Apskrities   viršininkas  yra  apskrities  teritorijoje  esančios

valstybinės  žemės  patikėtinis,  išskyrus  žemę, kuri patikėjimo

teise  perduota  kitiems  įstatymų  nustatytiems  subjektams  bei

Vyriausybės nutarimais - šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems

patikėtiniams,   taip   pat   privatizuojamiems   statiniams   ir

įrenginiams  priskirtą  valstybinę  žemę,  kurią patikėjimo teise

valdo,  naudoja  ir  ja  disponuoja valstybės turto privatizavimo

institucijos.

  2.   Valstybinės   žemės  sklypai  perduodami     savivaldybėms

patikėjimo  teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta  tvarka

šioms reikmėms:

  1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;

  2) viešojo naudojimo poilsio objektams;

  3) gatvėms ir vietiniams keliams;

  4)   komunaliniams  inžineriniams  tinklams  tiesti  ir    (ar)

eksploatuoti;

  5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;

  6) ūkinei komercinei veiklai.

  3. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai  gali

būti  perduodami  patikėjimo teise Miškų  įstatymo   nustatytiems

subjektams  valstybinėms  funkcijoms atlikti. Valstybinės   žemės

sklypai  Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami   patikėjimo

teise  ir  kitiems  Valstybės  ir  savivaldybių  turto   valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai

įstatymai  jiems  priskiria valstybines  funkcijas.   Vyriausybės

įgaliota   institucija  privalo  prižiūrėti,  kad     Vyriausybės

nutarimas  perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų   tinkamai

vykdomas.  Jeigu  šie  subjektai nebeatlieka  funkcijų,   kurioms

įgyvendinti  jiems  patikėjimo teise buvo  perduoti   valstybinės

miško  žemės  sklypai ar kiti žemės sklypai,  Vyriausybė   priima

nutarimą  dėl šių subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir   nuo

šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės

sklypų  ar  kitų  žemės sklypų patikėtiniu  laikomas   apskrities

viršininkas.

  4.  Šio  straipsnio  3  dalyje  nurodyti  patikėtiniai   negali

perduotų  miško  žemės sklypų ar kitų valstybinės  žemės   sklypų

parduoti  ar  kitaip  perleisti,  išnuomoti,  perduoti   panaudos

pagrindais  ar  perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti   ar

kitaip  suvaržyti  daiktines  teises į  juos,  jais   garantuoti,

laiduoti  ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų   prievolių

įvykdymą.  Vyriausybės  nutarime  gali būti  nustatyta  ir   kitų

apribojimų  valdyti bei naudoti perduotus miško žemės sklypus  ar

kitus žemės sklypus.

  5.  Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise   šio

straipsnio    2   ir   3   dalyse   nurodytiems       subjektams,

perdavimo-priėmimo  aktą  pasirašo Vyriausybės  įgaliotas  asmuo.

Valstybinės    žemės   patikėtiniui   per   3   mėnesius      nuo

perdavimo-priėmimo  akto  pasirašymo  neįregistravus   patikėjimo

teisės  Nekilnojamojo turto registre, Vyriausybė priima  nutarimą

dėl  šio  patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir  nuo   šio

Vyriausybės  nutarimo  įsigaliojimo  žemės  sklypo    patikėtiniu

laikomas apskrities viršininkas.

  6.   Valstybinės  žemės  patikėtiniai  valdo,  naudoja    jiems

patikėjimo  teise  perduotą žemę bei ja disponuoja šio  ir   kitų

įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

  8 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja

                naudotis (panauda)

  1.  Sudarant  valstybinės žemės panaudos sutartis,   valstybinė

žemė  gali  būti  perduodama  laikinai  neatlygintinai   naudotis

valstybės   institucijoms,   savivaldybėms,  miškų     urėdijoms,

valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms,

kitoms   iš  valstybės  ar  savivaldybių  biudžetų    išlaikomoms

įstaigoms,  tradicinėms religinėms bendruomenėms ir   bendrijoms,

viešosioms   įstaigoms,  veikiančioms  pagal  Viešųjų     įstaigų

įstatymą,  kai  bent  vienas iš jų dalininkų  yra  valstybės   ar

savivaldybės   institucija,  viešosioms  įstaigoms,    turinčioms

Švietimo  ir  mokslo ministerijos leidimus (licencijas)   mokyti.

Kitiems  Valstybės  ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo   ir

disponavimo  juo  įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems   asmenims,

kuriems  valstybės  turtas (statiniai ar  įrenginiai)   perduotas

panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami

laikinai  neatlygintinai  naudotis  valstybinės  žemės   sklypai,

reikalingi  šiems  statiniams ar įrenginiams  eksploatuoti.   Tuo

atveju,  kai  panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas   yra

reikalingas   panaudos  pagrindais  perduotiems  statiniams    ar

įrenginiams  eksploatuoti,  žemės  panaudos  sutarties   terminas

negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos  sutarties

terminą.  Valstybinė  žemė  perduodama  neatlygintinai   naudotis

Vyriausybės nustatyta tvarka.

  2.  Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis  Krašto

apsaugos  ir  Vidaus reikalų ministerijų nustatytiems   objektams

eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

  3. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. X-950

     (nuo 2006 m. gruodžio 28 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 141-5392)

     redakcija

  Sprendimus  perduoti  neatlygintinai  naudotis  valstybine žeme

priima:

  1)  savivaldybės taryba, kai valstybinės žemės sklypai Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  nutarimais  perduoti  patikėjimo  teise

savivaldybėms;

  2)  kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai

šių  įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai

jiems perduoti patikėjimo teise;

  3) apskrities viršininkas - visais kitais atvejais.

  4. Tais atvejais, kai valstybinė žemė perduodama neatlygintinai

naudotis apskrities viršininko sprendimu, panaudos sutartį sudaro

apskrities  viršininkas arba jo paskirtas apskrities   viršininko

administracijos darbuotojas.

  5. Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad

ši  sutartis  Nekilnojamojo  turto registro  įstatymo   nustatyta

tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti  panaudos

gavėjo   lėšomis  įregistruota  Nekilnojamojo  turto    registre.

Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas  turi

reikalauti  pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba  nutraukti

panaudos sutartį prieš terminą.

  6.  Valstybinė  žemė  šio  straipsnio  1  dalyje    nurodytiems

subjektams,   išskyrus  tradicines  religines  bendruomenes    ir

bendrijas,  perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės   ir

savivaldybių  funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis  žemės

sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas  sąlygas

arba   panaudos  gavėjas  nebeatlieka  funkcijų,  kurioms    buvo

perduotas  valstybinės  žemės  sklypas, laikoma,  kad   perduotas

neatlygintinai  naudotis  žemės  sklypas  naudojamas  ne    pagal

paskirtį,  ir  panaudos davėjas turi nutraukti panaudos   sutartį

prieš terminą.

  7.   Asmenys,  kuriems  valstybinės  žemės  sklypai    perduoti

neatlygintinai  naudotis,  negali jų perduoti  naudotis   kitiems

asmenims.

  8.  Jeigu  perduota  neatlygintinai naudotis  valstybinė   žemė

paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos

sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių

bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti  nuostoliai

žemės  naudotojams  atlyginami pagal šio Įstatymo 47   straipsnį.

Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama tik šio  Įstatymo

47 straipsnio nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.

  9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas

  1. Sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais

perduotą  patikėjimo  teise savivaldybėms,  priima   savivaldybės

taryba,  o  kitą  valstybinę  žemę  -  apskrities    viršininkas.

Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos  sutarties

termino   nustatymo  motyvai.  Kai  valstybinę  žemę    išnuomoja

apskrities  viršininkas, valstybinės žemės nuomos sutartį  sudaro

apskrities  viršininkas arba jo paskirtas apskrities   viršininko

administracijos darbuotojas.

  2.  Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma,  kad

ši  sutartis  Nekilnojamojo  turto registro  įstatymo   nustatyta

tvarka  per  3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti   žemės

sklypo  nuomininko  lėšomis  įregistruota  Nekilnojamojo    turto

registre.  Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas  turi

reikalauti  pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba  nutraukti

valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą.

  3.  Žemės  nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir   nuomininko

susitarimu,  bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama  žemės

ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti  ilgesnis

kaip  25  metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti   ir

eksploatuoti  išnuomojami  Statybos  įstatymo  nustatytam   tokių

statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų,

išnuomojamų  statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba  statyti

ir  eksploatuoti,  nuomos  terminas nustatomas  atsižvelgiant   į

ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.

  4.  Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės  nuomos

terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.

  5.  Valstybinė  žemė,  išskyrus  šio  straipsnio  6-9    dalyse

nustatytus  atvejus,  išnuomojama aukciono būdu asmeniui,   kuris

pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės  išnuomojimo

aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

  6. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:

  1)  ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims   nuosavybės

teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais

(išskyrus  laikinuosius  statinius,  inžinerinius  tinklus    bei

neturinčius   aiškios  funkcinės  priklausomybės  ar    apibrėžto

naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie  tarnauja

pagrindiniam  statiniui  ar įrenginiui arba  jo   priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų  nuomojamais

statiniais  ar  įrenginiais,  išnuomojami tik  šių  statinių   ar

įrenginių  nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami  teritorijų

planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams

ar  įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto   kadastre

įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

  2)  Žemės  gelmių  įstatymo nustatyta tvarka  gautas   leidimas

naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;

  3)  jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams  ar

kultūriniams  projektams, kurių valstybinę svarbą savo  sprendimu

pripažįsta Seimas arba Vyriausybė;

  4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra

įsiterpę  tarp  valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų  -   šių

sklypų valstybinės žemės nuomininkams;

  5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti -  Koncesijos

įstatymo nustatytais atvejais.

  7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties  žemės

sklypai   kaimo  vietovėje,  formuojami  pagal  žemės    reformos

žemėtvarkos  projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka  išnuomojami

be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:

  1)  fiziniai  asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko   ūkio

įstatymo  nustatyta  tvarka arba turintys Vyriausybės   įgaliotos

institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;

  2)  juridiniai  asmenys - žemės ūkio  produkcijos   gamintojai,

kurių  metinės  įplaukos  iš  prekinės  žemės  ūkio   produkcijos

realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

  8. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja

išsinuomoti  tą  patį  valstybinės žemės ūkio  paskirties   žemės

sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės

teise  turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio   paskirties

žemės  sklypas  ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės   ūkio

paskirties  žemės  sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba  jų   yra

keletas,  žemės  ūkio  paskirties  žemės  sklypas    išnuomojamas

asmeniui,  anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti   valstybinės

žemės  ūkio paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra  keli

asmenys,  nenurodyti  šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2   punktuose,

pageidaujantys  išsinuomoti  tą  patį  valstybinės  žemės    ūkio

paskirties  žemės  sklypą, šis žemės sklypas jiems   išnuomojamas

aukcione.

  9.  Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų  nustatyta

tvarka  šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui,   valstiečio

ūkiui  steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei,  valstybinės

žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta

tvarka.

  10.  Valstybinė  miško  žemė gali būti išnuomojama  tik   Miškų

įstatyme nustatytai veiklai.

  11.    Neužstatyta   žemė,   grąžintina   pagal      įstatymus,

reglamentuojančius   piliečių  nuosavybės  teisių  į     išlikusį

nekilnojamąjį  turtą  atkūrimą,  iki jos  sugrąžinimo   privačion

nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams,  kuriems

į  šią  žemę  turi  būti atkurtos  nuosavybės  teisės,  o   jiems

atsisakius   kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio   Įstatymo

nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje  tokia

sąlyga  nenustatyta,  apskrities viršininkui  priėmus   sprendimą

atkurti  nuosavybės  teises, valstybinės žemės  nuomos   sutartis

nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

  12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės

nuomos  mokesčio  dydžio  nustatymo ir  mokėjimo  tvarką.   Žemės

sklypo,  išnuomoto  be  aukciono,  nuomos  sutartyje  turi   būti

numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos  nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo  vertę,

nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

  13. Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti  išnuomotą

valstybinės  žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami   nustatytos

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo  būdo

ir  pobūdžio,  laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo   sąlygų,

kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio

reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės

gelmių  savybes,  požeminį ir paviršinį  vandenis,   naudingąsias

iškasenas  (išskyrus  gintarą,  naftą, dujas,  kvarcinį   smėlį),

laikydamiesi  įstatymų  nustatytų jų eksploatavimo  ir   apsaugos

reikalavimų,  disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir  iš

šio  žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios  turi

būti  numatomos  valstybinės  žemės  nuomos  sutartyse,   nustato

Vyriausybė.

  14. Lietuvos Respublikos

      2004 m. liepos  8 d. įstatymo Nr. IX-2325

      (nuo 2004 m. liepos 29 d.)

      (Žin., 2004, Nr. 117-4368) redakcija

  Valstybinės  žemės  nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš

terminą  nuomotojo  reikalavimu,  jeigu žemės nuomininkas naudoja

žemę  ne  pagal  sutartyje  numatytą  pagrindinę  tikslinę  žemės

naudojimo  paskirtį,  būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė

tikslinė  žemės  naudojimo  paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus

atvejus,   kai   Vyriausybės   nustatytais   atvejais  ir  tvarka

valstybinės  žemės  nuomos  sutartyje arba jos pakeitime numatyta

galimybė  keisti  pagrindinę  tikslinę  žemės naudojimo paskirtį,

būdą ar pobūdį.

  15. Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti  visuomenės

poreikiams,  valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama  prieš

terminą,  žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir  dėl

sutarties   nutraukimo  patirti  nuostoliai  valstybinės    žemės

nuomininkams   atlyginami  pagal  šio  Įstatymo  47    straipsnį.

Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47

straipsnio nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.

  16.   Valstybinės  žemės  sklypų  nuomos  užsienio    valstybių

diplomatinėms  atstovybėms  ir konsulinėms įstaigoms tvarką   bei

sąlygas  nustato  Žemės  sklypų perleidimo  ir  nuomos   užsienio

valstybių  diplomatinėms  atstovybėms ir  konsulinėms   įstaigoms

tvarkos bei sąlygų įstatymas.

  10 straipsnis. Valstybinės žemės perleidimas

  1. Lietuvos Respublikos

     2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773

     (nuo 2007 m. sausio 1 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 87-3399)

     redakcija

  Valstybinę  žemę,  išskyrus  žemės  sklypus,  pagal  teritorijų

planavimo  dokumentus  priskirtus privatizuojamiems statiniams ir

įrenginiams  bei  valstybės  nekilnojamajam  turtui, kuris teisės

aktų   nustatyta   tvarka  įtrauktas  į  Vyriausybės  patvirtintą

atnaujinamo  valstybės  nekilnojamojo  turto  sąrašą ir perduotas

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo

juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo

organizatoriui  patikėjimo  teise,  ir  ne  žemės ūkio paskirties

žemės    sklypus,    perduodamus    neatlygintinai   savivaldybių

nuosavybėn,  parduoda  ar  kitaip privačion nuosavybėn perleidžia

apskričių   viršininkai   Civilinio  kodekso,  kitų  įstatymų  ir

Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų, priskirtų

privatizuojamiems   statiniams   ir   įrenginiams  bei  valstybės

nekilnojamajam   turtui,   kuris  teisės  aktų  nustatyta  tvarka

įtrauktas   į   Vyriausybės   patvirtintą  atnaujinamo  valstybės

nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių

turto  valdymo,  naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam

valstybės    nekilnojamojo   turto   atnaujinimo   organizatoriui

patikėjimo  teise,  pardavimo  ar  kitokio  perleidimo sąlygas ir

tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

  2.  Valstybinės  žemės pirkimo-pardavimo ar  kitoje  perleidimo

sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas ar kitas įgijėjas savo

lėšomis  per  3  mėnesius  nuo žemės  sklypo  perdavimo   privalo

įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo  turto

registre.  Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės   teisės

perėjimo faktą, apskrities viršininkas turi kreiptis į teismą  su

prašymu   dėl  valstybinės  žemės  pirkimo-pardavimo    sutarties

įregistravimo   ir   dėl  nuostolių,  patirtų   dėl     sutarties

neįregistravimo, atlyginimo.

  3.  Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės  žemės

sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

  4. Valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5  dalyje

nustatytus  atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris  už

parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą.

  5. Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono:

  1)  jeigu  jie  užstatyti fiziniams  ir  juridiniams   asmenims

nuosavybės  teise  priklausančiais  statiniais  ar   įrenginiais,

išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai,

nutiesti   tik  inžineriniai  tinklai  ar  (ir)  pastatyti    tik

neturintys   aiškios  funkcinės  priklausomybės  ar     apibrėžto

naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie  tarnauja

pagrindiniam  statiniui  ar  įrenginiui arba  jo   priklausiniui.

Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris  būtinas

statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo  turto

kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

  2)  jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti   sodininkų

bendrijoms,  šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjiško   sodo

teritorijoje esantys žemės sklypai - jų naudotojams;

  3)   jeigu   teisės  aktų  nustatyta  tvarka   jie     suteikti

individualiems  gyvenamiesiems  namams statyti miesto  ir   kaimo

gyvenamosiose  vietovėse  ir  už šiuos žemės  sklypus   nustatyta

tvarka  įmokėtos  įmokos  pinigais ar  valstybės   vienkartinėmis

išmokomis;

  4)  jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir  neviršija

Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams;

  5) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

  6.  Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas  pagal

teritorijų   planavimo   dokumentus.   Maksimalius     parduodamų

valstybinės  žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir  kiti

įstatymai.

  7.  Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be  aukciono

tvarkas nustato Vyriausybė.

  8. Lietuvos Respublikos

     2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773

     (nuo 2007 m. sausio 1 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 87-3399)

     redakcija

  Valstybinės  žemės  sklypų  pirkimo-pardavimo ar kitas įstatymų

numatytas   valstybinės  žemės  perleidimo  privačion  nuosavybėn

sutartis  sudaro  bei  perleistų žemės sklypų perdavimo- priėmimo

aktus   pasirašo   apskrities   viršininkas   arba  jo  paskirtas

apskrities  viršininko administracijos darbuotojas. Parduodant ar

kitaip   privačion   nuosavybėn  perleidžiant  valstybinės  žemės

sklypus,   priskirtus   privatizavimo   objektams  bei  valstybės

nekilnojamajam   turtui,   kuris  teisės  aktų  nustatyta  tvarka

įtrauktas   į   Vyriausybės   patvirtintą  atnaujinamo  valstybės

nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių

turto  valdymo,  naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam

valstybės    nekilnojamojo   turto   atnaujinimo   organizatoriui

patikėjimo   teise,  sutartį  sudaro  šios  žemės  patikėtinis  -

valstybės   turto   privatizavimo  institucija  ar  Valstybės  ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme

nustatytas     valstybės    nekilnojamojo    turto    atnaujinimo

organizatorius.

  9.  Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės,  taip

pat  gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei   kitose

saugomose  teritorijose esančios žemės perleidimo ypatumus   gali

nustatyti kiti įstatymai.

  10. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės reikšmės

paviršiniams  vandens telkiniams, šio Įstatymo ir Žemės  reformos

įstatymo  nustatyta  tvarka ir sąlygomis gali būti   perleidžiami

fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.

  11.  Valstybinės  žemės sklypų perleidimo  užsienio   valstybių

diplomatinėms  atstovybėms  ir konsulinėms įstaigoms tvarką   bei

sąlygas  nustato  Žemės  sklypų perleidimo  ir  nuomos   užsienio

valstybių  diplomatinėms  atstovybėms ir  konsulinėms   įstaigoms

tvarkos bei sąlygų įstatymas.

  11 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos

                 2006 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. X-773

                 (nuo 2007 m. sausio 1 d.)

                 (Žin., 2006, Nr. 87-3399)

  12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų fizinių ar

                 juridinių asmenų nuosavybės teisė į žemę

  Bendroji  dalinė  valstybės  ir savivaldybių arba  fizinių   ar

juridinių asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų  nustatyta

tvarka   įsigijus   iš  valstybės  ar  valstybei  įsigijus     iš

savivaldybių  arba fizinių ar juridinių asmenų namų valdos  žemės

sklypo,  kito  statinio  ar įrenginio užimto žemės  sklypo   arba

vandens  telkinio dalį. Šiais atvejais valstybės vardu veikia  ir

bendraturčio   teises  į  žemės  sklypą  įgyvendina    apskrities

viršininkas, o jeigu žemės sklypas Vyriausybės nutarimu perduotas

patikėjimo teise savivaldybei - savivaldybės taryba.

  13 straipsnis. Laisvos valstybinės žemės fondo tvarkymas

  1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir  Vyriausybės

nustatyta  tvarka tvarko apskrities viršininkas ir   savivaldybės

taryba arba įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės  vykdomoji

institucija,   jeigu  valstybinė  žemė  Vyriausybės    nutarimais

perduota patikėjimo teise savivaldybėms.

  2.   Laisvos   valstybinės  žemės  fondo  žemė     perleidžiama

nuosavybėn,  perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus  būtinus

teritorijų  planavimo,  žemės tvarkymo darbus,  nustačius   žemės

sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą  ir

pobūdį,  specialiąsias  žemės naudojimo sąlygas  ir   suformuotus

žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio

kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

  3.  Perduotuose  naudotis  ar išnuomotuose  valstybinės   žemės

sklypuose  jų  patikėtinių ir naudotojų lėšomis atliekami   žemės

sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai, būtini šių žemės  sklypų

naudojimui  pagal  teritorijų planavimo  dokumentuose   nustatytą

pagrindinę  tikslinę  žemės naudojimo paskirtį (kelių   tiesimas,

melioracijos sistemų rekonstrukcija ir pan.).

                           III SKYRIUS

                        SAVIVALDYBIŲ ŽEMĖ

  14 straipsnis. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė

  1. Savivaldybėms nuosavybės teise priklauso:

  1)   žemė,   valstybės   perduota   savivaldybių     nuosavybėn

neatlygintinai  pagal Savivaldybių funkcijoms vykdyti  reikalingų

žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei šį Įstatymą;

  2) žemė, pagal sandorius įgyta savivaldybių nuosavybėn;

  3) pagal testamentą savivaldybės paveldėta žemė;

  4)  žemė, kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu   perduota

savivaldybės nuosavybėn.

  2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės savininko

teises įgyvendina savivaldybės taryba.

  3. Lietuvos Respublikos

     2005 m. liepos  5 d. įstatymo Nr. X-326

     (nuo 2005 m. liepos 21 d.)

     (Žin., 2005, Nr. 88-3291)

     redakcija

  Savivaldybių   žeme   gali   būti  disponuojama  ją  perduodant

valstybės   nuosavybėn   neatlygintinai,  perduodant  ją  valdyti

patikėjimo  teise, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant

neatlygintinai  naudotis,  sudarant sandorius dėl žemės servitutų

Civilinio  kodekso,  šio  ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti

sandoriai dėl savivaldybių žemės negali būti sudaromi.

  15 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai

                 savivaldybių nuosavybėn

  1.   Savivaldybės   nuosavybėn   neatlygintinai      perduodami

valstybinės žemės sklypai:

  1)  kuriuose yra statiniai ir įrenginiai, savivaldybių  įsigyti

(įsigyjami)   nuosavybėn   pagal  Valstybės   turto     perdavimo

savivaldybių   nuosavybėn  įstatymą  ir  įstatymą  "Dėl    dalies

valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn";

  2)  kurie  pagal  teritorijų  planavimo  dokumentus    numatyti

statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių  funkcijoms

atlikti, statyti bei eksploatuoti;

  3)  jeigu savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms   atlikti

perduodami nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai  ar

įrenginiai.

  2. Valstybinės žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami

neatlygintinai  Vyriausybės  nutarimais  Vyriausybės    nustatyta

tvarka.  Perduoto žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą  valstybės

vardu   pasirašo  apskrities  viršininkas  arba  jo     įgaliotas

apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

  3.  Savivaldybė  turi atlyginti valstybei už perduodamų   žemės

sklypų įrengimą (sutvarkymą).

  16 straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas, naudojimas ir

                 disponavimas ja patikėjimo teise

  1.  Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės  sklypai

savivaldybės tarybos sprendimais gali būti perduodami  patikėjimo

teise  savivaldybių įmonėms ir įstaigoms savivaldybių  funkcijoms

atlikti.

  2. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota vykdomoji  institucija

privalo   prižiūrėti,  kad  sprendimas  perduoti  žemės    sklypą

patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas,  kuriam

patikėjimo  teise perduotas žemės sklypas, nebeatlieka  funkcijų,

kurioms  įgyvendinti buvo perduotas savivaldybės žemės   sklypas,

savivaldybės taryba priima sprendimą dėl šio subjekto  patikėjimo

teisės pasibaigimo.

  3.  Savivaldybės  žemės  sklypų  patikėtinis  negali   perduotų

patikėjimo  teise  žemės  sklypų parduoti ar  kitaip   perleisti,

išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis

kitu  būdu,  jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines  teises   į

juos,  jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo  ir

kitų  asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos   sprendime

gali  būti  nustatyta  ir  kitų apribojimų  valdyti  ir   naudoti

perduotus žemės sklypus.

  4.  Patikėjimo  teisė į perduodamą savivaldybės  žemės   sklypą

atsiranda nuo žemės sklypo perdavimo patikėjimo teisės  subjektui

ir  žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės sklypo

perdavimo-priėmimo   aktas   pasirašomas  savivaldybės    tarybos

nustatyta tvarka.

  5.  Savivaldybės  žemės  patikėtiniai  valdo,  naudoja    jiems

patikėjimo teise perduotą žemę bei disponuoja ja pagal  įstatymus

savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

  17 straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas neatlygintinai ja

                 naudotis (panauda)

  1.  Savivaldybių žemė gali būti perduodama panaudos  pagrindais

laikinai  neatlygintinai  naudotis šio Įstatymo 8  straipsnio   1

dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir  savivaldybių

turto   valdymo,  naudojimo  ir  disponavimo  juo  įstatymo    13

straipsnyje  nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės  turtas

(statiniai   ar   įrenginiai)  panaudos  pagrindais     perduotas

neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami panaudos pagrindais

laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai, reikalingi  šiems

statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

  2.  Sprendimą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį  žemės

sklypą  perduoti  neatlygintinai  naudotis  priima   savivaldybės

taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos sutarties pasirašymo

tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti nurodytas

žemės  panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti  nurodytos

kitos  panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į  žemės

panaudos   sutartį.  Tuo  atveju,  jeigu  panaudos     pagrindais

perduodamas  žemės  sklypas yra reikalingas panaudos   pagrindais

perduotiems   statiniams  ar  įrenginiams  eksploatuoti,    žemės

panaudos  sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių  ar

įrenginių panaudos sutarties terminą.

  3.  Savivaldybių  žemė  šio  Įstatymo 8  straipsnio  1   dalyje

nurodytiems    subjektams,   išskyrus   tradicines      religines

bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik

valstybės  ir  savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu   perduotas

naudotis  žemės  sklypas naudojamas ne pagal panaudos   sutartyje

nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla,  dėl

kurios  buvo perduotas savivaldybės žemės sklypas, laikoma,   kad

perduotas  neatlygintinai  naudotis žemės sklypas naudojamas   ne

pagal  paskirtį,  ir  panaudos davėjas turi  nutraukti   panaudos

sutartį prieš terminą.

  4.  Asmenys,  kuriems  savivaldybių  žemės  sklypai    perduoti

neatlygintinai  naudotis,  negali jų perduoti  naudotis   kitiems

asmenims.

  18 straipsnis. Savivaldybės žemės išnuomojimas

  1.  Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės  sklypai

išnuomojami  savivaldybių  tarybų  nustatyta  tvarka.   Sprendimą

išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima savivaldybės taryba.

  2.  Sprendime  išnuomoti savivaldybės žemės sklypą  turi   būti

nurodytas nuomos sutarties terminas ir jo nustatymo motyvai.

  19 straipsnis. Savivaldybių žemės perleidimas

  1.   Sprendimus  perleisti  savivaldybėms  nuosavybės     teise

priklausančius  žemės  sklypus valstybei, kitoms   savivaldybėms,

fiziniams  ir juridiniams asmenims priima savivaldybės   tarybos,

vadovaudamosi  šio ir kitų įstatymų reikalavimais.   Savivaldybių

žemės  sklypų  perleidimo  sutarčių sudarymo  bei  žemės   sklypo

perdavimo-priėmimo  akto pasirašymo tvarką nustato   savivaldybių

tarybos.

  2.  Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės  sklypai

perleidžiami,  išskyrus perleidimą valstybei,   pirkimo-pardavimo

būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame sklype  esantys

statiniai  ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi  šiems

statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat šio straipsnio 5

dalyje  nustatytais  atvejais  sudarant  mainų  sutartį.    Žemės

sklypai, kuriuose nėra statinių ar įrenginių, parduodami aukcione

Vyriausybės nustatyta tvarka.

  3.  Savivaldybės perduoda neatlygintinai joms nuosavybės  teise

priklausančius žemės sklypus valstybei:

  1)   jeigu   remiantis  įstatymais   savivaldybės     funkcijos

perduodamos  valstybei  ir šioms funkcijoms  atlikti   perduodami

reikalingi   statiniai  ar  įrenginiai,  esantys     savivaldybei

priklausančiame sklype;

  2)  jeigu  savivaldybės  taryba priima sprendimą  perduoti,   o

apskrities viršininkas priimti valstybės nuosavybėn  savivaldybei

priklausantį  žemės  sklypą,  reikalingą  valstybės    funkcijoms

atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.

  4. Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė atlygina  savivaldybei

už žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus,

žemės sklypai perduodami valstybės nuosavybėn nepadengiant  žemės

sklypo  įrengimo  išlaidų. Perleidžiamo valstybei  žemės   sklypo

perdavimo-priėmimo  aktą  valstybės  vardu  pasirašo   apskrities

viršininkas ar jo paskirtas apskrities viršininko administracijos

darbuotojas.

  5. Lietuvos Respublikos

     2005 m. liepos  5 d. įstatymo Nr. X-326

     (nuo 2005 m. liepos 21 d.)

     (Žin., 2005, Nr. 88-3291)

     redakcija

  Savivaldybei   nuosavybės  teise  priklausantis  žemės  sklypas

savivaldybės  tarybos  sprendimu  gali būti mainomas į valstybei,

kitoms   savivaldybėms  bei  fiziniams  ar  juridiniams  asmenims

nuosavybės  teise  priklausantį lygiavertį arba, nesant galimybės

mainyti  į  lygiavertį, iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės

sklypą  ar  kitą nekilnojamąjį daiktą, jeigu vykdoma žemės sklypų

konsolidacija  pagal  parengtą  teritorijos  žemės konsolidacijos

projektą.

  6. Mainomas savivaldybės žemės sklypas ir kitos mainų sutarties

šalies  žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis daiktas  įvertinami

taikant  Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme   nustatytus

turto  vertinimo metodus. Abiejų šalių mainomas turtas turi  būti

vertinamas tuo pačiu metodu. Mainomų žemės sklypų ar savivaldybės

žemės  sklypo ir kito nekilnojamojo daikto vertės skirtumas  turi

būti atlyginamas pinigais mainų sutartyje nustatyta tvarka.

  20 straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų fizinių ar

                 juridinių asmenų nuosavybės teisė į žemę

  Bendroji  dalinė  savivaldybių  ir valstybės arba  fizinių   ar

juridinių asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų  nustatyta

tvarka  įsigijus iš savivaldybės, taip pat savivaldybei  įsigijus

iš  valstybės  arba  fizinių  ar juridinių  asmenų  statinio   ar

įrenginio  užimto  žemės sklypo ar vandens telkinio dalį.   Šiais

atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės

sklypą įgyvendina savivaldybės taryba.

                            IV SKYRIUS

                     ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

  21 straipsnis. Lietuvos Respublikos

                 2004 m. liepos  8 d. įstatymo Nr. IX-2325

                 (nuo 2004 m. liepos 29 d.)

                 (Žin., 2004, Nr. 117-4368) redakcija

                 Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos

  Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo:

  1)  naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo  paskirtį,

naudojimo būdą bei pobūdį;

  2) laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo

sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

  3)  racionaliai  naudoti  ir  tausoti  žemę,  mišką,   vandenį,

įstatymų  nustatyta  tvarka  leistas  eksploatuoti   naudingąsias

iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;

  4)  įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir  vandenų

apsaugos  nuo  užteršimo,  dirvožemio apsaugos nuo  erozijos   ir

nualinimo,  aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų   aplinkos

ekologinė būklė;

  5)  laikytis  teisės aktų nustatytų melioracijos  statinių   ir

kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų;

  6) vykdydami statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas,

laikytis  teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų  išsaugotas

derlingasis  dirvožemio  sluoksnis  ir  rekultivuotos   pažeistos

žemės;

  7)  savo  naudojamuose  žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą

veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir

gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų;

  8)  leisti vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio   vandens

tyrimus  ir  matavimus šalims suderinus tyrimų  trukmę,   tiriamo

ploto  ribas,  darbų atlikimo laiką ir  nuostolių   kompensaciją,

nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo  tikslams

naudojamų įrenginių;

  9) leisti statyti geodezinius, geofizinius ženklus  statiniuose

ir žemėje bei juos saugoti;

  10)  leisti  kitiems asmenims prieiti prie paviršinio   vandens

telkinių  nustatytomis  pakrantės  apsaugos  juostomis,   lankyti

gamtos  ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei  objektus

ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas);

  11)  statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų  nustatyta

tvarka gavus reikalingus leidimus;

  12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

  22 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos

  1. Lietuvos Respublikos

     2004 m. lapkričio  2 d. įstatymo Nr. IX-2517

     (nuo 2004 m. lapkričio 17 d.)

     (Žin., 2004, Nr. 167-6098)

     redakcija

  Specialiąsias  žemės  naudojimo  sąlygas nustato šis Įstatymas,

kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

  2.   Šiuo  Įstatymu  žemės  ūkio  paskirties  žemės    sklypams

nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:

  1)  ariamoji  žemė,  kurios  dirvožemio  našumas  didesnis   už

vidutinį  šalyje,  taip  pat žemė, kurioje  yra   eksploatuojamos

melioracijos  sistemos, turi būti naudojama taip, kad  nesumažėtų

jos  plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio  karkaso

teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;

  2) žemės ūkio naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir

vandens  erozijos,  turi  būti naudojamos  taikant   antierozinių

priemonių kompleksą;

  3) žemės naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir  vandens

apsauginę  reikšmę  turintys ir ekologiškai vertingi miškai   bei

medžių ir krūmų želdiniai, taip pat pelkės, akmenynai, natūralios

pievos  ir ganyklos, pažymėti teritorijų planavimo  dokumentuose,

turi  būti naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo  ir

aplinkos apsaugos reikalavimus.

  3.  Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką   nustato

Vyriausybė.

  4.  Rengiant  teritorijų  planavimo  dokumentus,  statybų    ar

kitokios  veiklos  projektus,  turi  būti  laikomasi    nustatytų

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

  5.  Konkrečiam  žemės  sklypui  taikomos  specialiosios   žemės

naudojimo  sąlygos  įrašomos į Nekilnojamojo turto  kadastrą   ir

Nekilnojamojo  turto  registrą registruojant suformuotus   naujus

(teritorijose,   kuriose  iki  teritorijų  planavimo    dokumentų

patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal

teritorijų   planavimo   dokumentus.  Kai,  patvirtinus     naują

teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą,  Nekilnojamojo

turto  registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai)   turi

būti  taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo   sąlygos

arba  panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos,  teritorijų

planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per

10  dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo   patikslinimo

patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui  arba

valstybinės   ar  savivaldybės  žemės  naudotojui,    nurodydamas

konkrečias   taikytinas  ar  panaikinamas  specialiąsias    žemės

naudojimo   sąlygas,   ir  Nekilnojamojo  turto  kadastro     bei

Nekilnojamojo  turto registro įstatymų nustatyta tvarka  pateikia

Nekilnojamojo  turto  kadastro ir Nekilnojamojo  turto   registro

tvarkytojui  informaciją apie žemės sklypų kadastro ir   registro

duomenų pakeitimą.

  6.  Institucijos  sprendimas patvirtinti teritorijų   planavimo

dokumentą ar jo patikslinimą, pagal kurį žemės sklypui turi  būti

taikomos  specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar   panaikinamos

anksčiau taikytos sąlygos, gali būti skundžiamas  Administracinių

bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

  7. Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos  konkrečiam

žemės  sklypui  taikomos  nuo jų įrašymo į  Nekilnojamojo   turto

registrą.

  8.  Žemės  savininkai ir naudotojai,  nesilaikantys   nustatytų

specialiųjų  žemės  naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta   tvarka

traukiami  atsakomybėn  ir privalo atlyginti  kitiems   asmenims,

savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose  valstybei

atstovauja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato

kitaip.

  9.  Žemės  savininkas  ar  kitas  naudotojas  dėl    nuostolių,

patiriamų  dėl  Nekilnojamojo turto registre įregistruoto   žemės

sklypo  papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų   nustatymo,

atlyginimo  turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo  dokumento

rengimo  ar patikslinimo organizatorių arba tiesiogiai į   teismą

dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar kitas

naudotojas   į   teritorijų  planavimo  dokumento  rengimo     ar

patikslinimo organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis

ne  vėliau  kaip per vienus metus nuo pranešimo  apie   papildomų

specialiųjų  sąlygų žemės sklypui nustatymą gavimo dienos.  Žemės

savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo

terminai  nustatomi  teritorijų planavimo dokumento  rengimo   ar

patikslinimo  organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar   kito

naudotojo  susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl   nuostolių

atlyginimo  Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka  sprendžia

teismas.

  10.  Kompensacijos  už  realiai sumažintą gaunamą  naudą   arba

anksčiau  vykdytos  veiklos  uždraudimą dėl  Saugomų   teritorijų

įstatymo  nustatytų  specialiųjų žemės naudojimo sąlygų   taikymo

išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

  23 straipsnis. Žemės servitutai

  1.  Žemės  servitutai nustatomi Civilinio kodekso   nustatytais

pagrindais.  Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai  ir

tvarka nustatomi šiame straipsnyje.

  2. Apskrities viršininkas savo sprendimu - administraciniu aktu

Vyriausybės   nustatyta  tvarka  pagal  patvirtintų    teritorijų

planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus:

  1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo

dokumentus  numatomi  grąžinti, perduoti ar suteikti   nuosavybėn

neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;

  2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo

dokumentus   numatomi  išnuomoti  ar  perduoti     neatlygintinai

naudotis;

  3)   išnuomotiems  ar  perduotiems  neatlygintinai     naudotis

valstybinės  žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir   privačios

žemės  sklypams,  kai  pagal  teritorijų  planavimo    dokumentus

numatomas   kelio  servitutas,  suteikiantis  teisę    įvairiomis

transporto  priemonėmis  privažiuoti  ar  naudojantis  juo   kaip

pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų

bendram  naudojimui  skirtų  teritorijų bei gamtos  ir   kultūros

paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;

  4)   išnuomotiems  ar  perduotiems  neatlygintinai     naudotis

valstybinės  žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir   privačios

žemės  sklypams,  kai  pagal  teritorijų  planavimo    dokumentus

numatomas  servitutas, suteikiantis teisę tiesti   centralizuotus

(bendrojo   naudojimo)   inžinerinės  infrastruktūros     tinklus

(požemines  ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus,  jais

naudotis ir juos aptarnauti.

  3.  Apskrities viršininkas negali priimti sprendimo   nustatyti

servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento  patvirtinimo

neišreikšta  viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko  valia

dėl  servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio  daikto

savininkas   savo   valią  išreiškia   apskrities     viršininkui

pateikdamas   prašymą  dėl  siūlomo  servituto  pagal    parengtą

teritorijų  planavimo dokumentą nustatymo. Kai siūloma  nustatyti

servitutą  išnuomotiems  ar perduotiems neatlygintinai   naudotis

valstybinės  žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir   privačios

žemės  sklypams,  kad  būtų galima privažiuoti ar  prieiti   prie

kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui  skirtų

teritorijų  bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių  kompleksų

ir  objektų,  taip  pat  centralizuotiems  (bendrojo   naudojimo)

inžinerinės  infrastruktūros tinklams (požeminėms ir  antžeminėms

komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos

aptarnauti,  prašymą  dėl  siūlomo  servituto  pagal   teritorijų

planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių

reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo  teisės

subjektai;   kai  rekreacinėse  bei  kitose  gyventojų    bendram

naudojimui  skirtose  teritorijose  gamtos ir  kultūros   paveldo

teritorinių  kompleksų  ir objektų teritorijose statinių nėra   -

šiose   teritorijose  esančių  žemės  sklypų  savininkai     arba

valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype

numatoma  tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo)  inžinerinės

infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines  komunikacijas),

kelius  ir  takus - šių darbų užsakovas. Kai  siūloma   nustatyti

servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros  paveldo

teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo

išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių

kompleksų ir objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju  tampančio

daikto   patikėtinis  yra  apskrities  viršininkas,  jo     valia

išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.

  4.  Apskrities viršininko sprendimas nustatyti servitutą   gali

būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta

tvarka.

  5.  Tais  atvejais, kai servitutas nustatomas   administraciniu

aktu,   apskrities  viršininkas,  priėmęs  sprendimą    nustatyti

servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo  ir

tarnaujančiojo  daikto  savininkams ar patikėtiniams   sprendimą,

kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.

  6.  Administraciniu  aktu nustatytus servitutus   Nekilnojamojo

turto  registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio   daikto

savininkas  ar  patikėtinis, taip pat valstybės ar   savivaldybės

institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo  teritorinių

kompleksų   ir   objektų,  įrašytų  į   Vyriausybės     įgaliotos

institucijos  patvirtintą  sąrašą, apsaugą - kai yra   nustatytas

servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.

  7.  Žemės  savininkams  ir  valstybinės  žemės    patikėtiniams

nuostoliai  dėl  nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius   žemės

savininkams  dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai  nuostoliai

atlyginami    šalių    susitarimu)   turi   būti       atlyginami

viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.

  8.  Žemės  savininkas  ar valstybinės  žemės  patikėtinis   dėl

nuostolių,   patiriamų   dėl   Nekilnojamojo   turto     registre

įregistruoto   servituto,  atlyginimo  turi  teisę  kreiptis    į

viešpataujančiojo  daikto savininką, o kai nustatytas  servitutas

prieiti   ar  privažiuoti  prie  gamtos  ir  kultūros     paveldo

teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos  patvirtintą  sąrašą - į valstybės ar   savivaldybės

instituciją,  atsakingą  už  šių kompleksų ir  objektų   apsaugą.

Nuostolių    dydis    ir   atlyginimo    terminai       nustatomi

viešpataujančiojo   ir   tarnaujančiojo  daiktų  savininkų     ar

valstybinės  žemės patikėtinių susitarimu, o tais atvejais,   kai

servitutas  nustatytas  prieiti  ar privažiuoti prie  gamtos   ir

kultūros  paveldo  teritorinių kompleksų ir objektų,  įrašytų   į

Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą - valstybės

ar  savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų   ir

objektų   apsaugą,   ir  tarnaujančiojo  daikto  savininko     ar

valstybinės  žemės  patikėtinio susitarimu. Šalims   nesusitarus,

ginčus  dėl  nuostolių  dydžio ir atlyginimo  Civilinio   proceso

kodekso  nustatyta  tvarka  sprendžia  teismas.  Kai   servitutas

nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui

ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų  sodinių,

pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl

galimybės  naudoti  žemės  sklypą ar jo  dalį  pagal   pagrindinę

tikslinę  žemės  naudojimo  paskirtį, naudojimo būdą  ir   pobūdį

praradimo.  Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos  už

naudojimąsi    administraciniu   aktu   nustatytu      servitutu,

tarnaujančiojo   daikto   savininkui   ar   valstybinės     žemės

patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

  9. Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso

nustatytais  pagrindais baigiasi apskrities viršininko  sprendimu

panaikinti nustatytą servitutą.

  10.   Valstybinės  žemės  patikėtiniai  turi  teisę    sudaryti

sandorius  dėl  valstybinės žemės servitutų tais  atvejais,   kai

servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu.

  24 straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

                 paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo ir

                 keitimo tvarka

  1.  Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis   Vyriausybės

nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems

žemės  sklypams  nustatyta pagrindinė tikslinė  žemės   naudojimo

paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių

ar  įstatymų  nustatytais atvejais kitų subjektų  prašymu   pagal

detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

  2.  Žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu   buvo

nustatyta   žemę  įsigyjant  nuosavybėn,  gali  tik    apskrities

viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę  žemės

naudojimo  paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę   žemės

naudojimo  paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų   priėmimo

tvarką nustato Vyriausybė.

  3.  Žemės ūkio paskirties žemėje įveisiant mišką,   Vyriausybės

nustatytais   atvejais  pagrindinė  tikslinė  žemės     naudojimo

paskirtis   nekeičiama   arba  keičiama  pagal     specialiuosius

teritorijų  planavimo  dokumentus (žemėtvarkos  ar   miškotvarkos

projektus).

  4.  Vadovaujantis  apskrities  viršininko  sprendimu   pakeisti

pagrindinę  tikslinę  žemės  naudojimo paskirtį, taip  pat   tais

atvejais,  kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės   naudojimo

paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas  žemės

sklypo  naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės  sklypo

vertė ir žemės savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto

apskrities   viršininko   administracijos  darbuotojo     prašymu

patikslinami  Nekilnojamojo  turto kadastro duomenys  ir   įrašai

Nekilnojamojo turto registre.

  5. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo  paskirtis,

būdas  ir  pobūdis registruojami Nekilnojamojo  turto   registre,

žemės  sklypo  kadastro duomenis įrašant į  Nekilnojamojo   turto

kadastrą  ir  žemės  sklypą  registruojant  Nekilnojamojo   turto

registre  Nekilnojamojo  turto kadastro ir  Nekilnojamojo   turto

registro įstatymų nustatyta tvarka.

  6.  Žemės  sklypo  naudojimo  būdas ir  pobūdis  nustatomi   ir

keičiami  pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės   sklypams

nustatomi  šio  Įstatymo  25-29  straipsniuose  nurodyti    žemės

naudojimo  būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato  Vyriausybė

arba jos įgaliotos institucijos.

  7. Žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį  nustato

Vyriausybės įgaliota institucija.

  25 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė

  1.  Žemės  ūkio  paskirties žemei pagal  teritorijų   planavimo

dokumentus  priskiriami  žemės  plotai, naudojami  arba   tinkami

naudoti  žemės  ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės   naudotojui

priklausančiais  gyvenamaisiais  namais ir  ūkiniais   statiniais

užstatyti  plotai,  jeigu jie nesuformuoti  atskirais   sklypais,

kiemai,  žemė,  tinkama paversti žemės ūkio  naudmenomis,   žemės

plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai  su

žemės  ūkio  produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės   nustatyto

dydžio  miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais  sklypais,

ir  kitos  šiuose  žemės  plotuose įsiterpusios  ne  žemės   ūkio

naudmenos.

  2. Pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą  naudojimo

būdą žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:

  1) mėgėjiškų sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų  bendrojo

naudojimo žemės sklypus;

  2)  specializuotų  sodininkystės,  gėlininkystės,    šiltnamių,

medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus;

  3) rekreacinio naudojimo žemės sklypus;

  4) kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

  3. Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų,

kitų   naudotojų   ir  visuomenės  interesus,  tvarkoma     pagal

patvirtintus  teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos  esamų

ūkių  žemėvaldų  ribos;  formuojamos  naujos  ūkių    žemėvaldos;

statomos  ūkininkų  sodybos  ir žemės  ūkio  veiklai   reikalingi

ūkiniai  statiniai,  tiesiami keliai su tvirta danga;   įrengiami

tvenkiniai;  sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis  paverčiami

miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.

  4.  Maksimalų  valstybinės žemės ūkio paskirties žemės   plotą,

kuris  gali  būti perleidžiamas privačion nuosavybėn,  taip   pat

maksimalų  vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn žemės  ūkio

paskirties  žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas   nustato

Žemės reformos ir kiti įstatymai.

  5.  Vyriausybės  nustatytais  atvejais  žemės  savininkas    ar

valstybinės žemės naudotojas gali apsodinti žemės ūkio paskirties

žemę  mišku  nekeisdamas pagrindinės tikslinės  žemės   naudojimo

paskirties.

  26 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemė

  1.  Miškų  ūkio  paskirties žemei pagal  teritorijų   planavimo

dokumentus priskiriami:

  1) mišku apaugęs plotas (medynai);

  2)  neapaugęs  mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai,   miško

aikštės,  medelynai,  daigynai,  miško sėklinės  plantacijos   ir

žaliaviniai krūmynai bei plantacijos;

  3)  žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės  ir

priešgaisrinės  linijos,  medienos  sandėlių bei kitų  su   mišku

susijusių  įrenginių  užimti plotai, poilsio  aikštelės,   žvėrių

pašarų aikštelės;

  4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką;

  5)  miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp   jų

atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

  2. Pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą  naudojimo

būdą miškų ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:

  1) ekosistemų apsaugos miškų sklypus;

  2) rekreacinių miškų sklypus;

  3) apsauginių miškų sklypus;

  4) ūkinių miškų sklypus.

  3.  Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės naudotojai  naudoja

valstybinių  miškų  išteklius  ir įgyvendina  valstybinių   miškų

atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.

  4.  Miškų  ūkio paskirties žemėje miškų atkūrimą,  apsaugą   ir

miško išteklių naudojimą nustato Miškų įstatymas.

  5.  Maksimalų  valstybinės miškų ūkio paskirties žemės   plotą,

kuris  gali  būti perleidžiamas privačion nuosavybėn,  taip   pat

maksimalų  vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn miškų  ūkio

paskirties  žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas   nustato

Žemės reformos ir kiti įstatymai.

  27 straipsnis. Vandens ūkio paskirties žemė

  1.  Vandens  ūkio  paskirties  žemę  sudaro  pagal   teritorijų

planavimo dokumentus suformuoti valstybei ar kitiems fiziniams ar

juridiniams  asmenims  nuosavybės  teise  priklausantys   vandens

telkiniai.

  2.  Pagal  teritorijų planavimo dokumentuose  nustatytą   žemės

naudojimo būdą vandens ūkio žemės sklypai skirstomi į:

  1) ūkinei veiklai naudojamus vandens telkinius;

  2) rekreacinius vandens telkinius;

  3) ekosistemas saugančius vandens telkinius;

  4) bendrojo naudojimo vandens telkinius.

  3.  Vandens  telkinių naudojimą nustato Vandens  įstatymas   ir

Jūros apsaugos įstatymas.

  28 straipsnis. Konservacinės paskirties žemė

  1. Konservacinės paskirties žemei priskiriami:

  1)  rezervatai  ir  rezervatinės  apyrubės,  sudarantys    tiek

savarankiškas  saugomas  teritorijas, tiek esančias   valstybinių

parkų   ar   biosferos  stebėsenos   (monitoringo)     teritorijų

rezervatinių zonų sudėtyje;

  2) valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo

objektų   žemės  sklypai,  kuriuose  draudžiama  ūkinė    veikla,

nesusijusi  su  šių  objektų ir jų užimtų  teritorijų   specialia

priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

  2.  Konservacinės  paskirties žemei priskiriami žemės   sklypai

pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo  būdą

skirstomi į:

  1) gamtinių rezervatų žemės sklypus;

  2) kultūros paveldo objektų žemės sklypus.

  3.  Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarką ir  apsaugą

reglamentuoja  Aplinkos  apsaugos įstatymas, Saugomų   teritorijų

įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas  ir

kiti įstatymai.

  29 straipsnis. Kitos paskirties žemė

  1. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

     redakcija

  Kitos  paskirties  žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal

teritorijų  planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą

skirstomi į:

  1) gyvenamąsias teritorijas;

  2) visuomeninės paskirties teritorijas;

  3) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas;

  4) komercinės paskirties objektų teritorijas;

  5) inžinerinės infrastruktūros teritorijas;

  6) rekreacines teritorijas;

  7) bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių

bendro naudojimo) teritorijas;

  8) naudingųjų iškasenų teritorijas;

  9) teritorijas krašto apsaugos tikslams;

  10)  atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo   (sąvartynai)

teritorijas;

  11) teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams.

  2.  Kitos paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato  įstatymai

ir kiti teisės aktai.

                            V SKYRIUS

                         ŽEMĖS SANDORIAI

  30 straipsnis. Reikalavimai žemės sandoriams

  1.  Žemės  sandorių  formą nustato Civilinis kodeksas  ir   šis

Įstatymas.  Prie  žemės sandorių privalo būti  pridedamas   žemės

sklypo  planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba   perduodamas

neatlygintinai naudotis iki trejų metų - žemės sklypo planas arba

schema.  Žemės  sklypo planas ar schema yra  neatskiriama   žemės

sandorio dalis.

  2.  Žemės  sklypo planas arba žemės sklypo  schema   parengiami

Vyriausybės   įgaliotos  institucijos  nustatyta  tvarka    pagal

teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės  sklypas

buvo suformuotas.

  3.  Žemės  sklypai  sujungiami,  padalijami,  atidalijami    ar

atliekama jų amalgamacija sudarant notariškai tvirtinamą sutartį,

išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui  priklausantis

žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų

įstatymų  reikalavimų  ir apribojimų. Sujungiant žemės   sklypus,

padalijant  žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį   natūra,

taip pat atliekant žemės sklypų amalgamaciją, prie sutarties turi

būti   pridedami  suformuotų  žemės  sklypų  planai,     parengti

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

  4.  Kai  žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo,   prieš

sudarant perleidimo sutartį žemės sklypas gali būti  padalijamas,

perleidžiama  žemės sklypo dalis suformuojama ir   įregistruojama

Nekilnojamojo  turto  registre kaip atskiras žemės sklypas   arba

gali  būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo   dalį,

šios  dalies  neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo   dalį

gretimų  žemės sklypų ribos pertvarkomos amalgamacijos būdu,  kai

perleidžiant  statinio  ar   įrenginio dalį  kartu   perleidžiama

nuosavybės  teisė į jiems naudoti reikalingą dalį žemės   sklype,

taip  pat  kai žemės sklypo bendraturtis  perleidžia   nuosavybės

teisę  į  dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį   dalies

bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.

  5.  Amalgamacijos  būdu pertvarkant žemės sklypus,   nuosavybės

teise  priklausančius skirtingiems asmenims, nuosavybės teisė   į

žemės  sklypo  dalį  (dalis)  perleidžiama  sudarant   notariškai

tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų amalgamacijos.

  6.  Nuosavybės  teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui   ar

įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo

nuosavybės   teise   turimai  statinio  ar   įrenginio     daliai

eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės

teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).

  7. Perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name,  kartu

turi  būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja  nuosavybe

esančią  žemės  sklypo  dalį,  reikalingą šiam  butui  ar   kitai

patalpai  daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės  sklypo

dalis   nuosavybės  teise  priklauso  buto  ar  kitos    patalpos

perleidėjui.

  8.  Sujungiamų žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį  dėl

žemės  sklypų sujungimo, privalo patvirtinti, kad į   sujungiamus

žemės  sklypus  tretieji asmenys neturi jokių  teisių,   išskyrus

atvejus,  kai  sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka   tapti

žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises,  įregistruotas

Nekilnojamojo   turto  registre,  bendraturčiais.     Sujungiant,

padalijant,   atidalijant   žemės  sklypus  ar   atliekant     jų

amalgamaciją,  pertvarkomų  žemės sklypų savininkai,   sudarydami

sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar  amalgamacijos,

privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises

į  pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo  turto

registre.

  9.   Negali  būti  sujungiami,  padalijami,  atidalijami     ar

amalgamacijos  būdu  pertvarkomi  areštuoti žemės  sklypai   arba

teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

  31 straipsnis. Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę

  1. Asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima

nuosavybės  teise  jiems priklausantys statiniai ir   įrenginiai,

taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį,  ta

kaina,  kuria  ji parduodama, ir kitomis  vienodomis   sąlygomis,

išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.

  2. Asmenys, kurių žemės sklypai apskrities viršininko sprendimu

priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo

teisę pirkti šioje teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės

sklypą  ta  kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis   vienodomis

sąlygomis,  išskyrus  atvejus,  kai žemė parduodama  iš   viešųjų

varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką nustato Žemės

konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

  3.  Parduodant privačią žemę valstybinių parkų   konservacinio,

ekologinės   apsaugos   ir   rekreacinio   prioriteto     zonose,

valstybiniuose  draustiniuose bei kitose saugomose  teritorijose,

kurioms  suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą ją pirkti  tomis

pačiomis  sąlygomis  pardavėjo  ir pirkėjo  sutarta  kaina   turi

valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios

žemės  sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės  rinkos

vertės,   apskaičiuotos   atliekant  vertinimą   masiniu     būdu

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

  4.  Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą   bei

pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti

šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių,  esančių

parduodamame  žemės  sklype,  savininkui, o  kai  žemės   sklypas

parduodamas  šio  straipsnio  3  dalyje  nurodytais  atvejais   -

apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą.  Statinių

ir  įrenginių  savininkas  ar apskrities  viršininkas   sprendimą

pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti pirkti turi priimti per 30

dienų  nuo  pranešimo  gavimo  dienos.  Statinių  ar    įrenginių

savininkui  ar  apskrities viršininkui raštu  atsisakius   pirkti

žemės  sklypą  arba per nustatytą terminą  nepriėmus   sprendimo,

privačios  žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą   kitiems

asmenims.

  5.  Kitus  pirmumo  teisės pirkti privačią žemę  atvejus   gali

nustatyti kiti įstatymai.

                            VI SKYRIUS

                      ŽEMĖS ADMINISTRAVIMAS

  32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų

                 kompetencija reguliuojant žemės santykius

  1. Vyriausybė:

  1)  įstatymų  nustatytais atvejais ir tvarka priima   nutarimus

valstybinės   žemės   nuosavybės,  žemės  valdymo,     naudojimo,

disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais;

  2)  nustato licencijų rengti žemėtvarkos planavimo   dokumentus

išdavimo tvarką;

  3)   nustato  žemėtvarkos  planavimo  dokumentų     valstybinės

priežiūros tvarką.

  2. Vyriausybės įgaliotos institucijos:

  1) rengia ir tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos

ir  žemės  informacinės sistemos darbų taisykles,  metodikas   ir

instrukcijas;

  2)  rengia  ir įgyvendina žemės reformos  įgyvendinimo,   žemės

naudojimo,   teritorijų  optimizavimo,  žemės  gerinimo,    žemės

išteklių  naudojimo  ir  pagal  kompetenciją  kitas   valstybines

programas;

  3)  planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus   žemėtvarkos,

miškotvarkos ir žemės informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo

turto   kadastro,   žemės  valstybinės  apskaitos   darbus     ir

kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės  biudžeto

ir  specialiųjų  programų,  įskaitant Europos  Sąjungos,   lėšas,

skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

  4) organizuoja šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio  savybių

tyrimus;

  5) koordinuoja valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

  6) įstatymų nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos

planavimo dokumentų bei kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;

  7)  atstovauja  valstybei bylose dėl sprendimų,  susijusių   su

valstybinės  žemės  perleidimu,  mainais,  nuoma  ar    perdavimu

naudotis  neatlygintinai,  priimtų pažeidžiant įstatymų ir   kitų

teisės  aktų  reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų   pagrindu

sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais bei  sandorių

dėl  valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio   sąlygų,

pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;

  8)  metodiškai  vadovauja  žemėtvarkos ir  žemės   informacinės

sistemos tvarkymo darbams ir juos kontroliuoja;

  9)  metodiškai  vadovauja  rengiant žemės  paėmimo   visuomenės

poreikiams ir valstybinių žemėnaudų tvarkymo dokumentus;

  10)  kaupia  informaciją žemės tvarkymo ir administravimo   bei

žemės reformos klausimais;

  11)   įstatymų  nustatytais  atvejais  tvirtina     žemėtvarkos

planavimo dokumentus;

  12) išduoda licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.

  3. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. X-950

     (nuo 2006 m. gruodžio 28 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 141-5392) ir

     2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773

     (nuo 2007 m. sausio 1 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 87-3399)

     redakcija

  Apskrities viršininkas apskrities teritorijoje:

  1)  įgyvendina valstybės politiką teritorijos planavimo,  žemės

naudojimo ir apsaugos srityse;

  2)  parduoda  ar  kitaip  perleidžia  savivaldybių ir privačion

nuosavybėn  valstybinę žemę, išskyrus privatizavimo objektams bei

valstybės  nekilnojamajam  turtui,  kuris  teisės  aktų nustatyta

tvarka  įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės

nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių

turto  valdymo,  naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam

valstybės    nekilnojamojo   turto   atnaujinimo   organizatoriui

patikėjimo  teise,  priskirtus  žemės  sklypus  ir žemės sklypus,

perduodamus   neatlygintinai   savivaldybių   nuosavybėn,  veikia

valstybės  vardu  valstybei  paveldint žemę ir įsigyjant privačią

žemę  valstybės  nuosavybėn,  išskyrus  atvejus, kai Valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme

nustatytas     valstybės    nekilnojamojo    turto    atnaujinimo

organizatorius  veikia  valstybės  vardu  įsigyjant privačią žemę

valstybės   nuosavybėn,  kai  privati  žemė  įsigyjama  valstybės

nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais;

  3)  perduoda  neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę

žemę, išskyrus žemę, kuri perduota patikėjimo teise savivaldybėms

arba  kurią  turi  teisę  išnuomoti  ir  perduoti  neatlygintinai

naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai;

  4)  įstatymų nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos   darbus,

kurių  reikia  formuojant  valstybinės žemės  sklypus  bei   ūkių

žemėvaldas ir gerinant žemės naudojimą;

  5) sprendžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus;

  6) įgyvendina žemės reformą;

  7) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

  8)  įstatymų  nustatytais  atvejais  tvirtina  ir    įgyvendina

žemėtvarkos  schemas,  žemės reformos žemėtvarkos  projektus   ir

kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;

  9) įstatymų nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos

planavimo dokumentų priežiūrą;

  10)  šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato  žemės

servitutus;

  11)  įstatymų  nustatyta tvarka teikia duomenis   Nekilnojamojo

turto   registro   tvarkytojui   valstybinės   žemės     sklypams

įregistruoti;

  12) kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės  naudmenų

būklės   ir  žemės  naudojimo  sąlygų  pakeitimu,  derinimą    su

žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

  13) atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės  fondo

valstybinio valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo.

  4. Savivaldybių institucijos savivaldybės teritorijoje:

  1)  įstatymų  nustatytais  atvejais  tvirtina  ir    įgyvendina

savivaldybės  teritorijai arba jos daliai rengiamus  detaliuosius

bei  specialiuosius  planus ir derina arba tvirtina   žemėtvarkos

planavimo dokumentus;

  2)  išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis   valstybinės

žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo  teise

savivaldybei;

  3)  teikia  apskrities viršininkui pasiūlymus dėl   valstybinės

žemės  sklypų  pardavimo  ir  visuomenės  poreikiams   reikalingų

privačios žemės sklypų paėmimo;

  4)  teikia siūlymus institucijai, administruojančiai  valstybės

biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai

skirtas  lėšas,  dėl  šių lėšų skyrimo  žemėtvarkos   projektuose

numatytoms priemonėms įgyvendinti;

  5)  organizuoja  valstybinėje  žemėje, kuri  patikėjimo   teise

perduota  savivaldybei,  žemėtvarkos  darbus  žemės    naudojimui

gerinti;

  6)  atlieka  kitų  įstatymų joms  nustatytas  funkcijas   žemės

naudojimo ir apsaugos srityje.

  33 straipsnis. Žemės administravimo tikslai

  1. Pagrindiniai žemės administravimo tikslai:

  1)  planuoti  Lietuvos  Respublikos žemės fondo  naudojimą   ir

spręsti dėl administracinių vienetų ribų patikslinimo, suderinant

su bendrųjų planų sprendiniais;

  2)  planuoti  ir  įgyvendinti teritorijų  tvarkymo   priemones,

sudarant  palankias  sąlygas konkurencingų ūkių  kūrimui,   kaimo

infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės ūkio naudmenų,  miškų,

kitų gamtos išteklių naudojimui;

  3)  planuoti  ir  įgyvendinti priemones aplinkos  apsaugai   ir

kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui užtikrinti.

  2. Sprendimai dėl žemės administravimo priimami ir įgyvendinami

pagal teritorijų planavimo dokumentus.

  3. Su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais  Vyriausybės

nustatyta  tvarka  derinamas  planuojamų statinių  ir   įrenginių

išdėstymas   kaimo   vietovėje  bei  žemės  naudmenų     sudėties

pakeitimas.

  34 straipsnis. Žemės informacinė sistema

  1. Lietuvos Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis -

naudojantis  Nekilnojamojo  turto kadastro, Nekilnojamojo   turto

registro, miškų kadastro, saugomų teritorijų kadastro, teritorijų

planavimo,   aplinkosaugos,  paminklosaugos,  žemės     reformos,

dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti  ir

atnaujinti  informaciją  apie Lietuvos Respublikos žemės   fondą,

žemės naudmenų sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių  kiekybines

ir  kokybines  savybes,  žemės  naudojimo  sąlygas,  kito   žemės

naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto charakteristikas.

  2. Žemės informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:

  1) žemės naudojimo būklės tyrimą;

  2) žemės išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;

  3) žemės vertės tyrimą;

  4)   žemės   gamtines   ir  ūkines   savybes     apibūdinančios

kartografinės medžiagos rengimą;

  5)    žemės   informacinės   sistemos   duomenų      sutvarkymą

georeferencinių duomenų bazės pagrindu;

  6) suvestinių duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei

administracinių  vienetų  žemės  fondo  naudojimą  pagal    žemės

naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;

  7)  informacijos  apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą   ir

platinimą.

  3. Žemės informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą

ir  tvarkymą nustato Vyriausybės patvirtinti Žemės   informacinės

sistemos nuostatai. Žemės informacinę sistemą tvarko  Vyriausybės

įgaliotas viešasis juridinis asmuo.

  35 straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena

                 (monitoringas)

  1. Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos tikslas -  sistemingai

stebėti,   analizuoti  ir  prognozuoti  šalies  žemės    išteklių

naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio  poveikio,

pagrįsti  racionalaus  žemės  naudojimo  ir  aplinkos    gerinimo

priemones,  įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo  priemonių

veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės

naudojimą bei žemės išteklių būklę.

  2. Žemės išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:

  1)  natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir  dirvožemio

stebėsenos;

  2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;

  3) žemės naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.

  3.  Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Žemės   ūkio

ministerija ar jos įgaliota institucija.

  4.   Žemės  naudojimo  ir  žemės  dangos  būklė    analizuojama

naujausioje   kartografinėje  ir  geoinformacinėje    medžiagoje,

panaudojant  žemės  informacinės sistemos, kitų gamtos   išteklių

kadastrų  ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos  stebėsenos

ir kitų stebėsenų medžiagą.

  5. Žemės išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą,  struktūrą

ir turinį nustato Vyriausybė.

  36 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė

  1.  Žemės  naudojimo  valstybinę  kontrolę  pagal   Vyriausybės

patvirtintus   nuostatus   organizuoja  ir   vykdo     apskrities

viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

  2.  Žemės  naudojimo  valstybinės kontrolės  metu   sistemingai

tikrinama,  ar  žemę naudojantys asmenys savo  veikla   nepažeidė

žemės  naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir  Vyriausybės

nutarimai.

                           VII SKYRIUS

                            ŽEMĖTVARKA

  37 straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų sistema

  1.  Žemėtvarkos  dokumentų  sistemą  sudaro  šie    specialiojo

planavimo žemėtvarkos dokumentai:

  1) žemėtvarkos schemos;

  2) kaimo plėtros žemėtvarkos projektai;

  3) žemėvaldų projektai (planai).

  2.  Žemėvaldų  projektai (planai), atsižvelgiant  į   planavimo

tikslus ir uždavinius, skirstomi į:

  1) žemės reformos žemėtvarkos projektus;

  2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

  3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus;

  4) žemės konsolidacijos projektus.

  3.  Žemėtvarkos  schemos  rengiamos  pagal  kaimo    gyvenamųjų

vietovių   žemės   naudmenų  tvarkymo  bendrąsias  gaires     bei

prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

  4. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39

straipsnyje  nustatyta tvarka, siekiant kompleksiškai  suplanuoti

žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su  žemės

naudojimu  susijusią  veiklą  ir suformuoti žemės  ūkio  ir   jai

alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.

  5. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos

įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

  6. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami  ir

įgyvendinami  šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka   tais

atvejais,  kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus   žemės

sklypus  reikia  padalyti,  atidalyti, sujungti  ar  atlikti   jų

amalgamaciją,   taip   pat  formuojant  naujus  žemės     sklypus

valstybinėje žemėje.

  7.  Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami   ir

įgyvendinami  šio Įstatymo VIII skyriuje nustatytais atvejais  ir

tvarka.

  8. Žemės konsolidacijos projektai rengiami ir įgyvendinami  šio

Įstatymo IX skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka.

  9.  Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo   visuomenės

poreikiams  projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles   tvirtina

Vyriausybė.  Kitų  žemėtvarkos projektų rengimo ir   įgyvendinimo

taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.

  38 straipsnis. Žemėtvarkos schemos

  1.  Žemėtvarkos schemų rengimą pagal valstybės ir  savivaldybių

institucijų  prašymus  organizuoja  apskričių  viršininkai.   Kai

žemėtvarkos  schemai  įgyvendinti  būtina  keisti    savivaldybės

teritorijos  bendrojo  plano sprendinius, schemos rengimui   turi

pritarti savivaldybės taryba.

  2. Žemėtvarkos schemose gali būti planuojama:

  1)  administracinių  vienetų ribų ir miestų,  kaip   gyvenamųjų

vietovių, ribų pakeitimai;

  2) kaimo gyvenamųjų vietovių ribų nustatymas;

  3)   teritorijos  zonavimas  pagal  ūkinės  veiklos    kryptis,

geriausiai  atitinkančias  vietovės gamtines ir ūkines   sąlygas,

numatant  žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas,  nepalankias

ūkininkauti  teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę   tikslinga

apsodinti mišku;

  4)   gamtinio   karkaso  lokalizavimas  ir   ūkinės     veiklos

apribojimai, susiję su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu

ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu;

  5) melioracijos sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikis;

  6) vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas;

  7) ūkių žemėvaldų perspektyvinės ribos.

  3.  Žemėtvarkos  schemos  rengiamos  vadovaujantis   Teritorijų

planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

  39 straipsnis. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai

  1.  Kaimo  plėtros  žemėtvarkos projektų  rengimą   organizuoja

savivaldybės   vykdomoji  institucija,  o  kai  kaimo     plėtros

žemėtvarkos  projektas  rengiamas  vieno ūkio  žemėvaldos   žemės

tvarkymo  darbams  planuoti  - privačios žemės  savininkas   arba

valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.

  2.  Kaimo  plėtros  žemėtvarkos  projektų  rengėjai   parenkami

Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus,  kai

šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės savininkai.

  3. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekte numatoma:

  1) kraštovaizdžio formavimo priemonės;

  2)  žemės  ūkio  naudmenų  dirvožemių  apsaugos  ir    gerinimo

priemonės;

  3)  žemės  ūkio  veiklai reikalingų ir numatomų  statinių   bei

įrenginių išdėstymas;

  4) ūkių žemėvaldų ribos;

  5)  pagrindinių vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio  veiklai,

išdėstymas;

  6) melioracijos statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;

  7) žemės plotai, kuriuos tikslinga apsodinti mišku;

  8)  panašias  savybes  turinčių  žemės  ūkio  naudmenų   sklypų

(agroūkinių  sklypų)  formavimas ir rekomenduojamo jų   naudojimo

nustatymas,  kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos  teritorijai

tvarkyti.

  4.  Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus savivaldybės  vykdomoji

institucija  tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka  patikrina

valstybinę  žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą  atliekanti

institucija.

  5. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės

ūkio  ir  kaimo plėtrai priemonės turi būti derinamos  su   kaimo

plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai jose numatoma:

  1) konkurencingų ūkių žemėvaldų formavimas;

  2) žemės ūkio naudmenų gerinimas;

  3) apželdinimas mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės

ir gamtos išteklių apsauga;

  4) ekologinis ūkininkavimas;

  5) kaimo infrastruktūros plėtra;

  6) alternatyvi žemės ūkio veikla.

  40 straipsnis. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

  1.  Žemės  sklypų  formavimo ir pertvarkymo  projektų   rengimą

organizuoja   privačios  žemės  sklypų  savininkai,    apskrities

viršininkas,  kai  formuojami ir pertvarkomi  valstybinės   žemės

sklypai,  o  savivaldybei nuosavybės teise  priklausančių   žemės

sklypų  - savivaldybės taryba arba jos pavedimu   administracijos

direktorius.  Prašymus  leisti rengti žemės  sklypų   pertvarkymo

projektus  ir  gauti planavimo sąlygas  projektų   organizatoriai

paduoda apskrities viršininkui. Šis priima sprendimą dėl  leidimo

rengti  žemės  sklypų  pertvarkymo projektą.  Valstybinės   žemės

sklypų  pertvarkymo  projektai rengiami  apskrities   viršininkui

priėmus sprendimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą.

  2.  Formuojant  arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi   šių

reikalavimų:

  1) prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik  vienas

žemės  sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui  eksploatuoti

pagal   Nekilnojamojo  turto  registre  įrašytą  jo    tiesioginę

paskirtį.  Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba  įrenginiams

eksploatuoti,  natūra  nedalijami, išskyrus atvejus,  kai   žemės

sklypas   padalijamas  arba  atidalijama  dalis  iš    bendrosios

nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš

bendrosios   nuosavybės  atidalijimu,  suformuojamas     atskiras

statinys   ar   įrenginys  ir  šiam  statiniui  ar     įrenginiui

eksploatuoti  reikalingas  žemės sklypas gali funkcionuoti   kaip

atskiras daiktas;

  2)  atskiru  žemės sklypu neformuojami žemės  plotai,   kuriuos

užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros

objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha

žemės  plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi  teisės

aktų nustatyta tvarka;

  3)  žemės sklypų amalgamacija atliekama tik tais atvejais,  kai

keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima  formuoti

racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.

  3.  Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas  svarstomas

ir tvirtinamas šia tvarka:

  1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą

organizavę asmenys;

  2)   projekto  viešas  svarstymas  organizuojamas    Teritorijų

planavimo įstatymo nustatyta tvarka;

  3) projektą tvirtina apskrities viršininkas po to, kai jį

nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo

dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.

  4. Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo  projektą,

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka  atliekami

kadastriniai matavimai.

  5.  Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamacija  gali

būti  atliekama  nerengiant žemės sklypų  pertvarkymo   projekto.

Atvejus,  kai  žemės sklypai pertvarkomi nerengiant   pertvarkymo

projekto,  nustato Žemėtvarkos projektų rengimo ir   įgyvendinimo

taisyklės. Sprendimą dėl šių amalgamacijos būdu patikslintų žemės

sklypų   plotų  ir  ribų  patvirtinimo  pagal  žemės    savininkų

suderintus žemės sklypų planus priima apskrities viršininkas.

  6.  Pagal  žemės  sklypų  formavimo  ar  pertvarkymo   projektą

suformuoti  žemės  sklypai, daiktinės teisės į juos, šių   teisių

suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai  Nekilnojamojo

turto   registro   įstatymo  nustatyta   tvarka     registruojami

Nekilnojamojo  turto registre. Suformuotų žemės sklypų   kadastro

duomenys  Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta  tvarka

įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

  41 straipsnis. Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir

                 įgyvendinantys asmenys, jų teisės ir pareigos

  1. Lietuvos Respublikos

     2006 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. X-541

     (nuo 2006 m. balandžio 15 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 42-1504)

     redakcija

  Žemėtvarkos  planavimo dokumentus rengia fiziniai ir juridiniai

asmenys,   Lietuvos   Respublikoje   įsteigti   Europos  Sąjungos

valstybių  narių  ir  kitų  Europos  ekonominės erdvės susitarimą

pasirašiusių  valstybių  įmonių  filialai,  turintys  Žemės  ūkio

ministerijos  įgaliotos  institucijos  išduotas licencijas rengti

žemėtvarkos  planavimo  dokumentus.  Šie  reikalavimai  netaikomi

Žemės  reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos

žemėtvarkos projektus.

  2.  Licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus  išdavimo

tvarką nustato Vyriausybė.

  3. Lietuvos Respublikos

     2006 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. X-541

     (nuo 2006 m. balandžio 15 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 42-1504)

     redakcija

  Licencija  rengti  žemėtvarkos  planavimo  dokumentus išduodama

fiziniams   asmenims,   turintiems   aukštąjį  išsimokslinimą  ir

atitinkantiems     Vyriausybės     nustatytus     kvalifikacinius

reikalavimus,   juridiniams  asmenims  ir  Lietuvos  Respublikoje

įsteigtiems  Europos  Sąjungos  valstybių  narių  ir kitų Europos

ekonominės   erdvės   susitarimą  pasirašiusių  valstybių  įmonių

filialams,  kurių  specialistai, rengiantys žemėtvarkos planavimo

dokumentus ir vadovaujantys šių dokumentų rengimui, turi aukštąjį

išsimokslinimą ir atitinka Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius

reikalavimus. Kai licencija išduodama rengti žemėtvarkos schemas,

specialistai,  rengsiantys  šias  schemas  ir  vadovausiantys šių

schemų rengimui, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, geografijos

ar  kraštotvarkos  išsimokslinimą. Kai licencija išduodama rengti

kaimo   plėtros  žemėtvarkos  projektus  ir  žemėvaldų  projektus

(planus),  specialistai,  rengsiantys šiuos žemėtvarkos planavimo

dokumentus  ir  vadovausiantys  šių  dokumentų  rengimui, privalo

turėti   aukštąjį   žemėtvarkos,   kraštotvarkos,  geodezijos  ar

hidrotechnikos išsimokslinimą.

  4.  Žemėvaldų projektus (planus) įgyvendina asmenys,   turintys

Geodezijos  ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka   išduotas

licencijas   atlikti   Nekilnojamojo  turto  kadastro     objektų

geodezinius matavimus.

  5.    Žemėtvarkos   planavimo   dokumentus   rengiantys      ir

įgyvendinantys asmenys turi teisę:

  1)  pranešę  žemės savininkui ir kitam naudotojui   vaikščioti,

važinėti   nepadarant   žalos,   matuoti,   prireikus     statyti

riboženklius,  tyrinėti dirvožemį teritorijose, kurioms  rengiami

projektai,  kai  to  reikia  kartografinei  medžiagai  ir   žemės

informacinės sistemos duomenims parengti arba patikslinti,  žemės

sklypų   kadastriniams   matavimams  atlikti.  Apie     numatomus

žemėtvarkos  darbus  bei jų atlikimo laiką žemės savininkams   ir

kitiems  naudotojams pranešama raštu prieš 5 dienas iki  numatytų

darbų pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti  vykdomi

tik  gavus žemės savininko ir kito naudotojo sutikimą.   Rengiant

žemės  paėmimo  visuomenės poreikiams projektus,  šis   sutikimas

nereikalingas;

  2)  teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės įmonių  bei

valstybės  ir  savivaldybių  institucijų  projektavimo    darbams

reikiamus   teritorijų  planavimo  dokumentus  ar  jų    kopijas,

Nekilnojamojo  turto  kadastro ir Nekilnojamojo  turto   registro

duomenis, georeferencinius duomenis.

  42 straipsnis. Žemėtvarkos darbų finansavimas

  1.  Žemėtvarkos  schemų  rengimas gali būti  finansuojamas   iš

valstybės  ir  savivaldybių  biudžetų lėšų, jeigu  šios   schemos

reikalingos  Žemės  ūkio ir kaimo plėtros įstatyme   nustatytiems

tikslams įgyvendinti.

  2.  Žemės  sklypų  pertvarkymo  projektai  rengiami    projektą

organizavusių asmenų lėšomis.

  3.  Žemės  paėmimo  visuomenės poreikiams  projektai   rengiami

valstybės  ar  savivaldybės  institucijų  arba  įstaigų,   kurios

suinteresuotos  žemės paėmimu visuomenės poreikiams, užsakymu  iš

šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.

  4.  Žemės konsolidacijos projektai rengiami valstybės  biudžeto

lėšomis,  taip  pat gali būti finansuojami iš  Europos   Sąjungos

lėšų.

  5.  Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja   šių

projektų   rengimo  organizatoriai.  Šie  projektai  gali    būti

finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.

  43  straipsnis.  Valstybinė  žemėtvarkos  planavimo   dokumentų

priežiūra

  1.  Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra -  tai

šių  dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų  kontrolė

bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų reikalavimus.

  2.  Valstybinės  žemėtvarkos  planavimo  dokumentų   priežiūros

tvarką nustato Vyriausybė.

  3.   Valstybinę  žemėtvarkos  planavimo  dokumentų    priežiūrą

atlieka:

  1)  žemės  sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų,   išskyrus

tuos,  kurių organizatorius yra apskrities viršininkas, ir  kaimo

plėtros žemėtvarkos projektų - apskrities viršininkas;

  2)  žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų,  savivaldybių

teritorijų  žemėtvarkos  schemų  ir  žemės  sklypų    pertvarkymo

projektų,   kurių   rengimo   organizatorius   yra     apskrities

viršininkas,   žemės   konsolidacijos  projektų  ir     apskričių

teritorijų   žemėtvarkos   schemų   -   Vyriausybės     įgaliotos

institucijos.

  44 straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo

                 klausimais nagrinėjimas ir dėl netinkamai

                 parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo

                 dokumentų atsiradusios žalos atlyginimas

  1. Ginčai dėl apskričių viršininkų ir savivaldybių  institucijų

priimtų   sprendimų   žemės  tvarkymo  klausimais     nagrinėjami

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

  2.  Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir   (ar)

sutartyje   dėl  žemėtvarkos  planavimo  dokumentų  rengimo    ir

įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės  savininkui

ar  kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų   veiksmų

rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą,

atsiradusią  dėl  valstybės  institucijų  veiksmų  rengiant    ar

įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina valstybė.

Žalą,  atsiradusią dėl savivaldybės institucijų veiksmų  rengiant

ar  įgyvendinant  žemėtvarkos  planavimo  dokumentus,    atlygina

savivaldybė.

  3. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios

dėl  valstybės ar savivaldybės institucijos veiksmų rengiant   ar

įgyvendinant  žemėtvarkos  planavimo dokumentą, atlyginimo   turi

teisę  kreiptis  į instituciją, priėmusią sprendimą   patvirtinti

žemėtvarkos  planavimo dokumentą, arba reikalauti atlyginti  žalą

teismo  tvarka.  Į instituciją, priėmusią sprendimą   patvirtinti

žemėtvarkos  planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne   vėliau

kaip  per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo   sužinojo

apie  žalos  atsiradimą. Ginčai dėl žalos dydžio  ir   atlyginimo

įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.

                          VIII SKYRIUS

              ŽEMĖS PAĖMIMAS VISUOMENĖS POREIKIAMS

  45 straipsnis. Lietuvos Respublikos

                 2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

                 (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

                 (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

                 redakcija

                 Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai

  1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali

būti  paimama  arba  tam  tikslui  valstybinės  žemės  nuomos  ir

panaudos   sutartys   prieš  terminą  nutraukiamos  tik  išimties

atvejais   apskrities   viršininko   sprendimu   pagal  valstybės

institucijos  ar  savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal

specialiuosius   ar  detaliuosius  planus,  parengtus  Teritorijų

planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga:

  1) krašto ir valstybės sienos apsaugai;

  2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;

  3) viešojo naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams

vamzdynams,  aukštos  įtampos  elektros linijoms tiesti, taip pat

jiems   eksploatuoti   reikalingiems  valstybei  ar  savivaldybei

nuosavybės  teise  priklausantiems  visuomenės reikmėms skirtiems

inžineriniams statiniams;

  4)  socialinei  infrastruktūrai  plėsti,  tai  yra valstybei ar

savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems švietimo ir mokslo,

kultūros,  sveikatos  apsaugos  ir priežiūros, aplinkos apsaugos,

socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros

ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;

  5) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;

  6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;

  7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti

(įrengti) ir eksploatuoti;

  8)  kapinėms  ir  jų  priežiūrai  užtikrinti reikalingų objektų

statybai ir eksploatacijai;

  9)  gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų

(vertybių) apsaugos reikalams;

  10)  valstybei  svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą

visuomenės  poreikiams  savo  sprendimu  pripažįsta  Seimas  arba

Vyriausybė, įgyvendinti.

  2.  Priimdama  sprendimą  dėl  žemės  paėmimo  šio straipsnio 1

dalyje  nurodytiems  visuomenės  poreikiams  tenkinti, sprendimus

priimanti  institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad konkretus

visuomenės  poreikis  objektyviai  egzistuoja  ir kad jis negalės

būti  patenkintas,  jeigu  nebus paimtas konkretus žemės sklypas.

Visuomenės  poreikiams  reikalingam  konkrečiam  objektui statyti

(įrengti)  konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi

būti pateiktas kartu su teritorinio planavimo dokumentu.

  46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka

  1. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

     redakcija

  Valstybės   institucija   ar  savivaldybės  taryba,  pateikdama

apskrities viršininkui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams,

kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo pateikimą

ir  nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą

visuomenės  poreikiams žemę. Apskrities viršininkas, išnagrinėjęs

valstybės  institucijos  ar  savivaldybės  tarybos prašymą paimti

žemę  visuomenės  poreikiams,  prieš priimdamas sprendimą pradėti

žemės  paėmimo  visuomenės poreikiams procedūrą, turi išnagrinėti

galimybę  su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės poreikiams,

savininku  sudaryti  valstybinės  žemės  mainų  į  privačią  žemę

sutartį  pagal  šio Įstatymo 11 straipsnį. Jeigu su žemės sklypo,

numatomo  panaudoti  visuomenės  poreikiams, savininku per mėnesį

nuo  pasiūlymo  raštu jam pateikimo dienos nesusitariama sudaryti

mainų  sutartį  arba  apskrities  viršininkas  nustato, kad mainų

sutartį   sudaryti  netikslinga,  apskrities  viršininkas  priima

motyvuotą  sprendimą  pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams

procedūrą  arba  prašymo  netenkinti  ir žemės paėmimo visuomenės

poreikiams   procedūros  nepradėti.  Apie  apskrities  viršininko

sprendimą  per  5  darbo  dienas  nuo jo priėmimo raštu pranešama

žemės   sklypo,   kurį  numatoma  paimti  visuomenės  poreikiams,

savininkui, institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu, ir

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto

registre padaro žymą, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės

poreikiams  procedūra. Apskrities viršininko sprendimas gali būti

skundžiamas teismui.

  2. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

     redakcija

  Valstybės  institucijų  ir  savivaldybių  tarybų prašymų paimti

žemę   visuomenės  poreikiams  pateikimo  ir  nagrinėjimo  tvarką

nustato Vyriausybė.

  3.  Apskrities  viršininkui  priėmus sprendimą  pradėti   žemės

paėmimo   visuomenės  poreikiams  procedūrą,  šio  Įstatymo    48

straipsnyje  nustatyta tvarka rengiamas žemės paėmimo  visuomenės

poreikiams  projektas.  Jeigu  reikia,  projekto  rengimo    metu

atliekamas  privačios  ir valstybinės žemės  sklypo   padalijimas

atskiriant  paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį.  Šie

žemėtvarkos   darbai  atliekami  šio  Įstatymo  48    straipsnyje

nustatyta   tvarka,  o  duomenis  apie  padalytą  žemės    sklypą

Nekilnojamojo  turto  registro tvarkytojui  pateikia   apskrities

viršininkas,  pranešęs apie tai žemės sklypo savininkui ir  kitam

naudotojui.

  4. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

     redakcija

  Po  to,  kai  yra  priimtas  sprendimas  pradėti  žemės paėmimo

visuomenės  poreikiams  procedūrą  ir  apie  šį  sprendimą  žemės

savininkui  pranešta  raštu,  žemės  savininkas neturi teisės jos

perleisti,  įkeisti  ar  kitaip  suvaržyti  daiktinių teisių į šį

žemės   sklypą,   taip   pat  pertvarkyti  (padalyti,  atidalyti,

sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą.

  5.  Apskrities  viršininkas  sprendimą  paimti  žemės    sklypą

visuomenės  poreikiams  priima pagal patvirtintą  žemės   paėmimo

visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir

dydžio,  sudarytą  tarp  privačios žemės savininko,  kito   žemės

naudotojo   ir   prašymą  paimti  žemę  visuomenės     poreikiams

pateikusios  institucijos.  Sprendime  paimti  žemę    visuomenės

poreikiams  nurodoma  paimamo  žemės sklypo vertė  ir  su   žemės

paėmimu  susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas. Šis   sprendimas

per  5  darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas   institucijai,

suinteresuotai  žemės  sklypo  paėmimu, ir  registruotu   laišku,

įteikiamu  pasirašytinai,  žemės  sklypo  savininkui,  taip   pat

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto

registre  padaro  žymą,  kad  priimtas  sprendimas  paimti   žemę

visuomenės poreikiams.

  6. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

     redakcija

  Nuostolius,  patirtus dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau

pastatytų   statinių,   žemės   sklype  esančių  sodinių  paėmimo

visuomenės  poreikiams, taip pat kitus nuostolius privačios žemės

savininkams  ir kitiems žemės naudotojams atlygina prašymą paimti

žemę   visuomenės  poreikiams  pateikusi  institucija  tarpusavio

sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutartis pridedama

prie  apskrities  viršininko  sprendimo  paimti  žemę  visuomenės

poreikiams. Joje nustatytų nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo ir

ant  jo  statomų  ar jau pastatytų statinių, žemės sklype esančių

sodinių  paėmimo  visuomenės poreikiams, taip pat kitų atlyginamų

nuostolių  dydis  negali  būti  didesnis  negu  apskaičiuotas šio

Įstatymo  47  straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai

privačios  žemės  savininkas  ar  kitas žemės naudotojas pateikia

Turto  ir  verslo  vertinimo  pagrindų  įstatymo nustatyta tvarka

pagal šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus

parengtą  ataskaitą,  kurioje nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo

ir  ant  jo  statomų  ar jau pastatytų statinių, dėl žemės sklype

esančių  sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, ir kitų nuostolių

dydis   viršija  žemės  paėmimo  visuomenės  poreikiams  projekte

esančioje  vertinimo  ataskaitoje  nurodytą tokių nuostolių dydį.

Tokiais  atvejais  sutartyje  gali  būti  nurodomi  žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir

žemės   savininko   ar   kito   naudotojo   pateiktoje  vertinimo

ataskaitoje  nurodyti  atlyginamų nuostolių dydžiai, o atlyginimo

būdas turi būti nurodomas - kompensacija pinigais. Sutartyje taip

pat  turi būti aptartas klausimas dėl daiktinių teisių, nustatytų

į  paimamą  visuomenės  poreikiams  žemės  sklypą, panaikinimo ir

atsiskaitymo su daiktinių teisių turėtojais.

  7. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

     redakcija

  Kai  sutartyje  dėl  atlyginimo  būdo  ir dydžio nurodomi žemės

paėmimo   visuomenės   poreikiams  projekte  esančioje  vertinimo

ataskaitoje  ir  žemės  savininko  ar  kito  naudotojo pateiktoje

vertinimo  ataskaitoje  nurodyti  atlyginamų nuostolių dydžiai ir

žemės   savininko   ar   kito   naudotojo   pateiktoje  vertinimo

ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip

20  procentų  didesnis  negu  žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projekte  esančioje  vertinimo  ataskaitoje  nurodytas atlyginamų

nuostolių   dydis,   žemės   paėmimu   suinteresuota  institucija

sutartyje   nurodytais   terminais  į  žemės  savininko  ar  kito

naudotojo  sąskaitą  perveda  žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projekte  esančioje  vertinimo  ataskaitoje  nurodytą  atlyginamų

nuostolių  dydį,  o  žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje

vertinimo  ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį,

viršijančią   žemės   paėmimo   visuomenės   poreikiams  projekte

esančioje  vertinimo  ataskaitoje  nurodytą  atlyginamų nuostolių

dydį,  -  į  notaro,  banko  ar kitos kredito įstaigos depozitinę

sąskaitą.  Tais  atvejais,  kai žemės savininko ar kito naudotojo

pateiktoje  vertinimo  ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių

dydis   viršija  žemės  paėmimo  visuomenės  poreikiams  projekte

esančioje  ataskaitoje  nurodytą  atlyginamų  nuostolių  dydį  ne

daugiau kaip 20 procentų, žemės paėmimu suinteresuota institucija

visą  žemės  savininko  ar  kito  naudotojo vertinimo ataskaitoje

nurodytą atlyginamų nuostolių dydį sutartyje nurodytais terminais

perveda  į žemės savininko ar kito naudotojo sąskaitą. Atlyginimo

dalimi,  pervesta  į  notaro,  banko  ar  kitos  kredito įstaigos

depozitinę  sąskaitą,  žemės savininkas ar kitas naudotojas įgyja

teisę   disponuoti   tik   praėjus  3  mėnesiams  nuo  apskrities

viršininko  sprendimo  paimti  žemę  visuomenės poreikiams gavimo

dienos,  jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia

teismui  prašymo  dėl  atlyginimo  dydžio  nustatymo. Jeigu žemės

paėmimu  suinteresuota  institucija per 3 mėnesius nuo apskrities

viršininko  sprendimo  paimti  žemę  visuomenės poreikiams gavimo

dienos  kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, žemės

savininko  ar  kito  naudotojo  teisė  disponuoti  šia atlyginimo

dalimi  atsiranda  nuo  atitinkamo  teismo sprendimo įsiteisėjimo

dienos.  Sąlyga  dėl  žemės  paėmimu  suinteresuotos institucijos

teisės  kreiptis  į  teismą  dėl atlyginimo už paimamą visuomenės

poreikiams  žemės  sklypą dydžio nustatymo yra sudėtinė sutarties

turinio  dalis,  nepaisant  to,  ar  ji  yra įtraukta į sutarties

tekstą, ar ne.

  8. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

     redakcija

  Žemės  paėmimu  suinteresuota  institucija  pagal sutartyje dėl

atlyginimo  būdo  ir  dydžio  nurodytą  žemės  savininko  ar kito

naudotojo   pateiktą   vertinimo   ataskaitą  sumokėjusi  didesnį

nuostolių  atlyginimą,  negu  nurodytas  žemės paėmimo visuomenės

poreikiams  projekte  esančioje vertinimo ataskaitoje, turi teisę

įstatymų  nustatyta  tvarka  kreiptis  į teismą dėl neteisingu su

žemės paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių vertinimu

padarytos žalos atlyginimo.

  9. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

     redakcija

  Jeigu žemės savininkas ar kitas žemės naudotojas nesusitaria su

prašymą   pateikusia   institucija   dėl  atlyginimo  už  paimamą

visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, apskrities viršininkas

pagal  patvirtintą  žemės  paėmimo visuomenės poreikiams projektą

priima  sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jame nustato

paimamo  žemės  sklypo  vertę  ir  su  žemės  paėmimu  susijusius

nuostolius,  apskaičiuotus  šio  Įstatymo 47 straipsnio nustatyta

tvarka, nurodo atlyginimo būdą - kompensaciją pinigais.

  10. Lietuvos Respublikos

      2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

      (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

      (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

      redakcija

  Ginčai  dėl  žemės  paėmimo  visuomenės  poreikiams nagrinėjami

teisme.

  47 straipsnis. Atlyginimas už žemę, paimamą visuomenės

                 poreikiams

  1. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

     redakcija

  Paimant  privačios  žemės  sklypą  visuomenės poreikiams, žemės

savininkui  turi  būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina

arba  šalių  susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos

pačios  apskrities  teritorijoje,  taip  pat  žemės savininkui ar

kitam   naudotojui  atlyginama  paimamoje  visuomenės  poreikiams

žemėje  esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei

įdėtų  lėšų  žemės  ūkio  produkcijos  ir  miško auginimui vertė.

Paimamo  žemės  sklypo  rinkos  vertė, šiame žemės sklype esančių

sodinių,  miško  medynų  tūrio,  negauto  derliaus bei įdėtų lėšų

žemės  ūkio  produkcijos  ir  miško auginimui vertė ir suteikiamo

lygiaverčio  žemės  sklypo  vertė  apskaičiuojama  pagal Turto ir

verslo  vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės

metodą,  išskyrus  paimamo  ir  vietoj  jo suteikiamo lygiaverčio

žemės  ūkio  paskirties žemės sklypo vertes, kurioms apskaičiuoti

taikomas  naudojimo  pajamų  vertės metodas. Paimamo žemės sklypo

vertė  apskaičiuojama  pagal  pagrindinę tikslinę žemės naudojimo

paskirtį,  naudojimo  būdą  ir  pobūdį,  nustatytus iki sprendimo

paimti  žemę  visuomenės  poreikiams. Jeigu visuomenės poreikiams

paimamas  statiniais  užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, tai

už  jau  pastatytus  ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės

teise  priklausančius  statinius  turi  būti  atlyginama pinigais

rinkos kaina, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo

pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą.

  2.  Sprendimą  suteikti  lygiavertį  žemės  sklypą   apskrities

viršininkas  priima  kartu su sprendimu paimti  žemę   visuomenės

poreikiams.

  3. Lietuvos Respublikos

     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982

     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)

     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)

     redakcija

  Jeigu  sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas ne

sutarties,   nurodytos  šio  Įstatymo  46  straipsnio  6  dalyje,

pagrindu,   laikoma,   kad   tarp  žemės  paėmimu  suinteresuotos

institucijos  ir žemės savininko ar kito naudotojo yra ginčas, ir

institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams,

per  3  mėnesius  nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams

gavimo  dienos  turi  kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę

visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės

poreikiams  žemę dydžio nustatymo bei daiktinių teisių, nustatytų

į  paimamą  visuomenės  poreikiams  žemės  sklypą, panaikinimo ir

atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais. Kai sprendimas

paimti  žemę  visuomenės  poreikiams  priimtas sutarties, kurioje

kartu  su  žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje

ataskaitoje  nurodytu nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės

sklypo   savininko   ar   kito   naudotojo  pateiktoje  vertinimo

ataskaitoje  nurodytas  atlyginimo dydis, pagrindu, žemės paėmimu

suinteresuota institucija turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo

paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos kreiptis į teismą

dėl  atlyginimo  už  paimamą  visuomenės  poreikiams žemės sklypą

dydžio  nustatymo,  jeigu  sutartyje nurodytas žemės savininko ar

kito   naudotojo   pateiktoje   vertinimo  ataskaitoje  nurodytas

nuostolių atlyginimo dydis daugiau kaip 20 procentų viršija žemės

paėmimo   visuomenės   poreikiams  projekte  esančioje  vertinimo

ataskaitoje nurodytą nuostolių atlyginimo dydį.

  4.  Teismas,  išsprendęs  klausimą dėl sprendimo  paimti   žemę

visuomenės  poreikiams  teisėtumo  ir nustatęs,  kad   sprendimas

priimtas teisėtai, bet neišsprendęs ginčo dėl atlyginimo  dydžio,

pagal   žemės   paėmimu   suinteresuoto   asmens   prašymą     ir

atsižvelgdamas  į  paimto  visuomenės  poreikiams  žemės   sklypo