LIETUVOS RESPUBLIKOS
                            Ž E M Ė S
                            ĮSTATYMAS
 
                1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446
                             Vilnius
 
  (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983
  (nuo 2004 m. vasario 21 d.) (Žin., 2004, Nr. 28-868) redakcija)
 
--------------
  TIC pastaba: Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 27 d. įstatymu
Nr. IX-1983 (Žin., 2004, Nr. 28-868) nustatyta, kad:
  1. Asmenys, kuriems iki šio (Nr. IX-1983) Įstatymo įsigaliojimo
suteikta  valstybinės  žemės valdymo teisė, įsigaliojus šiam (Nr.
IX-1983) Įstatymui, laikomi šios žemės patikėtiniais.
  2.  Įsigaliojus  šiam  (Nr.  IX-1983) Įstatymui, žemės sklypams
taikomos  visos  iki  šio  (Nr.  IX-1983) Įstatymo įsigaliojimo į
Nekilnojamojo  turto registrą įrašytos specialiosios žemės, miško
ir vandens telkinių naudojimo sąlygos.
----------------
 
                            I SKYRIUS
                      BENDROSIOS NUOSTATOS
 
  1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 
  1.  Šis  Įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo   ir
naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos
Respublikoje.
  2.  Įgyvendinant  žemės tvarkymo ir  administravimo   politiką,
žemės  santykiai  reguliuojami taip, kad būtų sudarytos   sąlygos
tenkinti  visuomenės,  fizinių  ir  juridinių  asmenų   poreikius
racionaliai  naudoti  žemę,  vykdyti ūkinę veiklą  išsaugant   ir
gerinant  gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą,  apsaugoti
žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. 
  
  2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 
  1. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis -  teritorijos
gamtinių  ypatumų,  tradicinės žmonių veiklos ir socialinės   bei
ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės  naudojimo
kryptis,  numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti  šios
teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.
  2.  Racionali  ūkio žemėvalda - žemėvalda, kurios   teritorinės
formos  ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas  ekonomiškai
veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai.
  3. Riboženklis - žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas,
atitinkantis   Vyriausybės  įgaliotos  institucijos     nustatytą
standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka. 
  4.  Specialiosios  žemės  naudojimo sąlygos  -  įstatymais   ar
Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios  veiklos
apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties,  gretimybių,
pagrindinės  tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės   sklypo
naudojimo  būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių  ir
aplinkos apsaugos poreikių.
  5. Ūkis - Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas
arba kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas žemės ūkio  veiklos
subjektas, kuris vykdo žemės ūkio veiklą. 
  6.  Žemė - Žemės plutos (litosferos) dalis, apimanti   Lietuvos
Respublikos  žemės  paviršiuje  esančius  sausumos  plotus    bei
paviršinius  vidaus  ir  teritorinius  vandenis  ir   apibrėžiama
gamtinėmis bei ūkinėmis charakteristikomis.
  7.   Žemės   administravimas  -  valstybės  ir     savivaldybių
institucijų   veikla,  kurios  metu  įgyvendinami  teisės    aktų
nustatyti  žemės  tvarkymo  ir  naudojimo,  žemės    informacinės
sistemos kūrimo ir palaikymo reikalavimai.
  8.  Žemės informacinė sistema - informacijos apie žemę   (žemės
išteklius) rinkimo, apdorojimo, saugojimo ir platinimo sistema.
  9. Žemės konsolidacija - sudėtinė žemės tvarkymo dalis,  kurios
metu  atliekamas  kompleksinis  žemės sklypų  pertvarkymas,   kai
keičiamos  jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos   žemės
konsolidacijos  projektą,  siekiant sustambinti  žemės   sklypus,
suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą,
sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus  žemės
ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus  ir
uždavinius.
  10. Žemės naudmenos - žemės plotai, kurie nuo kitų žemės  plotų
skiriasi  jiems  būdingomis  gamtinėmis  savybėmis  arba   ūkinio
naudojimo ypatumais.
  11.  Žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas fizinis  ar
juridinis  asmuo,  kuris naudoja žemę įstatymų,   administracinių
aktų,  teismo  sprendimo,  sandorių ar kitu  įstatymo   nustatytu
pagrindu.
  12.  Žemės paėmimas visuomenės poreikiams - įstatymų  nustatyta
tvarka  ir  atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant)   iš
žemės savininkų, apskrities viršininkui priėmus sprendimą, kad ši
žemė yra būtina visuomenės poreikiams. 
  13. Žemės servitutas - teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį,
suteikiama  naudotis  tuo  svetimu  žemės sklypu  ar  jo   dalimi
(tarnaujančiuoju  daiktu), arba žemės savininko teisės   naudotis
žemės  sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl   kurio
nustatomas   servitutas  (viešpataujančiojo  daikto),     tinkamą
naudojimą.
  14.  Žemės  sklypas  - teritorijos dalis,  turinti   nustatytas
ribas,  kadastro  duomenis ir įregistruota  Nekilnojamojo   turto
registre. 
  15.  Žemės  sklypo  naudojimo  būdas  -  teritorijų   planavimo
dokumentuose  numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta  tvarka
leidžiama  pagrindinės  tikslinės  žemės  naudojimo    paskirties
žemėje.
  16.  Žemės sklypo naudojimo pobūdis - tam tikrame žemės  sklype
teisės   aktų  nustatyta  tvarka  leidžiamos  vykdyti     veiklos
specifika. 
  17.  Žemės  sklypo  riba  - riba tarp  gretimų  žemės   sklypų,
paženklinta   riboženkliais   arba  sutampanti  su     stabiliais
kraštovaizdžio  elementais  ir grafiškai pažymėta  žemės   sklypo
plane.
  18.  Žemės  sklypų amalgamacija - bendros žemės  sklypų   ribos
pakeitimas,  kai  žemės sklypo dalis atidalijama ir   prijungiama
prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.
  19.  Žemės  sklypų  atidalijimas - žemės sklypų  formavimo   ir
pertvarkymo  būdas,  kai iš bendrosios nuosavybės teise   valdomo
žemės   sklypo   vieno  ar  daugiau  bendraturčių     reikalavimu
atskiriamos  šiems  bendraturčiams priklausančios  žemės   sklypo
dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.
  20.   Žemės  sklypų  formavimas  ir  pertvarkymas  -     visuma
žemėtvarkos  veiksmų,  apimančių žemės sklypų projektavimą,   šių
sklypų  ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų   nustatymą
bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
  21.  Žemės  sklypų  padalijimas - žemės  sklypų  formavimo   ir
pertvarkymo  būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du  ar
daugiau žemės sklypų.
  22.  Žemės  sklypų  sujungimas  - žemės  sklypų  formavimo   ir
pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą  turinčių
tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės
sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.
  23.  Žemės  tvarkymas - teisės aktais  reglamentuojamas   žemės
sklypų  ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų  priklausinių
vietos,  pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties,  žemės
naudojimo  būdo  ir pobūdžio nustatymas ir  pakeitimas   derinant
ekonominius,   aplinkosaugos,  kitus  privačius  ir    viešuosius
interesus.
  24.  Žemės  ūkio naudmenos - žemės naudmenos  (ariamoji   žemė,
sodai, pievos, ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti  žemės
ūkio produkcijai auginti. 
  25.  Žemės valdytojas - privačios žemės savininkas arba   kitas
fizinis  ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų,   teismo
sprendimo,  sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu   įgijęs
teisę  valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar  savivaldybės
nuosavybės  teisę  įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės   aktų
nustatyta  tvarka  valstybinė  ar  savivaldybės  žemė    perduota
patikėjimo teise.
  26.  Žemėtvarkos projektas - specialiojo teritorijų   planavimo
dokumentas,  kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo  ir
apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės. 
  27.  Žemėtvarkos  schema  - specialiojo  teritorijų   planavimo
dokumentas,  kuriame  valstybės,  regionų  ar  rajonų    lygmeniu
nustatomi  kaimiškųjų  teritorijų  žemės naudmenų  naudojimo   ir
tvarkymo prioritetai. 
  28.  Žemėvalda  - nuosavybės teise valdomas žemės  sklypas   ar
bendra ūkine veikla susieti keli žemės sklypai. 
  29.  Žemėvaldų  projektai  (planai) -  specialiojo   teritorijų
planavimo   dokumentai,  nustatantys  žemės  sklypų    formavimą,
pertvarkymą,  paėmimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo  sąlygas
(tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). 
  
  3 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės fondas
  1.  Visa  Lietuvos  Respublikos teritorijoje  esanti   privati,
valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės
fondą. 
  2. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį  Lietuvos
Respublikos žemės fondas skirstomas į:
  1) žemės ūkio paskirties žemę;
  2) miškų ūkio paskirties žemę; 
  3) vandens ūkio paskirties žemę;
  4) konservacinės paskirties žemę; 
  5) kitos paskirties žemę. 
  3.   Neperduota  naudotis  ir  neišnuomota  valstybinė     žemė
priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.
  
  4 straipsnis. Privati žemė
  1.  Privačią  žemę sudaro žemė, sugrąžinta ar kitaip   įstatymų
nustatyta  tvarka įsigyta fizinių ar juridinių asmenų   (išskyrus
valstybę ir savivaldybes) nuosavybėn.
  2.  Privačios  žemės valdymą ir naudojimą bei disponavimą   šia
žeme reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai. 
     
                            II SKYRIUS
                         VALSTYBINĖ ŽEMĖ
                                   
  5 straipsnis. Lietuvos valstybei nuosavybės teise  priklausanti
                žemė
  1. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso:
  1)  šio  Įstatymo  6 straipsnyje nurodyta  Lietuvos   valstybei
išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė;
  2) valstybės paveldėta žemė; 
  3) žemė, pagal sandorius įgyta valstybės nuosavybėn;
  4)   įstatymų   nustatytais  atvejais  ir   tvarka     perduota
neatlygintinai valstybės nuosavybėn savivaldybei nuosavybės teise
priklausiusi žemė; 
  5)   žemė,   įstatymų  nustatyta  tvarka  paimta     visuomenės
poreikiams;
  6)  žemė,  kuri  kaip bešeimininkis  turtas  teismo   sprendimu
perduota valstybės nuosavybėn;
  7) žemė, įstatymų nustatyta tvarka konfiskuota už teisės 
pažeidimus;
  8)  kita  įstatymų  nustatytais  pagrindais  savivaldybių    ir
privačion nuosavybėn neįgyta žemė.
  2. Lietuvos Respublikos
     2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773
     (nuo 2007 m. sausio 1 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 87-3399)
     redakcija
  Valstybine   žeme   gali   būti  disponuojama  ją  perleidžiant
nuosavybėn  neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant
neatlygintinai  naudotis,  sudarant sandorius dėl žemės servitutų
Civilinio  kodekso,  šio  ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti
sandoriai  dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti
įstatymai nenustato kitaip.
 
  6 straipsnis. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise
                priklausanti žemė 
  1. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Lietuvos  valstybei  išimtine  nuosavybės teise priklauso žemė,
įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta:
  1)   valstybinės   reikšmės  keliams  ir  viešojo     naudojimo
geležinkeliams;
  2) pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko
teritoriją),   išskyrus   žemės  sklypus,  įsigytus     privačion
nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo;
  3) valstybiniams rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms; 
  4) valstybinės reikšmės miškams ir parkams; 
  5)  valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir   kultūros
objektams;
  6) valstybinės reikšmės vidaus vandenims;
  7) teritoriniams vandenims;
  8) Lietuvos Respublikos valstybinių jūrų uostų  teritorijai;
  9) pasienio juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina  pasienio
juosta).
  2. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise  priklausančios
žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. 
     
  7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir
                disponavimas ja patikėjimo teise
  1. Lietuvos Respublikos
     2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773
     (nuo 2007 m. sausio 1 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 87-3399)
     redakcija
  Valstybinės  žemės  patikėjimo  teisės subjektai (patikėtiniai)
yra   apskričių   viršininkai,   valstybės   turto  privatizavimo
institucijos,  Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo
ir  disponavimo  juo  įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo
turto   atnaujinimo   organizatorius,   kiti  įstatymų  nustatyti
subjektai  bei  šio  straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai.
Apskrities   viršininkas  yra  apskrities  teritorijoje  esančios
valstybinės  žemės  patikėtinis,  išskyrus  žemę, kuri patikėjimo
teise  perduota  kitiems  įstatymų  nustatytiems  subjektams  bei
Vyriausybės nutarimais - šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems
patikėtiniams,   taip   pat   privatizuojamiems   statiniams   ir
įrenginiams  priskirtą  valstybinę  žemę,  kurią patikėjimo teise
valdo,  naudoja  ir  ja  disponuoja valstybės turto privatizavimo
institucijos.
  2.   Valstybinės   žemės  sklypai  perduodami     savivaldybėms
patikėjimo  teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta  tvarka
šioms reikmėms: 
  1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
  2) viešojo naudojimo poilsio objektams;
  3) gatvėms ir vietiniams keliams; 
  4)   komunaliniams  inžineriniams  tinklams  tiesti  ir    (ar)
eksploatuoti; 
  5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
  6) ūkinei komercinei veiklai.
  3. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai  gali
būti  perduodami  patikėjimo teise Miškų  įstatymo   nustatytiems
subjektams  valstybinėms  funkcijoms atlikti. Valstybinės   žemės
sklypai  Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami   patikėjimo
teise  ir  kitiems  Valstybės  ir  savivaldybių  turto   valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai
įstatymai  jiems  priskiria valstybines  funkcijas.   Vyriausybės
įgaliota   institucija  privalo  prižiūrėti,  kad     Vyriausybės
nutarimas  perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų   tinkamai
vykdomas.  Jeigu  šie  subjektai nebeatlieka  funkcijų,   kurioms
įgyvendinti  jiems  patikėjimo teise buvo  perduoti   valstybinės
miško  žemės  sklypai ar kiti žemės sklypai,  Vyriausybė   priima
nutarimą  dėl šių subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir   nuo
šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės
sklypų  ar  kitų  žemės sklypų patikėtiniu  laikomas   apskrities
viršininkas.
  4.  Šio  straipsnio  3  dalyje  nurodyti  patikėtiniai   negali
perduotų  miško  žemės sklypų ar kitų valstybinės  žemės   sklypų
parduoti  ar  kitaip  perleisti,  išnuomoti,  perduoti   panaudos
pagrindais  ar  perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti   ar
kitaip  suvaržyti  daiktines  teises į  juos,  jais   garantuoti,
laiduoti  ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų   prievolių
įvykdymą.  Vyriausybės  nutarime  gali būti  nustatyta  ir   kitų
apribojimų  valdyti bei naudoti perduotus miško žemės sklypus  ar
kitus žemės sklypus. 
  5.  Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise   šio
straipsnio    2   ir   3   dalyse   nurodytiems       subjektams,
perdavimo-priėmimo  aktą  pasirašo Vyriausybės  įgaliotas  asmuo.
Valstybinės    žemės   patikėtiniui   per   3   mėnesius      nuo
perdavimo-priėmimo  akto  pasirašymo  neįregistravus   patikėjimo
teisės  Nekilnojamojo turto registre, Vyriausybė priima  nutarimą
dėl  šio  patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir  nuo   šio
Vyriausybės  nutarimo  įsigaliojimo  žemės  sklypo    patikėtiniu
laikomas apskrities viršininkas. 
  6.   Valstybinės  žemės  patikėtiniai  valdo,  naudoja    jiems
patikėjimo  teise  perduotą žemę bei ja disponuoja šio  ir   kitų
įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.
     
  8 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja
                naudotis (panauda)
  1.  Sudarant  valstybinės žemės panaudos sutartis,   valstybinė
žemė  gali  būti  perduodama  laikinai  neatlygintinai   naudotis
valstybės   institucijoms,   savivaldybėms,  miškų     urėdijoms,
valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms,
kitoms   iš  valstybės  ar  savivaldybių  biudžetų    išlaikomoms
įstaigoms,  tradicinėms religinėms bendruomenėms ir   bendrijoms,
viešosioms   įstaigoms,  veikiančioms  pagal  Viešųjų     įstaigų
įstatymą,  kai  bent  vienas iš jų dalininkų  yra  valstybės   ar
savivaldybės   institucija,  viešosioms  įstaigoms,    turinčioms
Švietimo  ir  mokslo ministerijos leidimus (licencijas)   mokyti.
Kitiems  Valstybės  ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo   ir
disponavimo  juo  įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems   asmenims,
kuriems  valstybės  turtas (statiniai ar  įrenginiai)   perduotas
panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami
laikinai  neatlygintinai  naudotis  valstybinės  žemės   sklypai,
reikalingi  šiems  statiniams ar įrenginiams  eksploatuoti.   Tuo
atveju,  kai  panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas   yra
reikalingas   panaudos  pagrindais  perduotiems  statiniams    ar
įrenginiams  eksploatuoti,  žemės  panaudos  sutarties   terminas
negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos  sutarties
terminą.  Valstybinė  žemė  perduodama  neatlygintinai   naudotis
Vyriausybės nustatyta tvarka. 
  2.  Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis  Krašto
apsaugos  ir  Vidaus reikalų ministerijų nustatytiems   objektams
eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 
  3. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. X-950
     (nuo 2006 m. gruodžio 28 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 141-5392)
     redakcija
  Sprendimus  perduoti  neatlygintinai  naudotis  valstybine žeme
priima:
  1)  savivaldybės taryba, kai valstybinės žemės sklypai Lietuvos
Respublikos  Vyriausybės  nutarimais  perduoti  patikėjimo  teise
savivaldybėms;
  2)  kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai
šių  įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai
jiems perduoti patikėjimo teise;
  3) apskrities viršininkas - visais kitais atvejais.
  4. Tais atvejais, kai valstybinė žemė perduodama neatlygintinai
naudotis apskrities viršininko sprendimu, panaudos sutartį sudaro
apskrities  viršininkas arba jo paskirtas apskrities   viršininko
administracijos darbuotojas. 
  5. Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad
ši  sutartis  Nekilnojamojo  turto registro  įstatymo   nustatyta
tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti  panaudos
gavėjo   lėšomis  įregistruota  Nekilnojamojo  turto    registre.
Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas  turi
reikalauti  pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba  nutraukti
panaudos sutartį prieš terminą. 
  6.  Valstybinė  žemė  šio  straipsnio  1  dalyje    nurodytiems
subjektams,   išskyrus  tradicines  religines  bendruomenes    ir
bendrijas,  perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės   ir
savivaldybių  funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis  žemės
sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas  sąlygas
arba   panaudos  gavėjas  nebeatlieka  funkcijų,  kurioms    buvo
perduotas  valstybinės  žemės  sklypas, laikoma,  kad   perduotas
neatlygintinai  naudotis  žemės  sklypas  naudojamas  ne    pagal
paskirtį,  ir  panaudos davėjas turi nutraukti panaudos   sutartį
prieš terminą.
  7.   Asmenys,  kuriems  valstybinės  žemės  sklypai    perduoti
neatlygintinai  naudotis,  negali jų perduoti  naudotis   kitiems
asmenims.
  8.  Jeigu  perduota  neatlygintinai naudotis  valstybinė   žemė
paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos
sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių
bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti  nuostoliai
žemės  naudotojams  atlyginami pagal šio Įstatymo 47   straipsnį.
Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama tik šio  Įstatymo
47 straipsnio nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.
  
  9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
  1. Sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais
perduotą  patikėjimo  teise savivaldybėms,  priima   savivaldybės
taryba,  o  kitą  valstybinę  žemę  -  apskrities    viršininkas.
Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos  sutarties
termino   nustatymo  motyvai.  Kai  valstybinę  žemę    išnuomoja
apskrities  viršininkas, valstybinės žemės nuomos sutartį  sudaro
apskrities  viršininkas arba jo paskirtas apskrities   viršininko
administracijos darbuotojas.
  2.  Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma,  kad
ši  sutartis  Nekilnojamojo  turto registro  įstatymo   nustatyta
tvarka  per  3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti   žemės
sklypo  nuomininko  lėšomis  įregistruota  Nekilnojamojo    turto
registre.  Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas  turi
reikalauti  pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba  nutraukti
valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. 
  3.  Žemės  nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir   nuomininko
susitarimu,  bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama  žemės
ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti  ilgesnis
kaip  25  metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti   ir
eksploatuoti  išnuomojami  Statybos  įstatymo  nustatytam   tokių
statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų,
išnuomojamų  statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba  statyti
ir  eksploatuoti,  nuomos  terminas nustatomas  atsižvelgiant   į
ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.
  4.  Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės  nuomos
terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.
  5.  Valstybinė  žemė,  išskyrus  šio  straipsnio  6-9    dalyse
nustatytus  atvejus,  išnuomojama aukciono būdu asmeniui,   kuris
pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės  išnuomojimo
aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
  6. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
  1)  ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims   nuosavybės
teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais
(išskyrus  laikinuosius  statinius,  inžinerinius  tinklus    bei
neturinčius   aiškios  funkcinės  priklausomybės  ar    apibrėžto
naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie  tarnauja
pagrindiniam  statiniui  ar įrenginiui arba  jo   priklausiniui).
Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų  nuomojamais
statiniais  ar  įrenginiais,  išnuomojami tik  šių  statinių   ar
įrenginių  nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami  teritorijų
planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams
ar  įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto   kadastre
įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
  2)  Žemės  gelmių  įstatymo nustatyta tvarka  gautas   leidimas
naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;
  3)  jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams  ar
kultūriniams  projektams, kurių valstybinę svarbą savo  sprendimu
pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; 
  4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra
įsiterpę  tarp  valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų  -   šių
sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
  5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti -  Koncesijos
įstatymo nustatytais atvejais. 
  7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties  žemės
sklypai   kaimo  vietovėje,  formuojami  pagal  žemės    reformos
žemėtvarkos  projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka  išnuomojami
be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:
  1)  fiziniai  asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko   ūkio
įstatymo  nustatyta  tvarka arba turintys Vyriausybės   įgaliotos
institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;
  2)  juridiniai  asmenys - žemės ūkio  produkcijos   gamintojai,
kurių  metinės  įplaukos  iš  prekinės  žemės  ūkio   produkcijos
realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
  8. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja
išsinuomoti  tą  patį  valstybinės žemės ūkio  paskirties   žemės
sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės
teise  turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio   paskirties
žemės  sklypas  ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės   ūkio
paskirties  žemės  sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba  jų   yra
keletas,  žemės  ūkio  paskirties  žemės  sklypas    išnuomojamas
asmeniui,  anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti   valstybinės
žemės  ūkio paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra  keli
asmenys,  nenurodyti  šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2   punktuose,
pageidaujantys  išsinuomoti  tą  patį  valstybinės  žemės    ūkio
paskirties  žemės  sklypą, šis žemės sklypas jiems   išnuomojamas
aukcione. 
  9.  Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų  nustatyta
tvarka  šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui,   valstiečio
ūkiui  steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei,  valstybinės
žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta
tvarka.
  10.  Valstybinė  miško  žemė gali būti išnuomojama  tik   Miškų
įstatyme nustatytai veiklai.
  11.    Neužstatyta   žemė,   grąžintina   pagal      įstatymus,
reglamentuojančius   piliečių  nuosavybės  teisių  į     išlikusį
nekilnojamąjį  turtą  atkūrimą,  iki jos  sugrąžinimo   privačion
nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams,  kuriems
į  šią  žemę  turi  būti atkurtos  nuosavybės  teisės,  o   jiems
atsisakius   kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio   Įstatymo
nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje  tokia
sąlyga  nenustatyta,  apskrities viršininkui  priėmus   sprendimą
atkurti  nuosavybės  teises, valstybinės žemės  nuomos   sutartis
nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
  12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės
nuomos  mokesčio  dydžio  nustatymo ir  mokėjimo  tvarką.   Žemės
sklypo,  išnuomoto  be  aukciono,  nuomos  sutartyje  turi   būti
numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos  nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo  vertę,
nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
  13. Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti  išnuomotą
valstybinės  žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami   nustatytos
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo  būdo
ir  pobūdžio,  laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo   sąlygų,
kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio
reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės
gelmių  savybes,  požeminį ir paviršinį  vandenis,   naudingąsias
iškasenas  (išskyrus  gintarą,  naftą, dujas,  kvarcinį   smėlį),
laikydamiesi  įstatymų  nustatytų jų eksploatavimo  ir   apsaugos
reikalavimų,  disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir  iš
šio  žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios  turi
būti  numatomos  valstybinės  žemės  nuomos  sutartyse,   nustato
Vyriausybė. 
  14. Lietuvos Respublikos
      2004 m. liepos  8 d. įstatymo Nr. IX-2325
      (nuo 2004 m. liepos 29 d.)
      (Žin., 2004, Nr. 117-4368) redakcija
  Valstybinės  žemės  nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš
terminą  nuomotojo  reikalavimu,  jeigu žemės nuomininkas naudoja
žemę  ne  pagal  sutartyje  numatytą  pagrindinę  tikslinę  žemės
naudojimo  paskirtį,  būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė
tikslinė  žemės  naudojimo  paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus
atvejus,   kai   Vyriausybės   nustatytais   atvejais  ir  tvarka
valstybinės  žemės  nuomos  sutartyje arba jos pakeitime numatyta
galimybė  keisti  pagrindinę  tikslinę  žemės naudojimo paskirtį,
būdą ar pobūdį.
  15. Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti  visuomenės
poreikiams,  valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama  prieš
terminą,  žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir  dėl
sutarties   nutraukimo  patirti  nuostoliai  valstybinės    žemės
nuomininkams   atlyginami  pagal  šio  Įstatymo  47    straipsnį.
Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47
straipsnio nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.
  16.   Valstybinės  žemės  sklypų  nuomos  užsienio    valstybių
diplomatinėms  atstovybėms  ir konsulinėms įstaigoms tvarką   bei
sąlygas  nustato  Žemės  sklypų perleidimo  ir  nuomos   užsienio
valstybių  diplomatinėms  atstovybėms ir  konsulinėms   įstaigoms
tvarkos bei sąlygų įstatymas.
  
  10 straipsnis. Valstybinės žemės perleidimas 
  1. Lietuvos Respublikos
     2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773
     (nuo 2007 m. sausio 1 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 87-3399)
     redakcija
  Valstybinę  žemę,  išskyrus  žemės  sklypus,  pagal  teritorijų
planavimo  dokumentus  priskirtus privatizuojamiems statiniams ir
įrenginiams  bei  valstybės  nekilnojamajam  turtui, kuris teisės
aktų   nustatyta   tvarka  įtrauktas  į  Vyriausybės  patvirtintą
atnaujinamo  valstybės  nekilnojamojo  turto  sąrašą ir perduotas
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo
juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo
organizatoriui  patikėjimo  teise,  ir  ne  žemės ūkio paskirties
žemės    sklypus,    perduodamus    neatlygintinai   savivaldybių
nuosavybėn,  parduoda  ar  kitaip privačion nuosavybėn perleidžia
apskričių   viršininkai   Civilinio  kodekso,  kitų  įstatymų  ir
Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų, priskirtų
privatizuojamiems   statiniams   ir   įrenginiams  bei  valstybės
nekilnojamajam   turtui,   kuris  teisės  aktų  nustatyta  tvarka
įtrauktas   į   Vyriausybės   patvirtintą  atnaujinamo  valstybės
nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių
turto  valdymo,  naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam
valstybės    nekilnojamojo   turto   atnaujinimo   organizatoriui
patikėjimo  teise,  pardavimo  ar  kitokio  perleidimo sąlygas ir
tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
  2.  Valstybinės  žemės pirkimo-pardavimo ar  kitoje  perleidimo
sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas ar kitas įgijėjas savo
lėšomis  per  3  mėnesius  nuo žemės  sklypo  perdavimo   privalo
įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo  turto
registre.  Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės   teisės
perėjimo faktą, apskrities viršininkas turi kreiptis į teismą  su
prašymu   dėl  valstybinės  žemės  pirkimo-pardavimo    sutarties
įregistravimo   ir   dėl  nuostolių,  patirtų   dėl     sutarties
neįregistravimo, atlyginimo. 
  3.  Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės  žemės
sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
  4. Valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5  dalyje
nustatytus  atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris  už
parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą.
  5. Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono:
  1)  jeigu  jie  užstatyti fiziniams  ir  juridiniams   asmenims
nuosavybės  teise  priklausančiais  statiniais  ar   įrenginiais,
išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai,
nutiesti   tik  inžineriniai  tinklai  ar  (ir)  pastatyti    tik
neturintys   aiškios  funkcinės  priklausomybės  ar     apibrėžto
naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie  tarnauja
pagrindiniam  statiniui  ar  įrenginiui arba  jo   priklausiniui.
Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris  būtinas
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo  turto
kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
  2)  jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti   sodininkų
bendrijoms,  šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjiško   sodo
teritorijoje esantys žemės sklypai - jų naudotojams; 
  3)   jeigu   teisės  aktų  nustatyta  tvarka   jie     suteikti
individualiems  gyvenamiesiems  namams statyti miesto  ir   kaimo
gyvenamosiose  vietovėse  ir  už šiuos žemės  sklypus   nustatyta
tvarka  įmokėtos  įmokos  pinigais ar  valstybės   vienkartinėmis
išmokomis;
  4)  jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir  neviršija
Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams;
  5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 
  6.  Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas  pagal
teritorijų   planavimo   dokumentus.   Maksimalius     parduodamų
valstybinės  žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir  kiti
įstatymai.
  7.  Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be  aukciono
tvarkas nustato Vyriausybė.
  8. Lietuvos Respublikos
     2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773
     (nuo 2007 m. sausio 1 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 87-3399)
     redakcija
  Valstybinės  žemės  sklypų  pirkimo-pardavimo ar kitas įstatymų
numatytas   valstybinės  žemės  perleidimo  privačion  nuosavybėn
sutartis  sudaro  bei  perleistų žemės sklypų perdavimo- priėmimo
aktus   pasirašo   apskrities   viršininkas   arba  jo  paskirtas
apskrities  viršininko administracijos darbuotojas. Parduodant ar
kitaip   privačion   nuosavybėn  perleidžiant  valstybinės  žemės
sklypus,   priskirtus   privatizavimo   objektams  bei  valstybės
nekilnojamajam   turtui,   kuris  teisės  aktų  nustatyta  tvarka
įtrauktas   į   Vyriausybės   patvirtintą  atnaujinamo  valstybės
nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių
turto  valdymo,  naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam
valstybės    nekilnojamojo   turto   atnaujinimo   organizatoriui
patikėjimo   teise,  sutartį  sudaro  šios  žemės  patikėtinis  -
valstybės   turto   privatizavimo  institucija  ar  Valstybės  ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme
nustatytas     valstybės    nekilnojamojo    turto    atnaujinimo
organizatorius.
  9.  Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės,  taip
pat  gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei   kitose
saugomose  teritorijose esančios žemės perleidimo ypatumus   gali
nustatyti kiti įstatymai.
  10. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės reikšmės
paviršiniams  vandens telkiniams, šio Įstatymo ir Žemės  reformos
įstatymo  nustatyta  tvarka ir sąlygomis gali būti   perleidžiami
fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.
  11.  Valstybinės  žemės sklypų perleidimo  užsienio   valstybių
diplomatinėms  atstovybėms  ir konsulinėms įstaigoms tvarką   bei
sąlygas  nustato  Žemės  sklypų perleidimo  ir  nuomos   užsienio
valstybių  diplomatinėms  atstovybėms ir  konsulinėms   įstaigoms
tvarkos bei sąlygų įstatymas.
  
  11 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos
                 2006 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. X-773
                 (nuo 2007 m. sausio 1 d.)
                 (Žin., 2006, Nr. 87-3399)
  
  12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų fizinių ar
                 juridinių asmenų nuosavybės teisė į žemę
  Bendroji  dalinė  valstybės  ir savivaldybių arba  fizinių   ar
juridinių asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų  nustatyta
tvarka   įsigijus   iš  valstybės  ar  valstybei  įsigijus     iš
savivaldybių  arba fizinių ar juridinių asmenų namų valdos  žemės
sklypo,  kito  statinio  ar įrenginio užimto žemės  sklypo   arba
vandens  telkinio dalį. Šiais atvejais valstybės vardu veikia  ir
bendraturčio   teises  į  žemės  sklypą  įgyvendina    apskrities
viršininkas, o jeigu žemės sklypas Vyriausybės nutarimu perduotas
patikėjimo teise savivaldybei - savivaldybės taryba.
  
  13 straipsnis. Laisvos valstybinės žemės fondo tvarkymas
  1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir  Vyriausybės
nustatyta  tvarka tvarko apskrities viršininkas ir   savivaldybės
taryba arba įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės  vykdomoji
institucija,   jeigu  valstybinė  žemė  Vyriausybės    nutarimais
perduota patikėjimo teise savivaldybėms. 
  2.   Laisvos   valstybinės  žemės  fondo  žemė     perleidžiama
nuosavybėn,  perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus  būtinus
teritorijų  planavimo,  žemės tvarkymo darbus,  nustačius   žemės
sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą  ir
pobūdį,  specialiąsias  žemės naudojimo sąlygas  ir   suformuotus
žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio
kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 
  3.  Perduotuose  naudotis  ar išnuomotuose  valstybinės   žemės
sklypuose  jų  patikėtinių ir naudotojų lėšomis atliekami   žemės
sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai, būtini šių žemės  sklypų
naudojimui  pagal  teritorijų planavimo  dokumentuose   nustatytą
pagrindinę  tikslinę  žemės naudojimo paskirtį (kelių   tiesimas,
melioracijos sistemų rekonstrukcija ir pan.).
     
                           III SKYRIUS
                        SAVIVALDYBIŲ ŽEMĖ
     
  14 straipsnis. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė
  1. Savivaldybėms nuosavybės teise priklauso: 
  1)   žemė,   valstybės   perduota   savivaldybių     nuosavybėn
neatlygintinai  pagal Savivaldybių funkcijoms vykdyti  reikalingų
žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei šį Įstatymą;
  2) žemė, pagal sandorius įgyta savivaldybių nuosavybėn; 
  3) pagal testamentą savivaldybės paveldėta žemė; 
  4)  žemė, kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu   perduota
savivaldybės nuosavybėn.
  2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės savininko
teises įgyvendina savivaldybės taryba.
  3. Lietuvos Respublikos
     2005 m. liepos  5 d. įstatymo Nr. X-326
     (nuo 2005 m. liepos 21 d.)
     (Žin., 2005, Nr. 88-3291)
     redakcija
  Savivaldybių   žeme   gali   būti  disponuojama  ją  perduodant
valstybės   nuosavybėn   neatlygintinai,  perduodant  ją  valdyti
patikėjimo  teise, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant
neatlygintinai  naudotis,  sudarant sandorius dėl žemės servitutų
Civilinio  kodekso,  šio  ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti
sandoriai dėl savivaldybių žemės negali būti sudaromi.
  
  15 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai
                 savivaldybių nuosavybėn
  1.   Savivaldybės   nuosavybėn   neatlygintinai      perduodami
valstybinės žemės sklypai:
  1)  kuriuose yra statiniai ir įrenginiai, savivaldybių  įsigyti
(įsigyjami)   nuosavybėn   pagal  Valstybės   turto     perdavimo
savivaldybių   nuosavybėn  įstatymą  ir  įstatymą  "Dėl    dalies
valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn";
  2)  kurie  pagal  teritorijų  planavimo  dokumentus    numatyti
statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių  funkcijoms
atlikti, statyti bei eksploatuoti;
  3)  jeigu savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms   atlikti
perduodami nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai  ar
įrenginiai.
  2. Valstybinės žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami
neatlygintinai  Vyriausybės  nutarimais  Vyriausybės    nustatyta
tvarka.  Perduoto žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą  valstybės
vardu   pasirašo  apskrities  viršininkas  arba  jo     įgaliotas
apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
  3.  Savivaldybė  turi atlyginti valstybei už perduodamų   žemės
sklypų įrengimą (sutvarkymą). 
  
  16 straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas, naudojimas ir
                 disponavimas ja patikėjimo teise
  1.  Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės  sklypai
savivaldybės tarybos sprendimais gali būti perduodami  patikėjimo
teise  savivaldybių įmonėms ir įstaigoms savivaldybių  funkcijoms
atlikti. 
  2. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota vykdomoji  institucija
privalo   prižiūrėti,  kad  sprendimas  perduoti  žemės    sklypą
patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas,  kuriam
patikėjimo  teise perduotas žemės sklypas, nebeatlieka  funkcijų,
kurioms  įgyvendinti buvo perduotas savivaldybės žemės   sklypas,
savivaldybės taryba priima sprendimą dėl šio subjekto  patikėjimo
teisės pasibaigimo.
  3.  Savivaldybės  žemės  sklypų  patikėtinis  negali   perduotų
patikėjimo  teise  žemės  sklypų parduoti ar  kitaip   perleisti,
išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis
kitu  būdu,  jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines  teises   į
juos,  jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo  ir
kitų  asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos   sprendime
gali  būti  nustatyta  ir  kitų apribojimų  valdyti  ir   naudoti
perduotus žemės sklypus. 
  4.  Patikėjimo  teisė į perduodamą savivaldybės  žemės   sklypą
atsiranda nuo žemės sklypo perdavimo patikėjimo teisės  subjektui
ir  žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės sklypo
perdavimo-priėmimo   aktas   pasirašomas  savivaldybės    tarybos
nustatyta tvarka. 
  5.  Savivaldybės  žemės  patikėtiniai  valdo,  naudoja    jiems
patikėjimo teise perduotą žemę bei disponuoja ja pagal  įstatymus
savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir sąlygomis. 
  
  17 straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas neatlygintinai ja
                 naudotis (panauda)
  1.  Savivaldybių žemė gali būti perduodama panaudos  pagrindais
laikinai  neatlygintinai  naudotis šio Įstatymo 8  straipsnio   1
dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir  savivaldybių
turto   valdymo,  naudojimo  ir  disponavimo  juo  įstatymo    13
straipsnyje  nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės  turtas
(statiniai   ar   įrenginiai)  panaudos  pagrindais     perduotas
neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami panaudos pagrindais
laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai, reikalingi  šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
  2.  Sprendimą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį  žemės
sklypą  perduoti  neatlygintinai  naudotis  priima   savivaldybės
taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos sutarties pasirašymo
tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti nurodytas
žemės  panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti  nurodytos
kitos  panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į  žemės
panaudos   sutartį.  Tuo  atveju,  jeigu  panaudos     pagrindais
perduodamas  žemės  sklypas yra reikalingas panaudos   pagrindais
perduotiems   statiniams  ar  įrenginiams  eksploatuoti,    žemės
panaudos  sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių  ar
įrenginių panaudos sutarties terminą.
  3.  Savivaldybių  žemė  šio  Įstatymo 8  straipsnio  1   dalyje
nurodytiems    subjektams,   išskyrus   tradicines      religines
bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik
valstybės  ir  savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu   perduotas
naudotis  žemės  sklypas naudojamas ne pagal panaudos   sutartyje
nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla,  dėl
kurios  buvo perduotas savivaldybės žemės sklypas, laikoma,   kad
perduotas  neatlygintinai  naudotis žemės sklypas naudojamas   ne
pagal  paskirtį,  ir  panaudos davėjas turi  nutraukti   panaudos
sutartį prieš terminą.
  4.  Asmenys,  kuriems  savivaldybių  žemės  sklypai    perduoti
neatlygintinai  naudotis,  negali jų perduoti  naudotis   kitiems
asmenims.
  
  18 straipsnis. Savivaldybės žemės išnuomojimas
  1.  Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės  sklypai
išnuomojami  savivaldybių  tarybų  nustatyta  tvarka.   Sprendimą
išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima savivaldybės taryba.
  2.  Sprendime  išnuomoti savivaldybės žemės sklypą  turi   būti
nurodytas nuomos sutarties terminas ir jo nustatymo motyvai.
  
  19 straipsnis. Savivaldybių žemės perleidimas
  1.   Sprendimus  perleisti  savivaldybėms  nuosavybės     teise
priklausančius  žemės  sklypus valstybei, kitoms   savivaldybėms,
fiziniams  ir juridiniams asmenims priima savivaldybės   tarybos,
vadovaudamosi  šio ir kitų įstatymų reikalavimais.   Savivaldybių
žemės  sklypų  perleidimo  sutarčių sudarymo  bei  žemės   sklypo
perdavimo-priėmimo  akto pasirašymo tvarką nustato   savivaldybių
tarybos.
  2.  Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės  sklypai
perleidžiami,  išskyrus perleidimą valstybei,   pirkimo-pardavimo
būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame sklype  esantys
statiniai  ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi  šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat šio straipsnio 5
dalyje  nustatytais  atvejais  sudarant  mainų  sutartį.    Žemės
sklypai, kuriuose nėra statinių ar įrenginių, parduodami aukcione
Vyriausybės nustatyta tvarka. 
  3.  Savivaldybės perduoda neatlygintinai joms nuosavybės  teise
priklausančius žemės sklypus valstybei:
  1)   jeigu   remiantis  įstatymais   savivaldybės     funkcijos
perduodamos  valstybei  ir šioms funkcijoms  atlikti   perduodami
reikalingi   statiniai  ar  įrenginiai,  esantys     savivaldybei
priklausančiame sklype;
  2)  jeigu  savivaldybės  taryba priima sprendimą  perduoti,   o
apskrities viršininkas priimti valstybės nuosavybėn  savivaldybei
priklausantį  žemės  sklypą,  reikalingą  valstybės    funkcijoms
atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.
  4. Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė atlygina  savivaldybei
už žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus,
žemės sklypai perduodami valstybės nuosavybėn nepadengiant  žemės
sklypo  įrengimo  išlaidų. Perleidžiamo valstybei  žemės   sklypo
perdavimo-priėmimo  aktą  valstybės  vardu  pasirašo   apskrities
viršininkas ar jo paskirtas apskrities viršininko administracijos
darbuotojas.
  5. Lietuvos Respublikos
     2005 m. liepos  5 d. įstatymo Nr. X-326
     (nuo 2005 m. liepos 21 d.)
     (Žin., 2005, Nr. 88-3291)
     redakcija
  Savivaldybei   nuosavybės  teise  priklausantis  žemės  sklypas
savivaldybės  tarybos  sprendimu  gali būti mainomas į valstybei,
kitoms   savivaldybėms  bei  fiziniams  ar  juridiniams  asmenims
nuosavybės  teise  priklausantį lygiavertį arba, nesant galimybės
mainyti  į  lygiavertį, iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės
sklypą  ar  kitą nekilnojamąjį daiktą, jeigu vykdoma žemės sklypų
konsolidacija  pagal  parengtą  teritorijos  žemės konsolidacijos
projektą.
  6. Mainomas savivaldybės žemės sklypas ir kitos mainų sutarties
šalies  žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis daiktas  įvertinami
taikant  Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme   nustatytus
turto  vertinimo metodus. Abiejų šalių mainomas turtas turi  būti
vertinamas tuo pačiu metodu. Mainomų žemės sklypų ar savivaldybės
žemės  sklypo ir kito nekilnojamojo daikto vertės skirtumas  turi
būti atlyginamas pinigais mainų sutartyje nustatyta tvarka.
  
  20 straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų fizinių ar 
                 juridinių asmenų nuosavybės teisė į žemę
  Bendroji  dalinė  savivaldybių  ir valstybės arba  fizinių   ar
juridinių asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų  nustatyta
tvarka  įsigijus iš savivaldybės, taip pat savivaldybei  įsigijus
iš  valstybės  arba  fizinių  ar juridinių  asmenų  statinio   ar
įrenginio  užimto  žemės sklypo ar vandens telkinio dalį.   Šiais
atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės
sklypą įgyvendina savivaldybės taryba.
     
                            IV SKYRIUS
                     ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS
                                   
  21 straipsnis. Lietuvos Respublikos
                 2004 m. liepos  8 d. įstatymo Nr. IX-2325
                 (nuo 2004 m. liepos 29 d.)
                 (Žin., 2004, Nr. 117-4368) redakcija
                 Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos
  Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 
  1)  naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo  paskirtį,
naudojimo būdą bei pobūdį; 
  2) laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 
  3)  racionaliai  naudoti  ir  tausoti  žemę,  mišką,   vandenį,
įstatymų  nustatyta  tvarka  leistas  eksploatuoti   naudingąsias
iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius; 
  4)  įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir  vandenų
apsaugos  nuo  užteršimo,  dirvožemio apsaugos nuo  erozijos   ir
nualinimo,  aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų   aplinkos
ekologinė būklė;
  5)  laikytis  teisės aktų nustatytų melioracijos  statinių   ir
kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų; 
  6) vykdydami statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas,
laikytis  teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų  išsaugotas
derlingasis  dirvožemio  sluoksnis  ir  rekultivuotos   pažeistos
žemės; 
  7)  savo  naudojamuose  žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą
veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir
gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų;
  8)  leisti vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio   vandens
tyrimus  ir  matavimus šalims suderinus tyrimų  trukmę,   tiriamo
ploto  ribas,  darbų atlikimo laiką ir  nuostolių   kompensaciją,
nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo  tikslams
naudojamų įrenginių; 
  9) leisti statyti geodezinius, geofizinius ženklus  statiniuose
ir žemėje bei juos saugoti; 
  10)  leisti  kitiems asmenims prieiti prie paviršinio   vandens
telkinių  nustatytomis  pakrantės  apsaugos  juostomis,   lankyti
gamtos  ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei  objektus
ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas);
  11)  statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų  nustatyta
tvarka gavus reikalingus leidimus;
  12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.
  
  22 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos 
  1. Lietuvos Respublikos
     2004 m. lapkričio  2 d. įstatymo Nr. IX-2517
     (nuo 2004 m. lapkričio 17 d.)
     (Žin., 2004, Nr. 167-6098)
     redakcija
  Specialiąsias  žemės  naudojimo  sąlygas nustato šis Įstatymas,
kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
  2.   Šiuo  Įstatymu  žemės  ūkio  paskirties  žemės    sklypams
nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
  1)  ariamoji  žemė,  kurios  dirvožemio  našumas  didesnis   už
vidutinį  šalyje,  taip  pat žemė, kurioje  yra   eksploatuojamos
melioracijos  sistemos, turi būti naudojama taip, kad  nesumažėtų
jos  plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio  karkaso
teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;
  2) žemės ūkio naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir
vandens  erozijos,  turi  būti naudojamos  taikant   antierozinių
priemonių kompleksą;
  3) žemės naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir  vandens
apsauginę  reikšmę  turintys ir ekologiškai vertingi miškai   bei
medžių ir krūmų želdiniai, taip pat pelkės, akmenynai, natūralios
pievos  ir ganyklos, pažymėti teritorijų planavimo  dokumentuose,
turi  būti naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo  ir
aplinkos apsaugos reikalavimus.
  3.  Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką   nustato
Vyriausybė.
  4.  Rengiant  teritorijų  planavimo  dokumentus,  statybų    ar
kitokios  veiklos  projektus,  turi  būti  laikomasi    nustatytų
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
  5.  Konkrečiam  žemės  sklypui  taikomos  specialiosios   žemės
naudojimo  sąlygos  įrašomos į Nekilnojamojo turto  kadastrą   ir
Nekilnojamojo  turto  registrą registruojant suformuotus   naujus
(teritorijose,   kuriose  iki  teritorijų  planavimo    dokumentų
patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal
teritorijų   planavimo   dokumentus.  Kai,  patvirtinus     naują
teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą,  Nekilnojamojo
turto  registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai)   turi
būti  taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo   sąlygos
arba  panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos,  teritorijų
planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per
10  dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo   patikslinimo
patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui  arba
valstybinės   ar  savivaldybės  žemės  naudotojui,    nurodydamas
konkrečias   taikytinas  ar  panaikinamas  specialiąsias    žemės
naudojimo   sąlygas,   ir  Nekilnojamojo  turto  kadastro     bei
Nekilnojamojo  turto registro įstatymų nustatyta tvarka  pateikia
Nekilnojamojo  turto  kadastro ir Nekilnojamojo  turto   registro
tvarkytojui  informaciją apie žemės sklypų kadastro ir   registro
duomenų pakeitimą. 
  6.  Institucijos  sprendimas patvirtinti teritorijų   planavimo
dokumentą ar jo patikslinimą, pagal kurį žemės sklypui turi  būti
taikomos  specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar   panaikinamos
anksčiau taikytos sąlygos, gali būti skundžiamas  Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
  7. Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos  konkrečiam
žemės  sklypui  taikomos  nuo jų įrašymo į  Nekilnojamojo   turto
registrą. 
  8.  Žemės  savininkai ir naudotojai,  nesilaikantys   nustatytų
specialiųjų  žemės  naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta   tvarka
traukiami  atsakomybėn  ir privalo atlyginti  kitiems   asmenims,
savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose  valstybei
atstovauja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato
kitaip.
  9.  Žemės  savininkas  ar  kitas  naudotojas  dėl    nuostolių,
patiriamų  dėl  Nekilnojamojo turto registre įregistruoto   žemės
sklypo  papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų   nustatymo,
atlyginimo  turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo  dokumento
rengimo  ar patikslinimo organizatorių arba tiesiogiai į   teismą
dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar kitas
naudotojas   į   teritorijų  planavimo  dokumento  rengimo     ar
patikslinimo organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis
ne  vėliau  kaip per vienus metus nuo pranešimo  apie   papildomų
specialiųjų  sąlygų žemės sklypui nustatymą gavimo dienos.  Žemės
savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo
terminai  nustatomi  teritorijų planavimo dokumento  rengimo   ar
patikslinimo  organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar   kito
naudotojo  susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl   nuostolių
atlyginimo  Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka  sprendžia
teismas. 
  10.  Kompensacijos  už  realiai sumažintą gaunamą  naudą   arba
anksčiau  vykdytos  veiklos  uždraudimą dėl  Saugomų   teritorijų
įstatymo  nustatytų  specialiųjų žemės naudojimo sąlygų   taikymo
išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 
  
  23 straipsnis. Žemės servitutai 
  1.  Žemės  servitutai nustatomi Civilinio kodekso   nustatytais
pagrindais.  Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai  ir
tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
  2. Apskrities viršininkas savo sprendimu - administraciniu aktu
Vyriausybės   nustatyta  tvarka  pagal  patvirtintų    teritorijų
planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus:
  1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo
dokumentus  numatomi  grąžinti, perduoti ar suteikti   nuosavybėn
neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;
  2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo
dokumentus   numatomi  išnuomoti  ar  perduoti     neatlygintinai
naudotis;
  3)   išnuomotiems  ar  perduotiems  neatlygintinai     naudotis
valstybinės  žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir   privačios
žemės  sklypams,  kai  pagal  teritorijų  planavimo    dokumentus
numatomas   kelio  servitutas,  suteikiantis  teisę    įvairiomis
transporto  priemonėmis  privažiuoti  ar  naudojantis  juo   kaip
pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų
bendram  naudojimui  skirtų  teritorijų bei gamtos  ir   kultūros
paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 
  4)   išnuomotiems  ar  perduotiems  neatlygintinai     naudotis
valstybinės  žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir   privačios
žemės  sklypams,  kai  pagal  teritorijų  planavimo    dokumentus
numatomas  servitutas, suteikiantis teisę tiesti   centralizuotus
(bendrojo   naudojimo)   inžinerinės  infrastruktūros     tinklus
(požemines  ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus,  jais
naudotis ir juos aptarnauti. 
  3.  Apskrities viršininkas negali priimti sprendimo   nustatyti
servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento  patvirtinimo
neišreikšta  viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko  valia
dėl  servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio  daikto
savininkas   savo   valią  išreiškia   apskrities     viršininkui
pateikdamas   prašymą  dėl  siūlomo  servituto  pagal    parengtą
teritorijų  planavimo dokumentą nustatymo. Kai siūloma  nustatyti
servitutą  išnuomotiems  ar perduotiems neatlygintinai   naudotis
valstybinės  žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir   privačios
žemės  sklypams,  kad  būtų galima privažiuoti ar  prieiti   prie
kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui  skirtų
teritorijų  bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių  kompleksų
ir  objektų,  taip  pat  centralizuotiems  (bendrojo   naudojimo)
inžinerinės  infrastruktūros tinklams (požeminėms ir  antžeminėms
komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos
aptarnauti,  prašymą  dėl  siūlomo  servituto  pagal   teritorijų
planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių
reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo  teisės
subjektai;   kai  rekreacinėse  bei  kitose  gyventojų    bendram
naudojimui  skirtose  teritorijose  gamtos ir  kultūros   paveldo
teritorinių  kompleksų  ir objektų teritorijose statinių nėra   -
šiose   teritorijose  esančių  žemės  sklypų  savininkai     arba
valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype
numatoma  tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo)  inžinerinės
infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines  komunikacijas),
kelius  ir  takus - šių darbų užsakovas. Kai  siūloma   nustatyti
servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros  paveldo
teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo
išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių
kompleksų ir objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju  tampančio
daikto   patikėtinis  yra  apskrities  viršininkas,  jo     valia
išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. 
  4.  Apskrities viršininko sprendimas nustatyti servitutą   gali
būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka.
  5.  Tais  atvejais, kai servitutas nustatomas   administraciniu
aktu,   apskrities  viršininkas,  priėmęs  sprendimą    nustatyti
servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo  ir
tarnaujančiojo  daikto  savininkams ar patikėtiniams   sprendimą,
kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.
  6.  Administraciniu  aktu nustatytus servitutus   Nekilnojamojo
turto  registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio   daikto
savininkas  ar  patikėtinis, taip pat valstybės ar   savivaldybės
institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo  teritorinių
kompleksų   ir   objektų,  įrašytų  į   Vyriausybės     įgaliotos
institucijos  patvirtintą  sąrašą, apsaugą - kai yra   nustatytas
servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų. 
  7.  Žemės  savininkams  ir  valstybinės  žemės    patikėtiniams
nuostoliai  dėl  nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius   žemės
savininkams  dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai  nuostoliai
atlyginami    šalių    susitarimu)   turi   būti       atlyginami
viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. 
  8.  Žemės  savininkas  ar valstybinės  žemės  patikėtinis   dėl
nuostolių,   patiriamų   dėl   Nekilnojamojo   turto     registre
įregistruoto   servituto,  atlyginimo  turi  teisę  kreiptis    į
viešpataujančiojo  daikto savininką, o kai nustatytas  servitutas
prieiti   ar  privažiuoti  prie  gamtos  ir  kultūros     paveldo
teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos
institucijos  patvirtintą  sąrašą - į valstybės ar   savivaldybės
instituciją,  atsakingą  už  šių kompleksų ir  objektų   apsaugą.
Nuostolių    dydis    ir   atlyginimo    terminai       nustatomi
viešpataujančiojo   ir   tarnaujančiojo  daiktų  savininkų     ar
valstybinės  žemės patikėtinių susitarimu, o tais atvejais,   kai
servitutas  nustatytas  prieiti  ar privažiuoti prie  gamtos   ir
kultūros  paveldo  teritorinių kompleksų ir objektų,  įrašytų   į
Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą - valstybės
ar  savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų   ir
objektų   apsaugą,   ir  tarnaujančiojo  daikto  savininko     ar
valstybinės  žemės  patikėtinio susitarimu. Šalims   nesusitarus,
ginčus  dėl  nuostolių  dydžio ir atlyginimo  Civilinio   proceso
kodekso  nustatyta  tvarka  sprendžia  teismas.  Kai   servitutas
nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui
ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų  sodinių,
pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl
galimybės  naudoti  žemės  sklypą ar jo  dalį  pagal   pagrindinę
tikslinę  žemės  naudojimo  paskirtį, naudojimo būdą  ir   pobūdį
praradimo.  Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos  už
naudojimąsi    administraciniu   aktu   nustatytu      servitutu,
tarnaujančiojo   daikto   savininkui   ar   valstybinės     žemės
patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. 
  9. Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso
nustatytais  pagrindais baigiasi apskrities viršininko  sprendimu
panaikinti nustatytą servitutą.
  10.   Valstybinės  žemės  patikėtiniai  turi  teisę    sudaryti
sandorius  dėl  valstybinės žemės servitutų tais  atvejais,   kai
servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. 
  
  24 straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo 
                 paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo ir 
                 keitimo tvarka 
  1.  Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis   Vyriausybės
nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems
žemės  sklypams  nustatyta pagrindinė tikslinė  žemės   naudojimo
paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių
ar  įstatymų  nustatytais atvejais kitų subjektų  prašymu   pagal
detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
  2.  Žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu   buvo
nustatyta   žemę  įsigyjant  nuosavybėn,  gali  tik    apskrities
viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę  žemės
naudojimo  paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę   žemės
naudojimo  paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų   priėmimo
tvarką nustato Vyriausybė. 
  3.  Žemės ūkio paskirties žemėje įveisiant mišką,   Vyriausybės
nustatytais   atvejais  pagrindinė  tikslinė  žemės     naudojimo
paskirtis   nekeičiama   arba  keičiama  pagal     specialiuosius
teritorijų  planavimo  dokumentus (žemėtvarkos  ar   miškotvarkos
projektus).
  4.  Vadovaujantis  apskrities  viršininko  sprendimu   pakeisti
pagrindinę  tikslinę  žemės  naudojimo paskirtį, taip  pat   tais
atvejais,  kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės   naudojimo
paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas  žemės
sklypo  naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės  sklypo
vertė ir žemės savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto
apskrities   viršininko   administracijos  darbuotojo     prašymu
patikslinami  Nekilnojamojo  turto kadastro duomenys  ir   įrašai
Nekilnojamojo turto registre. 
  5. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo  paskirtis,
būdas  ir  pobūdis registruojami Nekilnojamojo  turto   registre,
žemės  sklypo  kadastro duomenis įrašant į  Nekilnojamojo   turto
kadastrą  ir  žemės  sklypą  registruojant  Nekilnojamojo   turto
registre  Nekilnojamojo  turto kadastro ir  Nekilnojamojo   turto
registro įstatymų nustatyta tvarka. 
  6.  Žemės  sklypo  naudojimo  būdas ir  pobūdis  nustatomi   ir
keičiami  pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės   sklypams
nustatomi  šio  Įstatymo  25-29  straipsniuose  nurodyti    žemės
naudojimo  būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato  Vyriausybė
arba jos įgaliotos institucijos.
  7. Žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį  nustato
Vyriausybės įgaliota institucija.
  
  25 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė
  1.  Žemės  ūkio  paskirties žemei pagal  teritorijų   planavimo
dokumentus  priskiriami  žemės  plotai, naudojami  arba   tinkami
naudoti  žemės  ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės   naudotojui
priklausančiais  gyvenamaisiais  namais ir  ūkiniais   statiniais
užstatyti  plotai,  jeigu jie nesuformuoti  atskirais   sklypais,
kiemai,  žemė,  tinkama paversti žemės ūkio  naudmenomis,   žemės
plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai  su
žemės  ūkio  produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės   nustatyto
dydžio  miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais  sklypais,
ir  kitos  šiuose  žemės  plotuose įsiterpusios  ne  žemės   ūkio
naudmenos. 
  2. Pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą  naudojimo
būdą žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:
  1) mėgėjiškų sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų  bendrojo
naudojimo žemės sklypus;
  2)  specializuotų  sodininkystės,  gėlininkystės,    šiltnamių,
medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus;
  3) rekreacinio naudojimo žemės sklypus;
  4) kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
  3. Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų,
kitų   naudotojų   ir  visuomenės  interesus,  tvarkoma     pagal
patvirtintus  teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos  esamų
ūkių  žemėvaldų  ribos;  formuojamos  naujos  ūkių    žemėvaldos;
statomos  ūkininkų  sodybos  ir žemės  ūkio  veiklai   reikalingi
ūkiniai  statiniai,  tiesiami keliai su tvirta danga;   įrengiami
tvenkiniai;  sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis  paverčiami
miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.
  4.  Maksimalų  valstybinės žemės ūkio paskirties žemės   plotą,
kuris  gali  būti perleidžiamas privačion nuosavybėn,  taip   pat
maksimalų  vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn žemės  ūkio
paskirties  žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas   nustato
Žemės reformos ir kiti įstatymai. 
  5.  Vyriausybės  nustatytais  atvejais  žemės  savininkas    ar
valstybinės žemės naudotojas gali apsodinti žemės ūkio paskirties
žemę  mišku  nekeisdamas pagrindinės tikslinės  žemės   naudojimo
paskirties. 
  
  26 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemė 
  1.  Miškų  ūkio  paskirties žemei pagal  teritorijų   planavimo
dokumentus priskiriami: 
  1) mišku apaugęs plotas (medynai); 
  2)  neapaugęs  mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai,   miško
aikštės,  medelynai,  daigynai,  miško sėklinės  plantacijos   ir
žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 
  3)  žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės  ir
priešgaisrinės  linijos,  medienos  sandėlių bei kitų  su   mišku
susijusių  įrenginių  užimti plotai, poilsio  aikštelės,   žvėrių
pašarų aikštelės;
  4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką;
  5)  miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp   jų
atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. 
  2. Pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą  naudojimo
būdą miškų ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:
  1) ekosistemų apsaugos miškų sklypus;
  2) rekreacinių miškų sklypus;
  3) apsauginių miškų sklypus;
  4) ūkinių miškų sklypus.
  3.  Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės naudotojai  naudoja
valstybinių  miškų  išteklius  ir įgyvendina  valstybinių   miškų
atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones. 
  4.  Miškų  ūkio paskirties žemėje miškų atkūrimą,  apsaugą   ir
miško išteklių naudojimą nustato Miškų įstatymas.
  5.  Maksimalų  valstybinės miškų ūkio paskirties žemės   plotą,
kuris  gali  būti perleidžiamas privačion nuosavybėn,  taip   pat
maksimalų  vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn miškų  ūkio
paskirties  žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas   nustato
Žemės reformos ir kiti įstatymai. 
  
  27 straipsnis. Vandens ūkio paskirties žemė
  1.  Vandens  ūkio  paskirties  žemę  sudaro  pagal   teritorijų
planavimo dokumentus suformuoti valstybei ar kitiems fiziniams ar
juridiniams  asmenims  nuosavybės  teise  priklausantys   vandens
telkiniai. 
  2.  Pagal  teritorijų planavimo dokumentuose  nustatytą   žemės
naudojimo būdą vandens ūkio žemės sklypai skirstomi į:
  1) ūkinei veiklai naudojamus vandens telkinius;
  2) rekreacinius vandens telkinius;
  3) ekosistemas saugančius vandens telkinius;
  4) bendrojo naudojimo vandens telkinius.
  3.  Vandens  telkinių naudojimą nustato Vandens  įstatymas   ir
Jūros apsaugos įstatymas.
  
  28 straipsnis. Konservacinės paskirties žemė
  1. Konservacinės paskirties žemei priskiriami:
  1)  rezervatai  ir  rezervatinės  apyrubės,  sudarantys    tiek
savarankiškas  saugomas  teritorijas, tiek esančias   valstybinių
parkų   ar   biosferos  stebėsenos   (monitoringo)     teritorijų
rezervatinių zonų sudėtyje;
  2) valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo
objektų   žemės  sklypai,  kuriuose  draudžiama  ūkinė    veikla,
nesusijusi  su  šių  objektų ir jų užimtų  teritorijų   specialia
priežiūra, tvarkymu ir apsauga.
  2.  Konservacinės  paskirties žemei priskiriami žemės   sklypai
pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo  būdą
skirstomi į: 
  1) gamtinių rezervatų žemės sklypus; 
  2) kultūros paveldo objektų žemės sklypus.
  3.  Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarką ir  apsaugą
reglamentuoja  Aplinkos  apsaugos įstatymas, Saugomų   teritorijų
įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas  ir
kiti įstatymai. 
  
  29 straipsnis. Kitos paskirties žemė
  1. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Kitos  paskirties  žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal
teritorijų  planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą
skirstomi į:
  1) gyvenamąsias teritorijas; 
  2) visuomeninės paskirties teritorijas; 
  3) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas;
  4) komercinės paskirties objektų teritorijas;
  5) inžinerinės infrastruktūros teritorijas;
  6) rekreacines teritorijas; 
  7) bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių
bendro naudojimo) teritorijas;
  8) naudingųjų iškasenų teritorijas;
  9) teritorijas krašto apsaugos tikslams;
  10)  atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo   (sąvartynai)
teritorijas;
  11) teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams.
  2.  Kitos paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato  įstatymai
ir kiti teisės aktai.
     
                            V SKYRIUS
                         ŽEMĖS SANDORIAI
                                   
  30 straipsnis. Reikalavimai žemės sandoriams
  1.  Žemės  sandorių  formą nustato Civilinis kodeksas  ir   šis
Įstatymas.  Prie  žemės sandorių privalo būti  pridedamas   žemės
sklypo  planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba   perduodamas
neatlygintinai naudotis iki trejų metų - žemės sklypo planas arba
schema.  Žemės  sklypo planas ar schema yra  neatskiriama   žemės
sandorio dalis.
  2.  Žemės  sklypo planas arba žemės sklypo  schema   parengiami
Vyriausybės   įgaliotos  institucijos  nustatyta  tvarka    pagal
teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės  sklypas
buvo suformuotas.
  3.  Žemės  sklypai  sujungiami,  padalijami,  atidalijami    ar
atliekama jų amalgamacija sudarant notariškai tvirtinamą sutartį,
išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui  priklausantis
žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų
įstatymų  reikalavimų  ir apribojimų. Sujungiant žemės   sklypus,
padalijant  žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį   natūra,
taip pat atliekant žemės sklypų amalgamaciją, prie sutarties turi
būti   pridedami  suformuotų  žemės  sklypų  planai,     parengti
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
  4.  Kai  žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo,   prieš
sudarant perleidimo sutartį žemės sklypas gali būti  padalijamas,
perleidžiama  žemės sklypo dalis suformuojama ir   įregistruojama
Nekilnojamojo  turto  registre kaip atskiras žemės sklypas   arba
gali  būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo   dalį,
šios  dalies  neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo   dalį
gretimų  žemės sklypų ribos pertvarkomos amalgamacijos būdu,  kai
perleidžiant  statinio  ar   įrenginio dalį  kartu   perleidžiama
nuosavybės  teisė į jiems naudoti reikalingą dalį žemės   sklype,
taip  pat  kai žemės sklypo bendraturtis  perleidžia   nuosavybės
teisę  į  dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį   dalies
bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.
  5.  Amalgamacijos  būdu pertvarkant žemės sklypus,   nuosavybės
teise  priklausančius skirtingiems asmenims, nuosavybės teisė   į
žemės  sklypo  dalį  (dalis)  perleidžiama  sudarant   notariškai
tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų amalgamacijos. 
  6.  Nuosavybės  teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui   ar
įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo
nuosavybės   teise   turimai  statinio  ar   įrenginio     daliai
eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės
teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą). 
  7. Perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name,  kartu
turi  būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja  nuosavybe
esančią  žemės  sklypo  dalį,  reikalingą šiam  butui  ar   kitai
patalpai  daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės  sklypo
dalis   nuosavybės  teise  priklauso  buto  ar  kitos    patalpos
perleidėjui. 
  8.  Sujungiamų žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį  dėl
žemės  sklypų sujungimo, privalo patvirtinti, kad į   sujungiamus
žemės  sklypus  tretieji asmenys neturi jokių  teisių,   išskyrus
atvejus,  kai  sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka   tapti
žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises,  įregistruotas
Nekilnojamojo   turto  registre,  bendraturčiais.     Sujungiant,
padalijant,   atidalijant   žemės  sklypus  ar   atliekant     jų
amalgamaciją,  pertvarkomų  žemės sklypų savininkai,   sudarydami
sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar  amalgamacijos,
privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises
į  pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo  turto
registre. 
  9.   Negali  būti  sujungiami,  padalijami,  atidalijami     ar
amalgamacijos  būdu  pertvarkomi  areštuoti žemės  sklypai   arba
teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. 
  
  31 straipsnis. Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę
  1. Asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima
nuosavybės  teise  jiems priklausantys statiniai ir   įrenginiai,
taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį,  ta
kaina,  kuria  ji parduodama, ir kitomis  vienodomis   sąlygomis,
išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. 
  2. Asmenys, kurių žemės sklypai apskrities viršininko sprendimu
priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo
teisę pirkti šioje teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės
sklypą  ta  kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis   vienodomis
sąlygomis,  išskyrus  atvejus,  kai žemė parduodama  iš   viešųjų
varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką nustato Žemės
konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
  3.  Parduodant privačią žemę valstybinių parkų   konservacinio,
ekologinės   apsaugos   ir   rekreacinio   prioriteto     zonose,
valstybiniuose  draustiniuose bei kitose saugomose  teritorijose,
kurioms  suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą ją pirkti  tomis
pačiomis  sąlygomis  pardavėjo  ir pirkėjo  sutarta  kaina   turi
valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios
žemės  sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės  rinkos
vertės,   apskaičiuotos   atliekant  vertinimą   masiniu     būdu
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
  4.  Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą   bei
pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti
šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių,  esančių
parduodamame  žemės  sklype,  savininkui, o  kai  žemės   sklypas
parduodamas  šio  straipsnio  3  dalyje  nurodytais  atvejais   -
apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą.  Statinių
ir  įrenginių  savininkas  ar apskrities  viršininkas   sprendimą
pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti pirkti turi priimti per 30
dienų  nuo  pranešimo  gavimo  dienos.  Statinių  ar    įrenginių
savininkui  ar  apskrities viršininkui raštu  atsisakius   pirkti
žemės  sklypą  arba per nustatytą terminą  nepriėmus   sprendimo,
privačios  žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą   kitiems
asmenims.
  5.  Kitus  pirmumo  teisės pirkti privačią žemę  atvejus   gali
nustatyti kiti įstatymai. 
     
                            VI SKYRIUS
                      ŽEMĖS ADMINISTRAVIMAS
     
  32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų
                 kompetencija reguliuojant žemės santykius
  1. Vyriausybė: 
  1)  įstatymų  nustatytais atvejais ir tvarka priima   nutarimus
valstybinės   žemės   nuosavybės,  žemės  valdymo,     naudojimo,
disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais; 
  2)  nustato licencijų rengti žemėtvarkos planavimo   dokumentus
išdavimo tvarką;
  3)   nustato  žemėtvarkos  planavimo  dokumentų     valstybinės
priežiūros tvarką. 
  2. Vyriausybės įgaliotos institucijos: 
  1) rengia ir tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos
ir  žemės  informacinės sistemos darbų taisykles,  metodikas   ir
instrukcijas;
  2)  rengia  ir įgyvendina žemės reformos  įgyvendinimo,   žemės
naudojimo,   teritorijų  optimizavimo,  žemės  gerinimo,    žemės
išteklių  naudojimo  ir  pagal  kompetenciją  kitas   valstybines
programas;
  3)  planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus   žemėtvarkos,
miškotvarkos ir žemės informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo
turto   kadastro,   žemės  valstybinės  apskaitos   darbus     ir
kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės  biudžeto
ir  specialiųjų  programų,  įskaitant Europos  Sąjungos,   lėšas,
skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
  4) organizuoja šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio  savybių
tyrimus;
  5) koordinuoja valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
  6) įstatymų nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos
planavimo dokumentų bei kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;
  7)  atstovauja  valstybei bylose dėl sprendimų,  susijusių   su
valstybinės  žemės  perleidimu,  mainais,  nuoma  ar    perdavimu
naudotis  neatlygintinai,  priimtų pažeidžiant įstatymų ir   kitų
teisės  aktų  reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų   pagrindu
sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais bei  sandorių
dėl  valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio   sąlygų,
pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;
  8)  metodiškai  vadovauja  žemėtvarkos ir  žemės   informacinės
sistemos tvarkymo darbams ir juos kontroliuoja;
  9)  metodiškai  vadovauja  rengiant žemės  paėmimo   visuomenės
poreikiams ir valstybinių žemėnaudų tvarkymo dokumentus;
  10)  kaupia  informaciją žemės tvarkymo ir administravimo   bei
žemės reformos klausimais;
  11)   įstatymų  nustatytais  atvejais  tvirtina     žemėtvarkos
planavimo dokumentus;
  12) išduoda licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.
  3. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. X-950
     (nuo 2006 m. gruodžio 28 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 141-5392) ir
     2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773
     (nuo 2007 m. sausio 1 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 87-3399)
     redakcija
  Apskrities viršininkas apskrities teritorijoje:
  1)  įgyvendina valstybės politiką teritorijos planavimo,  žemės
naudojimo ir apsaugos srityse; 
  2)  parduoda  ar  kitaip  perleidžia  savivaldybių ir privačion
nuosavybėn  valstybinę žemę, išskyrus privatizavimo objektams bei
valstybės  nekilnojamajam  turtui,  kuris  teisės  aktų nustatyta
tvarka  įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės
nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių
turto  valdymo,  naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam
valstybės    nekilnojamojo   turto   atnaujinimo   organizatoriui
patikėjimo  teise,  priskirtus  žemės  sklypus  ir žemės sklypus,
perduodamus   neatlygintinai   savivaldybių   nuosavybėn,  veikia
valstybės  vardu  valstybei  paveldint žemę ir įsigyjant privačią
žemę  valstybės  nuosavybėn,  išskyrus  atvejus, kai Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme
nustatytas     valstybės    nekilnojamojo    turto    atnaujinimo
organizatorius  veikia  valstybės  vardu  įsigyjant privačią žemę
valstybės   nuosavybėn,  kai  privati  žemė  įsigyjama  valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais;
  3)  perduoda  neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę
žemę, išskyrus žemę, kuri perduota patikėjimo teise savivaldybėms
arba  kurią  turi  teisę  išnuomoti  ir  perduoti  neatlygintinai
naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai;
  4)  įstatymų nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos   darbus,
kurių  reikia  formuojant  valstybinės žemės  sklypus  bei   ūkių
žemėvaldas ir gerinant žemės naudojimą; 
  5) sprendžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės
tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus; 
  6) įgyvendina žemės reformą;
  7) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
  8)  įstatymų  nustatytais  atvejais  tvirtina  ir    įgyvendina
žemėtvarkos  schemas,  žemės reformos žemėtvarkos  projektus   ir
kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus; 
  9) įstatymų nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos
planavimo dokumentų priežiūrą;
  10)  šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato  žemės
servitutus; 
  11)  įstatymų  nustatyta tvarka teikia duomenis   Nekilnojamojo
turto   registro   tvarkytojui   valstybinės   žemės     sklypams
įregistruoti;
  12) kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės  naudmenų
būklės   ir  žemės  naudojimo  sąlygų  pakeitimu,  derinimą    su
žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
  13) atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės  fondo
valstybinio valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo. 
  4. Savivaldybių institucijos savivaldybės teritorijoje: 
  1)  įstatymų  nustatytais  atvejais  tvirtina  ir    įgyvendina
savivaldybės  teritorijai arba jos daliai rengiamus  detaliuosius
bei  specialiuosius  planus ir derina arba tvirtina   žemėtvarkos
planavimo dokumentus;
  2)  išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis   valstybinės
žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo  teise
savivaldybei;
  3)  teikia  apskrities viršininkui pasiūlymus dėl   valstybinės
žemės  sklypų  pardavimo  ir  visuomenės  poreikiams   reikalingų
privačios žemės sklypų paėmimo;
  4)  teikia siūlymus institucijai, administruojančiai  valstybės
biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai
skirtas  lėšas,  dėl  šių lėšų skyrimo  žemėtvarkos   projektuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti;
  5)  organizuoja  valstybinėje  žemėje, kuri  patikėjimo   teise
perduota  savivaldybei,  žemėtvarkos  darbus  žemės    naudojimui
gerinti;
  6)  atlieka  kitų  įstatymų joms  nustatytas  funkcijas   žemės
naudojimo ir apsaugos srityje. 
  
  33 straipsnis. Žemės administravimo tikslai
  1. Pagrindiniai žemės administravimo tikslai:
  1)  planuoti  Lietuvos  Respublikos žemės fondo  naudojimą   ir
spręsti dėl administracinių vienetų ribų patikslinimo, suderinant
su bendrųjų planų sprendiniais;
  2)  planuoti  ir  įgyvendinti teritorijų  tvarkymo   priemones,
sudarant  palankias  sąlygas konkurencingų ūkių  kūrimui,   kaimo
infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės ūkio naudmenų,  miškų,
kitų gamtos išteklių naudojimui;
  3)  planuoti  ir  įgyvendinti priemones aplinkos  apsaugai   ir
kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui užtikrinti.
  2. Sprendimai dėl žemės administravimo priimami ir įgyvendinami
pagal teritorijų planavimo dokumentus.
  3. Su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais  Vyriausybės
nustatyta  tvarka  derinamas  planuojamų statinių  ir   įrenginių
išdėstymas   kaimo   vietovėje  bei  žemės  naudmenų     sudėties
pakeitimas. 
  
  34 straipsnis. Žemės informacinė sistema
  1. Lietuvos Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis -
naudojantis  Nekilnojamojo  turto kadastro, Nekilnojamojo   turto
registro, miškų kadastro, saugomų teritorijų kadastro, teritorijų
planavimo,   aplinkosaugos,  paminklosaugos,  žemės     reformos,
dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti  ir
atnaujinti  informaciją  apie Lietuvos Respublikos žemės   fondą,
žemės naudmenų sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių  kiekybines
ir  kokybines  savybes,  žemės  naudojimo  sąlygas,  kito   žemės
naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto charakteristikas. 
  2. Žemės informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:
  1) žemės naudojimo būklės tyrimą;
  2) žemės išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;
  3) žemės vertės tyrimą;
  4)   žemės   gamtines   ir  ūkines   savybes     apibūdinančios
kartografinės medžiagos rengimą;
  5)    žemės   informacinės   sistemos   duomenų      sutvarkymą
georeferencinių duomenų bazės pagrindu;
  6) suvestinių duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei
administracinių  vienetų  žemės  fondo  naudojimą  pagal    žemės
naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;
  7)  informacijos  apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą   ir
platinimą.
  3. Žemės informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą
ir  tvarkymą nustato Vyriausybės patvirtinti Žemės   informacinės
sistemos nuostatai. Žemės informacinę sistemą tvarko  Vyriausybės
įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
  
  35 straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena
                 (monitoringas)
  1. Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos tikslas -  sistemingai
stebėti,   analizuoti  ir  prognozuoti  šalies  žemės    išteklių
naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio  poveikio,
pagrįsti  racionalaus  žemės  naudojimo  ir  aplinkos    gerinimo
priemones,  įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo  priemonių
veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės
naudojimą bei žemės išteklių būklę.
  2. Žemės išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:
  1)  natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir  dirvožemio
stebėsenos; 
  2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;
  3) žemės naudmenų melioracinės būklės stebėsenos. 
  3.  Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Žemės   ūkio
ministerija ar jos įgaliota institucija. 
  4.   Žemės  naudojimo  ir  žemės  dangos  būklė    analizuojama
naujausioje   kartografinėje  ir  geoinformacinėje    medžiagoje,
panaudojant  žemės  informacinės sistemos, kitų gamtos   išteklių
kadastrų  ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos  stebėsenos
ir kitų stebėsenų medžiagą. 
  5. Žemės išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą,  struktūrą
ir turinį nustato Vyriausybė. 
  
  36 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
  1.  Žemės  naudojimo  valstybinę  kontrolę  pagal   Vyriausybės
patvirtintus   nuostatus   organizuoja  ir   vykdo     apskrities
viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
  2.  Žemės  naudojimo  valstybinės kontrolės  metu   sistemingai
tikrinama,  ar  žemę naudojantys asmenys savo  veikla   nepažeidė
žemės  naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir  Vyriausybės
nutarimai.
     
                           VII SKYRIUS
                            ŽEMĖTVARKA
     
  37 straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų sistema
  1.  Žemėtvarkos  dokumentų  sistemą  sudaro  šie    specialiojo
planavimo žemėtvarkos dokumentai:
  1) žemėtvarkos schemos;
  2) kaimo plėtros žemėtvarkos projektai;
  3) žemėvaldų projektai (planai). 
  2.  Žemėvaldų  projektai (planai), atsižvelgiant  į   planavimo
tikslus ir uždavinius, skirstomi į:
  1) žemės reformos žemėtvarkos projektus;
  2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 
  3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus;
  4) žemės konsolidacijos projektus. 
  3.  Žemėtvarkos  schemos  rengiamos  pagal  kaimo    gyvenamųjų
vietovių   žemės   naudmenų  tvarkymo  bendrąsias  gaires     bei
prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
  4. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39
straipsnyje  nustatyta tvarka, siekiant kompleksiškai  suplanuoti
žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su  žemės
naudojimu  susijusią  veiklą  ir suformuoti žemės  ūkio  ir   jai
alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.
  5. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos
įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
  6. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami  ir
įgyvendinami  šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka   tais
atvejais,  kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus   žemės
sklypus  reikia  padalyti,  atidalyti, sujungti  ar  atlikti   jų
amalgamaciją,   taip   pat  formuojant  naujus  žemės     sklypus
valstybinėje žemėje.
  7.  Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami   ir
įgyvendinami  šio Įstatymo VIII skyriuje nustatytais atvejais  ir
tvarka.
  8. Žemės konsolidacijos projektai rengiami ir įgyvendinami  šio
Įstatymo IX skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka.
  9.  Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo   visuomenės
poreikiams  projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles   tvirtina
Vyriausybė.  Kitų  žemėtvarkos projektų rengimo ir   įgyvendinimo
taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.
  
  38 straipsnis. Žemėtvarkos schemos
  1.  Žemėtvarkos schemų rengimą pagal valstybės ir  savivaldybių
institucijų  prašymus  organizuoja  apskričių  viršininkai.   Kai
žemėtvarkos  schemai  įgyvendinti  būtina  keisti    savivaldybės
teritorijos  bendrojo  plano sprendinius, schemos rengimui   turi
pritarti savivaldybės taryba.
  2. Žemėtvarkos schemose gali būti planuojama:
  1)  administracinių  vienetų ribų ir miestų,  kaip   gyvenamųjų
vietovių, ribų pakeitimai;
  2) kaimo gyvenamųjų vietovių ribų nustatymas;
  3)   teritorijos  zonavimas  pagal  ūkinės  veiklos    kryptis,
geriausiai  atitinkančias  vietovės gamtines ir ūkines   sąlygas,
numatant  žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas,  nepalankias
ūkininkauti  teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę   tikslinga
apsodinti mišku;
  4)   gamtinio   karkaso  lokalizavimas  ir   ūkinės     veiklos
apribojimai, susiję su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu
ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu;
  5) melioracijos sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikis;
  6) vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas;
  7) ūkių žemėvaldų perspektyvinės ribos.
  3.  Žemėtvarkos  schemos  rengiamos  vadovaujantis   Teritorijų
planavimo įstatymo nustatyta tvarka. 
  
  39 straipsnis. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai
  1.  Kaimo  plėtros  žemėtvarkos projektų  rengimą   organizuoja
savivaldybės   vykdomoji  institucija,  o  kai  kaimo     plėtros
žemėtvarkos  projektas  rengiamas  vieno ūkio  žemėvaldos   žemės
tvarkymo  darbams  planuoti  - privačios žemės  savininkas   arba
valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis. 
  2.  Kaimo  plėtros  žemėtvarkos  projektų  rengėjai   parenkami
Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus,  kai
šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės savininkai.
  3. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekte numatoma:
  1) kraštovaizdžio formavimo priemonės;
  2)  žemės  ūkio  naudmenų  dirvožemių  apsaugos  ir    gerinimo
priemonės;
  3)  žemės  ūkio  veiklai reikalingų ir numatomų  statinių   bei
įrenginių išdėstymas;
  4) ūkių žemėvaldų ribos;
  5)  pagrindinių vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio  veiklai,
išdėstymas;
  6) melioracijos statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;
  7) žemės plotai, kuriuos tikslinga apsodinti mišku;
  8)  panašias  savybes  turinčių  žemės  ūkio  naudmenų   sklypų
(agroūkinių  sklypų)  formavimas ir rekomenduojamo jų   naudojimo
nustatymas,  kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos  teritorijai
tvarkyti.
  4.  Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus savivaldybės  vykdomoji
institucija  tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka  patikrina
valstybinę  žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą  atliekanti
institucija.
  5. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės
ūkio  ir  kaimo plėtrai priemonės turi būti derinamos  su   kaimo
plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai jose numatoma:
  1) konkurencingų ūkių žemėvaldų formavimas;
  2) žemės ūkio naudmenų gerinimas;
  3) apželdinimas mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės
ir gamtos išteklių apsauga;
  4) ekologinis ūkininkavimas;
  5) kaimo infrastruktūros plėtra;
  6) alternatyvi žemės ūkio veikla. 
  
  40 straipsnis. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai 
  1.  Žemės  sklypų  formavimo ir pertvarkymo  projektų   rengimą
organizuoja   privačios  žemės  sklypų  savininkai,    apskrities
viršininkas,  kai  formuojami ir pertvarkomi  valstybinės   žemės
sklypai,  o  savivaldybei nuosavybės teise  priklausančių   žemės
sklypų  - savivaldybės taryba arba jos pavedimu   administracijos
direktorius.  Prašymus  leisti rengti žemės  sklypų   pertvarkymo
projektus  ir  gauti planavimo sąlygas  projektų   organizatoriai
paduoda apskrities viršininkui. Šis priima sprendimą dėl  leidimo
rengti  žemės  sklypų  pertvarkymo projektą.  Valstybinės   žemės
sklypų  pertvarkymo  projektai rengiami  apskrities   viršininkui
priėmus sprendimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą.
  2.  Formuojant  arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi   šių
reikalavimų:
  1) prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik  vienas
žemės  sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui  eksploatuoti
pagal   Nekilnojamojo  turto  registre  įrašytą  jo    tiesioginę
paskirtį.  Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba  įrenginiams
eksploatuoti,  natūra  nedalijami, išskyrus atvejus,  kai   žemės
sklypas   padalijamas  arba  atidalijama  dalis  iš    bendrosios
nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš
bendrosios   nuosavybės  atidalijimu,  suformuojamas     atskiras
statinys   ar   įrenginys  ir  šiam  statiniui  ar     įrenginiui
eksploatuoti  reikalingas  žemės sklypas gali funkcionuoti   kaip
atskiras daiktas;
  2)  atskiru  žemės sklypu neformuojami žemės  plotai,   kuriuos
užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros
objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha
žemės  plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi  teisės
aktų nustatyta tvarka;
  3)  žemės sklypų amalgamacija atliekama tik tais atvejais,  kai
keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima  formuoti
racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.
  3.  Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas  svarstomas
ir tvirtinamas šia tvarka:
  1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą
organizavę asmenys;
  2)   projekto  viešas  svarstymas  organizuojamas    Teritorijų
planavimo įstatymo nustatyta tvarka;
  3) projektą tvirtina apskrities viršininkas po to, kai jį 
nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo 
dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.
  4. Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo  projektą,
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka  atliekami
kadastriniai matavimai. 
  5.  Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamacija  gali
būti  atliekama  nerengiant žemės sklypų  pertvarkymo   projekto.
Atvejus,  kai  žemės sklypai pertvarkomi nerengiant   pertvarkymo
projekto,  nustato Žemėtvarkos projektų rengimo ir   įgyvendinimo
taisyklės. Sprendimą dėl šių amalgamacijos būdu patikslintų žemės
sklypų   plotų  ir  ribų  patvirtinimo  pagal  žemės    savininkų
suderintus žemės sklypų planus priima apskrities viršininkas. 
  6.  Pagal  žemės  sklypų  formavimo  ar  pertvarkymo   projektą
suformuoti  žemės  sklypai, daiktinės teisės į juos, šių   teisių
suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai  Nekilnojamojo
turto   registro   įstatymo  nustatyta   tvarka     registruojami
Nekilnojamojo  turto registre. Suformuotų žemės sklypų   kadastro
duomenys  Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta  tvarka
įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. 
  
  41 straipsnis. Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir 
                 įgyvendinantys asmenys, jų teisės ir pareigos
  1. Lietuvos Respublikos
     2006 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. X-541
     (nuo 2006 m. balandžio 15 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 42-1504)
     redakcija
  Žemėtvarkos  planavimo dokumentus rengia fiziniai ir juridiniai
asmenys,   Lietuvos   Respublikoje   įsteigti   Europos  Sąjungos
valstybių  narių  ir  kitų  Europos  ekonominės erdvės susitarimą
pasirašiusių  valstybių  įmonių  filialai,  turintys  Žemės  ūkio
ministerijos  įgaliotos  institucijos  išduotas licencijas rengti
žemėtvarkos  planavimo  dokumentus.  Šie  reikalavimai  netaikomi
Žemės  reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos
žemėtvarkos projektus.
  2.  Licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus  išdavimo
tvarką nustato Vyriausybė.
  3. Lietuvos Respublikos
     2006 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. X-541
     (nuo 2006 m. balandžio 15 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 42-1504)
     redakcija
  Licencija  rengti  žemėtvarkos  planavimo  dokumentus išduodama
fiziniams   asmenims,   turintiems   aukštąjį  išsimokslinimą  ir
atitinkantiems     Vyriausybės     nustatytus     kvalifikacinius
reikalavimus,   juridiniams  asmenims  ir  Lietuvos  Respublikoje
įsteigtiems  Europos  Sąjungos  valstybių  narių  ir kitų Europos
ekonominės   erdvės   susitarimą  pasirašiusių  valstybių  įmonių
filialams,  kurių  specialistai, rengiantys žemėtvarkos planavimo
dokumentus ir vadovaujantys šių dokumentų rengimui, turi aukštąjį
išsimokslinimą ir atitinka Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus. Kai licencija išduodama rengti žemėtvarkos schemas,
specialistai,  rengsiantys  šias  schemas  ir  vadovausiantys šių
schemų rengimui, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, geografijos
ar  kraštotvarkos  išsimokslinimą. Kai licencija išduodama rengti
kaimo   plėtros  žemėtvarkos  projektus  ir  žemėvaldų  projektus
(planus),  specialistai,  rengsiantys šiuos žemėtvarkos planavimo
dokumentus  ir  vadovausiantys  šių  dokumentų  rengimui, privalo
turėti   aukštąjį   žemėtvarkos,   kraštotvarkos,  geodezijos  ar
hidrotechnikos išsimokslinimą.
  4.  Žemėvaldų projektus (planus) įgyvendina asmenys,   turintys
Geodezijos  ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka   išduotas
licencijas   atlikti   Nekilnojamojo  turto  kadastro     objektų
geodezinius matavimus. 
  5.    Žemėtvarkos   planavimo   dokumentus   rengiantys      ir
įgyvendinantys asmenys turi teisę: 
  1)  pranešę  žemės savininkui ir kitam naudotojui   vaikščioti,
važinėti   nepadarant   žalos,   matuoti,   prireikus     statyti
riboženklius,  tyrinėti dirvožemį teritorijose, kurioms  rengiami
projektai,  kai  to  reikia  kartografinei  medžiagai  ir   žemės
informacinės sistemos duomenims parengti arba patikslinti,  žemės
sklypų   kadastriniams   matavimams  atlikti.  Apie     numatomus
žemėtvarkos  darbus  bei jų atlikimo laiką žemės savininkams   ir
kitiems  naudotojams pranešama raštu prieš 5 dienas iki  numatytų
darbų pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti  vykdomi
tik  gavus žemės savininko ir kito naudotojo sutikimą.   Rengiant
žemės  paėmimo  visuomenės poreikiams projektus,  šis   sutikimas
nereikalingas; 
  2)  teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės įmonių  bei
valstybės  ir  savivaldybių  institucijų  projektavimo    darbams
reikiamus   teritorijų  planavimo  dokumentus  ar  jų    kopijas,
Nekilnojamojo  turto  kadastro ir Nekilnojamojo  turto   registro
duomenis, georeferencinius duomenis.
  
  42 straipsnis. Žemėtvarkos darbų finansavimas
  1.  Žemėtvarkos  schemų  rengimas gali būti  finansuojamas   iš
valstybės  ir  savivaldybių  biudžetų lėšų, jeigu  šios   schemos
reikalingos  Žemės  ūkio ir kaimo plėtros įstatyme   nustatytiems
tikslams įgyvendinti.
  2.  Žemės  sklypų  pertvarkymo  projektai  rengiami    projektą
organizavusių asmenų lėšomis.
  3.  Žemės  paėmimo  visuomenės poreikiams  projektai   rengiami
valstybės  ar  savivaldybės  institucijų  arba  įstaigų,   kurios
suinteresuotos  žemės paėmimu visuomenės poreikiams, užsakymu  iš
šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.
  4.  Žemės konsolidacijos projektai rengiami valstybės  biudžeto
lėšomis,  taip  pat gali būti finansuojami iš  Europos   Sąjungos
lėšų. 
  5.  Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja   šių
projektų   rengimo  organizatoriai.  Šie  projektai  gali    būti
finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų. 
  
  43  straipsnis.  Valstybinė  žemėtvarkos  planavimo   dokumentų
priežiūra
  1.  Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra -  tai
šių  dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų  kontrolė
bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų reikalavimus.
  2.  Valstybinės  žemėtvarkos  planavimo  dokumentų   priežiūros
tvarką nustato Vyriausybė.
  3.   Valstybinę  žemėtvarkos  planavimo  dokumentų    priežiūrą
atlieka:
  1)  žemės  sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų,   išskyrus
tuos,  kurių organizatorius yra apskrities viršininkas, ir  kaimo
plėtros žemėtvarkos projektų - apskrities viršininkas;
  2)  žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų,  savivaldybių
teritorijų  žemėtvarkos  schemų  ir  žemės  sklypų    pertvarkymo
projektų,   kurių   rengimo   organizatorius   yra     apskrities
viršininkas,   žemės   konsolidacijos  projektų  ir     apskričių
teritorijų   žemėtvarkos   schemų   -   Vyriausybės     įgaliotos
institucijos.
  
  44 straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo 
                 klausimais nagrinėjimas ir dėl netinkamai 
                 parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo 
                 dokumentų atsiradusios žalos atlyginimas 
  1. Ginčai dėl apskričių viršininkų ir savivaldybių  institucijų
priimtų   sprendimų   žemės  tvarkymo  klausimais     nagrinėjami
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
  2.  Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir   (ar)
sutartyje   dėl  žemėtvarkos  planavimo  dokumentų  rengimo    ir
įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės  savininkui
ar  kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų   veiksmų
rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą,
atsiradusią  dėl  valstybės  institucijų  veiksmų  rengiant    ar
įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina valstybė.
Žalą,  atsiradusią dėl savivaldybės institucijų veiksmų  rengiant
ar  įgyvendinant  žemėtvarkos  planavimo  dokumentus,    atlygina
savivaldybė.
  3. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios
dėl  valstybės ar savivaldybės institucijos veiksmų rengiant   ar
įgyvendinant  žemėtvarkos  planavimo dokumentą, atlyginimo   turi
teisę  kreiptis  į instituciją, priėmusią sprendimą   patvirtinti
žemėtvarkos  planavimo dokumentą, arba reikalauti atlyginti  žalą
teismo  tvarka.  Į instituciją, priėmusią sprendimą   patvirtinti
žemėtvarkos  planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne   vėliau
kaip  per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo   sužinojo
apie  žalos  atsiradimą. Ginčai dėl žalos dydžio  ir   atlyginimo
įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.
     
                          VIII SKYRIUS
              ŽEMĖS PAĖMIMAS VISUOMENĖS POREIKIAMS
     
  45 straipsnis. Lietuvos Respublikos
                 2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
                 (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
                 (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
                 redakcija
                 Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
  1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali
būti  paimama  arba  tam  tikslui  valstybinės  žemės  nuomos  ir
panaudos   sutartys   prieš  terminą  nutraukiamos  tik  išimties
atvejais   apskrities   viršininko   sprendimu   pagal  valstybės
institucijos  ar  savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal
specialiuosius   ar  detaliuosius  planus,  parengtus  Teritorijų
planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga:
  1) krašto ir valstybės sienos apsaugai;
  2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;
  3) viešojo naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams
vamzdynams,  aukštos  įtampos  elektros linijoms tiesti, taip pat
jiems   eksploatuoti   reikalingiems  valstybei  ar  savivaldybei
nuosavybės  teise  priklausantiems  visuomenės reikmėms skirtiems
inžineriniams statiniams;
  4)  socialinei  infrastruktūrai  plėsti,  tai  yra valstybei ar
savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems švietimo ir mokslo,
kultūros,  sveikatos  apsaugos  ir priežiūros, aplinkos apsaugos,
socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros
ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
  5) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
  6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
  7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti
(įrengti) ir eksploatuoti;
  8)  kapinėms  ir  jų  priežiūrai  užtikrinti reikalingų objektų
statybai ir eksploatacijai;
  9)  gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų
(vertybių) apsaugos reikalams;
  10)  valstybei  svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą
visuomenės  poreikiams  savo  sprendimu  pripažįsta  Seimas  arba
Vyriausybė, įgyvendinti.
  2.  Priimdama  sprendimą  dėl  žemės  paėmimo  šio straipsnio 1
dalyje  nurodytiems  visuomenės  poreikiams  tenkinti, sprendimus
priimanti  institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad konkretus
visuomenės  poreikis  objektyviai  egzistuoja  ir kad jis negalės
būti  patenkintas,  jeigu  nebus paimtas konkretus žemės sklypas.
Visuomenės  poreikiams  reikalingam  konkrečiam  objektui statyti
(įrengti)  konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi
būti pateiktas kartu su teritorinio planavimo dokumentu.
  
  46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka
  1. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Valstybės   institucija   ar  savivaldybės  taryba,  pateikdama
apskrities viršininkui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams,
kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo pateikimą
ir  nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą
visuomenės  poreikiams žemę. Apskrities viršininkas, išnagrinėjęs
valstybės  institucijos  ar  savivaldybės  tarybos prašymą paimti
žemę  visuomenės  poreikiams,  prieš priimdamas sprendimą pradėti
žemės  paėmimo  visuomenės poreikiams procedūrą, turi išnagrinėti
galimybę  su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės poreikiams,
savininku  sudaryti  valstybinės  žemės  mainų  į  privačią  žemę
sutartį  pagal  šio Įstatymo 11 straipsnį. Jeigu su žemės sklypo,
numatomo  panaudoti  visuomenės  poreikiams, savininku per mėnesį
nuo  pasiūlymo  raštu jam pateikimo dienos nesusitariama sudaryti
mainų  sutartį  arba  apskrities  viršininkas  nustato, kad mainų
sutartį   sudaryti  netikslinga,  apskrities  viršininkas  priima
motyvuotą  sprendimą  pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams
procedūrą  arba  prašymo  netenkinti  ir žemės paėmimo visuomenės
poreikiams   procedūros  nepradėti.  Apie  apskrities  viršininko
sprendimą  per  5  darbo  dienas  nuo jo priėmimo raštu pranešama
žemės   sklypo,   kurį  numatoma  paimti  visuomenės  poreikiams,
savininkui, institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu, ir
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto
registre padaro žymą, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės
poreikiams  procedūra. Apskrities viršininko sprendimas gali būti
skundžiamas teismui.
  2. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Valstybės  institucijų  ir  savivaldybių  tarybų prašymų paimti
žemę   visuomenės  poreikiams  pateikimo  ir  nagrinėjimo  tvarką
nustato Vyriausybė.
  3.  Apskrities  viršininkui  priėmus sprendimą  pradėti   žemės
paėmimo   visuomenės  poreikiams  procedūrą,  šio  Įstatymo    48
straipsnyje  nustatyta tvarka rengiamas žemės paėmimo  visuomenės
poreikiams  projektas.  Jeigu  reikia,  projekto  rengimo    metu
atliekamas  privačios  ir valstybinės žemės  sklypo   padalijimas
atskiriant  paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį.  Šie
žemėtvarkos   darbai  atliekami  šio  Įstatymo  48    straipsnyje
nustatyta   tvarka,  o  duomenis  apie  padalytą  žemės    sklypą
Nekilnojamojo  turto  registro tvarkytojui  pateikia   apskrities
viršininkas,  pranešęs apie tai žemės sklypo savininkui ir  kitam
naudotojui.
  4. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Po  to,  kai  yra  priimtas  sprendimas  pradėti  žemės paėmimo
visuomenės  poreikiams  procedūrą  ir  apie  šį  sprendimą  žemės
savininkui  pranešta  raštu,  žemės  savininkas neturi teisės jos
perleisti,  įkeisti  ar  kitaip  suvaržyti  daiktinių teisių į šį
žemės   sklypą,   taip   pat  pertvarkyti  (padalyti,  atidalyti,
sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą.
  5.  Apskrities  viršininkas  sprendimą  paimti  žemės    sklypą
visuomenės  poreikiams  priima pagal patvirtintą  žemės   paėmimo
visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir
dydžio,  sudarytą  tarp  privačios žemės savininko,  kito   žemės
naudotojo   ir   prašymą  paimti  žemę  visuomenės     poreikiams
pateikusios  institucijos.  Sprendime  paimti  žemę    visuomenės
poreikiams  nurodoma  paimamo  žemės sklypo vertė  ir  su   žemės
paėmimu  susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas. Šis   sprendimas
per  5  darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas   institucijai,
suinteresuotai  žemės  sklypo  paėmimu, ir  registruotu   laišku,
įteikiamu  pasirašytinai,  žemės  sklypo  savininkui,  taip   pat
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto
registre  padaro  žymą,  kad  priimtas  sprendimas  paimti   žemę
visuomenės poreikiams. 
  6. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Nuostolius,  patirtus dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau
pastatytų   statinių,   žemės   sklype  esančių  sodinių  paėmimo
visuomenės  poreikiams, taip pat kitus nuostolius privačios žemės
savininkams  ir kitiems žemės naudotojams atlygina prašymą paimti
žemę   visuomenės  poreikiams  pateikusi  institucija  tarpusavio
sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutartis pridedama
prie  apskrities  viršininko  sprendimo  paimti  žemę  visuomenės
poreikiams. Joje nustatytų nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo ir
ant  jo  statomų  ar jau pastatytų statinių, žemės sklype esančių
sodinių  paėmimo  visuomenės poreikiams, taip pat kitų atlyginamų
nuostolių  dydis  negali  būti  didesnis  negu  apskaičiuotas šio
Įstatymo  47  straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai
privačios  žemės  savininkas  ar  kitas žemės naudotojas pateikia
Turto  ir  verslo  vertinimo  pagrindų  įstatymo nustatyta tvarka
pagal šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus
parengtą  ataskaitą,  kurioje nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo
ir  ant  jo  statomų  ar jau pastatytų statinių, dėl žemės sklype
esančių  sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, ir kitų nuostolių
dydis   viršija  žemės  paėmimo  visuomenės  poreikiams  projekte
esančioje  vertinimo  ataskaitoje  nurodytą tokių nuostolių dydį.
Tokiais  atvejais  sutartyje  gali  būti  nurodomi  žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir
žemės   savininko   ar   kito   naudotojo   pateiktoje  vertinimo
ataskaitoje  nurodyti  atlyginamų nuostolių dydžiai, o atlyginimo
būdas turi būti nurodomas - kompensacija pinigais. Sutartyje taip
pat  turi būti aptartas klausimas dėl daiktinių teisių, nustatytų
į  paimamą  visuomenės  poreikiams  žemės  sklypą, panaikinimo ir
atsiskaitymo su daiktinių teisių turėtojais.
  7. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Kai  sutartyje  dėl  atlyginimo  būdo  ir dydžio nurodomi žemės
paėmimo   visuomenės   poreikiams  projekte  esančioje  vertinimo
ataskaitoje  ir  žemės  savininko  ar  kito  naudotojo pateiktoje
vertinimo  ataskaitoje  nurodyti  atlyginamų nuostolių dydžiai ir
žemės   savininko   ar   kito   naudotojo   pateiktoje  vertinimo
ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip
20  procentų  didesnis  negu  žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekte  esančioje  vertinimo  ataskaitoje  nurodytas atlyginamų
nuostolių   dydis,   žemės   paėmimu   suinteresuota  institucija
sutartyje   nurodytais   terminais  į  žemės  savininko  ar  kito
naudotojo  sąskaitą  perveda  žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekte  esančioje  vertinimo  ataskaitoje  nurodytą  atlyginamų
nuostolių  dydį,  o  žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje
vertinimo  ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį,
viršijančią   žemės   paėmimo   visuomenės   poreikiams  projekte
esančioje  vertinimo  ataskaitoje  nurodytą  atlyginamų nuostolių
dydį,  -  į  notaro,  banko  ar kitos kredito įstaigos depozitinę
sąskaitą.  Tais  atvejais,  kai žemės savininko ar kito naudotojo
pateiktoje  vertinimo  ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių
dydis   viršija  žemės  paėmimo  visuomenės  poreikiams  projekte
esančioje  ataskaitoje  nurodytą  atlyginamų  nuostolių  dydį  ne
daugiau kaip 20 procentų, žemės paėmimu suinteresuota institucija
visą  žemės  savininko  ar  kito  naudotojo vertinimo ataskaitoje
nurodytą atlyginamų nuostolių dydį sutartyje nurodytais terminais
perveda  į žemės savininko ar kito naudotojo sąskaitą. Atlyginimo
dalimi,  pervesta  į  notaro,  banko  ar  kitos  kredito įstaigos
depozitinę  sąskaitą,  žemės savininkas ar kitas naudotojas įgyja
teisę   disponuoti   tik   praėjus  3  mėnesiams  nuo  apskrities
viršininko  sprendimo  paimti  žemę  visuomenės poreikiams gavimo
dienos,  jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia
teismui  prašymo  dėl  atlyginimo  dydžio  nustatymo. Jeigu žemės
paėmimu  suinteresuota  institucija per 3 mėnesius nuo apskrities
viršininko  sprendimo  paimti  žemę  visuomenės poreikiams gavimo
dienos  kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, žemės
savininko  ar  kito  naudotojo  teisė  disponuoti  šia atlyginimo
dalimi  atsiranda  nuo  atitinkamo  teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos.  Sąlyga  dėl  žemės  paėmimu  suinteresuotos institucijos
teisės  kreiptis  į  teismą  dėl atlyginimo už paimamą visuomenės
poreikiams  žemės  sklypą dydžio nustatymo yra sudėtinė sutarties
turinio  dalis,  nepaisant  to,  ar  ji  yra įtraukta į sutarties
tekstą, ar ne.
  8. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Žemės  paėmimu  suinteresuota  institucija  pagal sutartyje dėl
atlyginimo  būdo  ir  dydžio  nurodytą  žemės  savininko  ar kito
naudotojo   pateiktą   vertinimo   ataskaitą  sumokėjusi  didesnį
nuostolių  atlyginimą,  negu  nurodytas  žemės paėmimo visuomenės
poreikiams  projekte  esančioje vertinimo ataskaitoje, turi teisę
įstatymų  nustatyta  tvarka  kreiptis  į teismą dėl neteisingu su
žemės paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių vertinimu
padarytos žalos atlyginimo.
  9. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Jeigu žemės savininkas ar kitas žemės naudotojas nesusitaria su
prašymą   pateikusia   institucija   dėl  atlyginimo  už  paimamą
visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, apskrities viršininkas
pagal  patvirtintą  žemės  paėmimo visuomenės poreikiams projektą
priima  sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jame nustato
paimamo  žemės  sklypo  vertę  ir  su  žemės  paėmimu  susijusius
nuostolius,  apskaičiuotus  šio  Įstatymo 47 straipsnio nustatyta
tvarka, nurodo atlyginimo būdą - kompensaciją pinigais.
  10. Lietuvos Respublikos
      2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
      (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
      (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
      redakcija
  Ginčai  dėl  žemės  paėmimo  visuomenės  poreikiams nagrinėjami
teisme.
  
  47 straipsnis. Atlyginimas už žemę, paimamą visuomenės
                 poreikiams
  1. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Paimant  privačios  žemės  sklypą  visuomenės poreikiams, žemės
savininkui  turi  būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina
arba  šalių  susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos
pačios  apskrities  teritorijoje,  taip  pat  žemės savininkui ar
kitam   naudotojui  atlyginama  paimamoje  visuomenės  poreikiams
žemėje  esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei
įdėtų  lėšų  žemės  ūkio  produkcijos  ir  miško auginimui vertė.
Paimamo  žemės  sklypo  rinkos  vertė, šiame žemės sklype esančių
sodinių,  miško  medynų  tūrio,  negauto  derliaus bei įdėtų lėšų
žemės  ūkio  produkcijos  ir  miško auginimui vertė ir suteikiamo
lygiaverčio  žemės  sklypo  vertė  apskaičiuojama  pagal Turto ir
verslo  vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės
metodą,  išskyrus  paimamo  ir  vietoj  jo suteikiamo lygiaverčio
žemės  ūkio  paskirties žemės sklypo vertes, kurioms apskaičiuoti
taikomas  naudojimo  pajamų  vertės metodas. Paimamo žemės sklypo
vertė  apskaičiuojama  pagal  pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį,  naudojimo  būdą  ir  pobūdį,  nustatytus iki sprendimo
paimti  žemę  visuomenės  poreikiams. Jeigu visuomenės poreikiams
paimamas  statiniais  užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, tai
už  jau  pastatytus  ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės
teise  priklausančius  statinius  turi  būti  atlyginama pinigais
rinkos kaina, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą.
  2.  Sprendimą  suteikti  lygiavertį  žemės  sklypą   apskrities
viršininkas  priima  kartu su sprendimu paimti  žemę   visuomenės
poreikiams.
  3. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Jeigu  sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas ne
sutarties,   nurodytos  šio  Įstatymo  46  straipsnio  6  dalyje,
pagrindu,   laikoma,   kad   tarp  žemės  paėmimu  suinteresuotos
institucijos  ir žemės savininko ar kito naudotojo yra ginčas, ir
institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams,
per  3  mėnesius  nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams
gavimo  dienos  turi  kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę
visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės
poreikiams  žemę dydžio nustatymo bei daiktinių teisių, nustatytų
į  paimamą  visuomenės  poreikiams  žemės  sklypą, panaikinimo ir
atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais. Kai sprendimas
paimti  žemę  visuomenės  poreikiams  priimtas sutarties, kurioje
kartu  su  žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje
ataskaitoje  nurodytu nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės
sklypo   savininko   ar   kito   naudotojo  pateiktoje  vertinimo
ataskaitoje  nurodytas  atlyginimo dydis, pagrindu, žemės paėmimu
suinteresuota institucija turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo
paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos kreiptis į teismą
dėl  atlyginimo  už  paimamą  visuomenės  poreikiams žemės sklypą
dydžio  nustatymo,  jeigu  sutartyje nurodytas žemės savininko ar
kito   naudotojo   pateiktoje   vertinimo  ataskaitoje  nurodytas
nuostolių atlyginimo dydis daugiau kaip 20 procentų viršija žemės
paėmimo   visuomenės   poreikiams  projekte  esančioje  vertinimo
ataskaitoje nurodytą nuostolių atlyginimo dydį.
  4.  Teismas,  išsprendęs  klausimą dėl sprendimo  paimti   žemę
visuomenės  poreikiams  teisėtumo  ir nustatęs,  kad   sprendimas
priimtas teisėtai, bet neišsprendęs ginčo dėl atlyginimo  dydžio,
pagal   žemės   paėmimu   suinteresuoto   asmens   prašymą     ir
atsižvelgdamas  į  paimto  visuomenės  poreikiams  žemės   sklypo
neatidėliotino  panaudojimo šiems poreikiams svarbą,   pasibaigus
teismo sprendimo dėl apskrities viršininko sprendimo paimti  žemę
visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo terminui, gali  leisti
žemės   paėmimu  suinteresuotai  institucijai  iki  ginčo     dėl
atlyginimo  dydžio  išsprendimo pervesti sprendime  paimti   žemę
visuomenės  poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko  ar
kito  naudotojo  vardu  atidarytą  sąskaitą  arba,  jeigu   tokia
sąskaita  nežinoma ir žemės paėmimu suinteresuotas asmuo   negali
atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo savininko ar  kito
naudotojo  vardu,  į  notaro, banko ar  kitos  kredito   įstaigos
depozitinę  sąskaitą, įregistruoti paimtą visuomenės   poreikiams
žemės  sklypą  Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu   bei
pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę  visuomenės
poreikiams nurodytiems tikslams. 
  5. Jei teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo, statinių  bei
sodinių vertę bei patirtų nuostolių dydį, nei nurodyta  sprendime
paimti   žemę  visuomenės  poreikiams,  už  paimtą     visuomenės
poreikiams žemę, taip pat su daiktinių teisių, nustatytų į paimtą
visuomenės  poreikiams  žemės  sklypą,  turėtojais   atsiskaitoma
teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. 
  6. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Prašymą   paimti   žemę   visuomenės   poreikiams   pateikusiai
institucijai  atsiskaičius  su  paimamos  žemės savininku ar kitu
naudotoju  pagal  sutartį  dėl atlyginimo būdo ir dydžio už žemę,
apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą
įregistruoja  Nekilnojamojo  turto registre kaip valstybinę žemę.
Jeigu  ginčas  dėl  sprendimo  paimti  žemę visuomenės poreikiams
teisėtumo  ir  atlyginimo  dydžio  nagrinėjamas  teisme (išskyrus
atvejus,  kai  į  teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo kreipėsi
žemės  paėmimu  suinteresuota institucija, kai sutartyje kartu su
žemės    paėmimo   visuomenės   poreikiams   projekte   esančioje
ataskaitoje  nurodytu nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės
sklypo   savininko   ar   kito   naudotojo  pateiktoje  vertinimo
ataskaitoje  nurodytas  atlyginimo dydis), apskrities viršininkas
paimamą  visuomenės  poreikiams  žemės sklypą Nekilnojamojo turto
registre  kaip  valstybinę  žemę gali įregistruoti tik po to, kai
prašymą  paimti  žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija
teismo  sprendime  nurodytomis  sąlygomis  atsiskaito  su paimamo
visuomenės  poreikiams  žemės sklypo savininku ar kitu naudotoju,
išskyrus  atvejus,  kai  teismas  savo  sprendimu  leidžia paimtą
visuomenės  poreikiams  žemės  sklypą  įregistruoti Nekilnojamojo
turto  registre  kaip  valstybinę  žemę  iki ginčo dėl atlyginimo
dydžio   už   paimamą  visuomenės  poreikiams  žemę  išsprendimo.
Nuosavybės  teisė  į  visuomenės  poreikiams paimamą žemę pereina
valstybei  nuo  žemės  sklypo  įregistravimo  Nekilnojamojo turto
registre momento.
  7. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Visuomenės  poreikiams  paimtas  žemės  sklypas,  Nekilnojamojo
turto  registre  įregistruotas  kaip valstybinė žemė, perduodamas
patikėjimo   teise,   perduodamas  neatlygintinai  naudotis  arba
išnuomojamas  šio  Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnio nustatyta tvarka
tik  tokioms  reikmėms,  kokioms  šis  žemės sklypas buvo paimtas
visuomenės poreikiams.
  8.  Jeigu  išnuomota  arba  perduota  neatlygintinai   naudotis
valstybinė   žemė   numatoma  naudoti  visuomenės     poreikiams,
valstybinės  žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama  prieš
terminą,  žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir  dėl
žemės  paėmimo  visuomenės poreikiams patirti  nuostoliai   žemės
nuomininkams   ar  kitiems  naudotojams  atlyginami  pagal     šį
straipsnį.   Valstybinės  žemės  nuomos  ar  panaudos    sutartis
nutraukiama  tik šio straipsnio nustatyta tvarka atsiskaičius  su
žemės nuomininku ar kitu naudotoju.
  9. Lietuvos Respublikos
     2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982
     (nuo 2006 m. gruodžio 19 d.)
     (Žin., 2006, Nr. 138-5268)
     redakcija
  Tais  atvejais,  kai paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams
žemės  savininkui buvo atlyginta pinigais ir nuo sprendimo paimti
žemę  visuomenės  poreikiams  priėmimo  dienos praėjus ne daugiau
kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka
naujai  parengtus  arba pakeistus teritorijų planavimo dokumentus
(specialiuosius  ar  detaliuosius planus) žemės sklypo nenumatoma
naudoti  toms  reikmėms,  kurioms  šis žemės sklypas buvo paimtas
visuomenės   poreikiams,  apskrities  viršininkas  privalo  raštu
pasiūlyti  žemės  savininkui,  iš  kurio  šis  žemės sklypas buvo
paimtas  visuomenės  poreikiams,  išpirkti  šį žemės sklypą už tą
kainą,  kuri  žemės  savininkui  buvo  išmokėta pagal sutartį dėl
atlyginimo  būdo  ir  dydžio arba teismo sprendimą. Apie sutikimą
išpirkti   žemės   sklypą   buvęs   žemės  savininkas  apskrities
viršininkui turi pranešti per šešis mėnesius nuo pasiūlymo gavimo
dienos.  Žemės  sklypo  išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta
tvarka  sudaroma  žemės  sklypo  pirkimo-pardavimo sutartimi. Kai
buvęs  žemės  savininkas  atsisako išpirkti žemės sklypą arba per
nustatytą  terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą,
taip  pat  kai  nuo  sprendimo  paimti žemę visuomenės poreikiams
priėmimo  dienos  praėjo  daugiau  kaip  10  metų,  žemės sklypas
valdomas,  naudojamas  ir  juo  disponuojama  įstatymų  nustatyta
tvarka, netaikant šio straipsnio 7 dalyje nustatyto apribojimo.
  
  48 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai
  1.  Žemės  paėmimo visuomenės poreikiams projektų  rengimą   ir
įgyvendinimą  savo lėšomis organizuoja valstybės ar  savivaldybių
institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės  poreikiams.
Prašymus    paimti   žemę   visuomenės   poreikiams      projektų
organizatoriai  paduoda  apskrities viršininkui, o šis,   priėmęs
sprendimą  dėl  žemės paėmimo visuomenės  poreikiams   procedūros
pradžios, išduoda planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos
tais  atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės  sklypas
nebuvo  suformuotas  detaliajame arba  specialiajame   teritorijų
planavimo dokumente.
  2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, gavusios  apskrities
viršininko  išduotas planavimo sąlygas žemės paėmimo   visuomenės
poreikiams  projektui rengti, Viešųjų pirkimų įstatymo  nustatyta
tvarka  parenka  žemės  paėmimo visuomenės  poreikiams   projekto
rengėją  ir  su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo   visuomenės
poreikiams projekto rengimo.
  3.  Žemės  paėmimo visuomenės poreikiams projekte,  jeigu   tai
nebuvo   numatyta  detaliajame  arba  specialiajame    teritorijų
planavimo  dokumente,  nustatomos numatomo paimti  žemės   sklypo
ribos,  atliekami  turto  vertinimo  darbai  ir  numatomi   žemės
tvarkymo darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams: 
  1) žemės sklypų, kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų  dalį
paimant   visuomenės  poreikiams,  padalijimas,     atidalijimas,
sujungimas   ar  amalgamacija,  šių  žemės  sklypų    pagrindinės
tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir  pobūdžio
nustatymas;
  2)  žemės  sklypų,  kuriais  numatoma  atlyginti  už    paimamą
visuomenės  poreikiams  žemę, formavimas  laisvoje   valstybinėje
žemėje;
  3)   naujų   kelių   projektavimas,   melioracijos      sistemų
pertvarkymas, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas  arba
pakeitimas, taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.
  4.  Rengiant  žemės  paėmimo visuomenės  poreikiams   projektą,
atsižvelgiama  į privačios žemės savininkų, kurių žemę   numatoma
panaudoti  visuomenės poreikiams, pageidavimus dėl žemės  sklypų,
suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės poreikiams
žemę, vietos. 
  5.  Žemės  paėmimo visuomenės poreikiams projektus   apskrities
viršininkas  tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka  patikrina
valstybinę  žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą  atliekanti
institucija. 
  6.   Pagal  žemės  paėmimo  visuomenės  poreikiams     projektą
suformuotų ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys  įrašomi
į  Nekilnojamojo  turto  kadastrą Nekilnojamojo  turto   kadastro
įstatymo nustatyta tvarka. 
     
                            IX SKYRIUS
                    ŽEMĖS SKLYPŲ KONSOLIDACIJA
     
  49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji
                 darbai
  1. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja apskrities
viršininkas. 
  2.   Prašymus  rengti  žemės  konsolidacijos  projektą    žemės
savininkai,  valstybinės  žemės patikėtiniai paduoda   apskrities
viršininkui.  Nustatęs, kad rengti projektą pageidauja ne  mažiau
kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai,
apskrities  viršininkas  numato  preliminarią  teritoriją   žemės
konsolidacijos  projektui  rengti,  nustato  šioje   teritorijoje
esančių  žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės  patikėtinius
ir kitus naudotojus bei organizuoja šios vietovės žemės savininkų
ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į susirinkimą žemės
savininkai  ir valstybinės žemės patikėtiniai kviečiami raštu  ne
vėliau  kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Tuo   atveju,
kai  numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų   patikėtinis
yra apskrities viršininkas, jis priima sprendimą dėl  tikslingumo
konsoliduoti   valstybinės   žemės   sklypus   ir     susirinkimo
organizavimo. Susirinkime:
  1)   pagrindžiamas  žemės  konsolidacijos  projekto     rengimo
poreikis;
  2) nustatomi žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti  pagal
žemės  konsolidacijos  projektą.  Susirinkimas  negali    priimti
sprendimo  dėl  žemės sklypo pertvarkymo, jei  tam   prieštarauja
žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis; 
  3)  nustatomi  asmenų,  susirinkimo  įgaliotų  spręsti    žemės
konsolidacijos   projekto  rengimo  organizacinius     klausimus,
įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
  4)  išrenkami  asmenys,  susirinkimo  įgalioti  spręsti   žemės
konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus.
  3. Susirinkimo sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau
kaip  du trečdaliai žemės sklypų savininkų bei valstybinės  žemės
patikėtinių  ir  šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip   pusė
dalyvavusių žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių. 
  4.  Po  susirinkimo žemės savininkai ne vėliau kaip per   vieną
mėnesį  sudaro preliminarią žemės konsolidacijos sutartį,   pagal
kurią  įsipareigoja  per  3 mėnesius  nuo  žemės   konsolidacijos
projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę - žemės  konsolidacijos
(kompleksinę  mainų)  sutartį.  Teritorija,  apimanti   numatomus
konsoliduoti žemės sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari  žemės
konsolidacijos  sutartis,  turi  būti ne mažesnė  kaip  100   ha.
Sudarant  preliminarią  žemės konsolidacijos sutartį,   valstybei
atstovauja   apskrities   viršininkas.   Preliminarioje     žemės
konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:
  1)  žemės  sklypai, kurie bus mainomi pagal  pagrindinę   žemės
konsolidacijos   sutartį,  mainomų  žemės  sklypų    pagrindiniai
kadastro duomenys;
  2) nuostata, jog šie žemės sklypai bus mainomi į žemės sklypus,
suprojektuotus  pagal patvirtintą žemės konsolidacijos  projektą.
Mainomų valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų vertė
negali  skirtis daugiau kaip 5 procentais. Mainomų žemės   sklypų
vertės  skirtumas  turi  būti atlyginamas  žemės   konsolidacijos
sutartyje nustatyta tvarka;
  3)  preliminarios  žemės konsolidacijos  sutarties   nutraukimo
sąlygos  ir  tvarka  bei  nuostolių dėl  nepagrįsto  vengimo   ar
atsisakymo  sudaryti  pagrindinę  žemės  konsolidacijos   sutartį
atlyginimo tvarka. 
  5.   Apskrities   viršininkas  tvirtina   teritorijos     žemės
konsolidacijos   projektui  rengti  ribas  ir  su    savivaldybės
vykdomąja  institucija  suderintas planavimo sąlygas,  taip   pat
priima   sprendimą   rengti  žemės   konsolidacijos     projektą.
Projektuojamai  teritorijai priskiriama žemė, kurios   savininkai
sudarė  preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, žemė,   kurios
savininkai nesudarė preliminarios žemės konsolidacijos sutarties,
bet   pageidauja  parduoti  žemės  sklypus  (jų  dalis)     žemės
konsolidacijos  projekto rengimo metu, bei apskrities  viršininko
parinkti laisvos valstybinės žemės sklypai. 
  6. Žemės konsolidacijos projekto rengėją apskrities viršininkas
parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
  
  50 straipsnis. Žemės vertinimas
  1. Žemė, kurioje rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi
būti įvertinama iki pasiūlymo dėl projekto sprendinių  parengimo.
Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.
  2. Vertinama žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo  būdo
ir  vienodų savybių žemės plotus, kurie pažymimi žemės  vertinimo
plane.  Žemės vertinimo plano pagrindu apskaičiuojama   kiekvieno
esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės vertinimo  plano
rengimo  tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo  ir
įgyvendinimo taisyklės.
  3.  Žemės  vertė  nustatoma  vadovaujantis  Turto  ir    verslo
vertinimo pagrindų įstatymu. 
  4.  Žemės  vertinimo  planui turi  pritarti  visi   vertinamoje
teritorijoje  esančių  ir  numatomų  pertvarkyti  žemės    sklypų
savininkai  ir valstybinės žemės patikėtiniai. Ginčai dėl   žemės
vertinimo sprendžiami teismo tvarka.
  
  51 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų rengimas
  1.  Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo  rengėjas
organizuoja  žemės  savininkų ir valstybinės  žemės   patikėtinių
susirinkimus.  Žemės savininkų ir valstybinės žemės   patikėtinių
susirinkimams pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas  asmuo.
Susirinkimo sprendimai teisėti, kai šiems sprendimams pritaria ne
mažiau  kaip  trys  ketvirtadaliai  visų  žemės    konsolidacijos
projekto   teritorijai  priskirtų  žemės  sklypų  savininkų    ir
valstybinės  žemės patikėtinių. Susirinkimas turi teisę   priimti
sprendimus   šiais   žemės  konsolidacijos   projekto     rengimo
klausimais:
  1) dėl žemės vertinimo; 
  2) dėl projektuojamų bendro naudojimo kelių bei servituto teise
naudojamų kelių išdėstymo;
  3) dėl projektuojamų žemės sklypų vietos ir ribų pertvarkymo;
  4)  dėl  kadastrinių matavimų darbų laiko ir  žemės   naudojimo
pagal pertvarkytus žemės sklypus pradžios;
  5) dėl bendrų teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant  projekto
sprendinius;
  6) kitais su projekto rengimu susijusiais klausimais.
  2.  Žemės  konsolidacijos  projekto  rengimo  metu   teritorija
kompleksiškai  pertvarkoma numatant žemės sklypų vietos ir   (ar)
ribų pakeitimą, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties,
žemės  sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymą ir  pakeitimą,
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir pakeitimą,  kelių
išdėstymą.
  3.  Žemės  konsolidacijos  projektų  rengimo  ir   įgyvendinimo
taisykles nustato Vyriausybė.
  4. Žemės konsolidacijos projektas svarstomas viešai  Teritorijų
planavimo įstatymo nustatyta tvarka. 
  5.  Pasiūlymus,  pastabas  ir pretenzijas dėl  rengiamo   žemės
konsolidacijos  projekto  žemės savininkai ir valstybinės   žemės
patikėtiniai  apskrities viršininkui ir Žemės ūkio   ministerijos
įgaliotai institucijai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo
pabaigos. 
  6.   Žemės   konsolidacijos  projektą   tvirtina     apskrities
viršininkas.   Apskrities   viršininko  sprendimas  dėl     žemės
konsolidacijos   projekto  patvirtinimo  Administracinių     bylų
teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.
  
  52 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas
  1.  Žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės   sklypai
paženklinami vietovėje atliekant kadastrinius matavimus. 
  2.  Žemės  sklypų,  pertvarkytų  pagal  žemės    konsolidacijos
projektą,  savininkai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo  projekto
patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant  tokią
sutartį,  valstybei atstovauja apskrities viršininkas.  Sutartyje
turi būti nurodyta:
  1) žemės sklypų savininkų, tarp jų ir valstybės, mainomi  žemės
sklypai  ir vietoj jų šiems asmenims suprojektuoti   lygiaverčiai
žemės sklypai bei jų kadastro duomenys;
  2)  pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą  suformuoti
žemės  sklypai,  į kuriuos mainomi konkrečių žemės savininkų   ir
valstybinės  žemės  patikėtinių  turimi žemės  sklypai.   Mainomų
valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų vertė  negali
skirtis daugiau kaip 5 procentais;
  3)  įsipareigojimai  dėl mainomų žemės sklypų vertės   skirtumo
atlyginimo;
  4)  žemės  sklypų savininkų ir valstybinės  žemės   patikėtinių
įsipareigojimai  pradėti  naudoti  pertvarkytus  žemės    sklypus
nustatytais terminais.
  3.  Žemės  konsolidacijos  sutarties sudarymo tvarką    nustato
Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
  4.   Kai  asmenys,  kurie  buvo  sudarę  preliminarią     žemės
konsolidacijos  sutartį, nepagrįstai vengia ar atsisako  sudaryti
žemės  konsolidacijos  sutartį,  apskrities  viršininkas   priima
sprendimą   parengtą   projektą  patikslinti.  Asmenys,     kurie
nepagrįstai  vengia  ar atsisako sudaryti  žemės   konsolidacijos
sutartį,  kompensuoja  padarytus nuostolius  pagal   preliminarią
žemės konsolidacijos sutartį.
  5.  Žemės konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės  sklypus
paženklinus  vietovėje ir sudarius žemės konsolidacijos  sutartį,
Nekilnojamojo  turto  registro įstatymo nustatyta  tvarka   pagal
žemės  savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių prašymus  vienu
metu  išregistruojami  žemės  savininkų  ir  valstybinės    žemės
patikėtinių  pagal  žemės konsolidacijos sutartį  perduoti   kitų
sutarties  šalių nuosavybėn žemės sklypai bei teisės į juos,  šių
teisių  suvaržymai  ir juridiniai faktai bei įregistruojami   šių
asmenų  pagal minėtą sutartį jiems perduoti žemės  konsolidacijos
projekte  suformuoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių   teisių
suvaržymai ir juridiniai faktai.
  6.  Žemės  sklypų  savininkai,  nesudarę  preliminarios   žemės
konsolidacijos  sutarties,  bet  pageidaujantys  parduoti   žemės
sklypus  (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo   metu,
žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio  2
dalies  ir  Žemės  ūkio  paskirties  žemės  įsigijimo   laikinojo
įstatymo  nuostatų,  reglamentuojančių  pirmumo  teisę    įsigyti
parduodamą žemę. 
     
                            X SKYRIUS
                      BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
     
  53 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus 
  1.  Fiziniai  ir  juridiniai  asmenys,  pažeidę  šio   Įstatymo
reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal įstatymus.
  2.  Savavališkai  užimti žemės sklypai grąžinami   neatlyginant
neteisėto   naudojimo   metu  įdėtų  sąnaudų.   Žemės     sklypus
savavališkai  užėmę  fiziniai  ir  juridiniai  asmenys    privalo
atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
  
  54 straipsnis. Tarptautinės sutartys 
  Jeigu   Lietuvos  Respublikos  tarptautinės  sutartys    numato
kitokias  nuostatas  negu šis Įstatymas,  taikomos   tarptautinių
sutarčių nuostatos.
 
     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
 
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                        ALGIRDAS BRAZAUSKAS