LIETUVOS RESPUBLIKOS
TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1962
Vilnius
(Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427;
2000, Nr. 34-953, Nr. 42-1195, Nr. 58-1708, Nr. 92-2881; 2001,
Nr. 39-1358; 2003, Nr. 42-1916)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo
įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir
jį išdėstyti taip:
"LIETUVOS RESPUBLIKOS
TERITORIJŲ PLANAVIMO
Į S T A T Y M A S
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šis Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimą, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių
institucijų teises ir pareigas šiame procese.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Bendrasis planas - teritorijų kompleksinio planavimo
dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo
lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo
erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos
principai. Valstybės ar apskrities teritorijų kompleksinio
planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų
planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos
teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo
bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu.
2. Bendrasis teritorijų planavimas - kompleksinis planavimas
teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir
apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms
nustatyti.
3. Detalusis planas - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame
yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir
naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios
sąlygos).
4. Detalusis teritorijų planavimas - savivaldybės teritorijos
dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir
veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba
panaikinti.
5. Formuojamas žemės sklypas - žemės sklypas, kurio
planuojamoje teritorijoje nustatomos ribos, plotas, pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis bei teritorijos tvarkymo ir
naudojimo režimas.
6. Funkcinis zonavimas - bendrojo ar specialiojo teritorijų
planavimo dokumentų rengimo procese, koncepcijos rengimo stadijos
metu pagal bendrus vyraujančius požymius, naudojimo būdą ar
tvarkymo reglamentą atliekamas planuojamos teritorijos dalių
išdėstymas.
7. Infrastruktūra - įvairių veiklos sričių objektų,
aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai
tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai,
prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei
gerinti reikalingi objektai).
8. Infrastruktūros vystymo planas (projektas) - specialiojo
planavimo dokumentas, kuriame numatomas infrastruktūros objektų
išdėstymas, šių objektų bei gretimų teritorijų naudojimo ir
apsaugos priemonės.
9. Infrastruktūros vystymo schema - specialiojo teritorijų
planavimo dokumentas, kuriame nustatoma infrastruktūros objektų
plėtojimo bendroji koncepcija.
10. Komunikacinis koridorius - nuosavybės ar patikėjimo teise
savivaldybės valdoma žemės juosta tarp gatvių raudonų linijų,
kelių apsaugos arba žaliojoje zonoje, skirta požeminių ir
antžeminių inžinerinės infrastruktūros objektų (komunalinių
inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai; šios
juostos plotis priklauso nuo esamų, perspektyvinių inžinerinių
tinklų kiekio. Komunikacinių koridorių naudojimo tvarką nustato
savivaldybių tarybos.
11. Konsultavimasis - teritorijų planavimo viešumą užtikrinanti
procedūra, kurios metu su kompetentingomis suinteresuotomis
organizacijomis tariamasi dėl parengtų valstybės ir regiono
lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.
12. Kraštotvarka - teritorijų planavimo priemonėmis
įgyvendinamas žmonių veiklos erdvinis organizavimas ir aplinkos
tvarkymas, siekiant suderinti teritorijos naudojimo socialinius,
ekonominius ir ekologinius interesus bei kurti harmoningą
kultūrinį kraštovaizdį.
13. Kraštovaizdžio tvarkymo planas - specialiojo teritorijų
planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kraštovaizdžio kūrimo,
tvarkymo, naudojimo bei apsaugos koncepcija, jos įgyvendinimo
priemonės ir reikalavimai.
14. Miestų ir miestelių įtakos zonos - už miestų ir miestelių
teritorijų ribų esančios teritorijos, susietos su bendra miesto
ar miestelio infrastruktūra, jos tolimesnio vystymo ar naudojimo
perspektyvomis.
15. Miškų tvarkymo schema - specialiojo teritorijų planavimo
dokumentas, rengiamas miško valdytojų bei regionų teritorijoms ir
skiriamas bendrajai miško žemės naudojimo politikai nustatyti, jų
tvarkymo koncepcijai parengti.
16. Pasiūlymas - visuomenės nuomonės pareiškimas dėl teritorijų
planavimo dokumento sprendinių papildymo, jų alternatyvos
pateikimo ar pakeitimo.
17. Pastatų aukštis - aukštis, skaičiuojamas statinio statybos
zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės
iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško.
18. Planavimo organizatoriai - Vyriausybė arba jos įgalioti
viešojo administravimo subjektai, apskrities viršininkas,
savivaldybės administracijos direktorius, juridiniai ir fiziniai
asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą,
derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti.
19. Planavimo sąlygos - planuojamai teritorijai taikomi
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų
reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų
sprendiniai, taip pat ūkio šakų plėtros programų ir strateginių
dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai
dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo.
20. Planų rengėjai - juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys
teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus šio Įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Planų vykdytojai - Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo
administravimo subjektai, savivaldybės administracijos
direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, žemės savininkai,
valdytojai ir naudotojai, vykdantys veiklą suplanuotoje
teritorijoje, naudojantys žemę, gamtos ir kultūros išteklius.
22. Saugomų teritorijų ir jų zonų planai (projektai) -
specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomos
saugomų teritorijų arba atskirų jų dalių naudojimo ir apsaugos
kryptys, funkcinio prioriteto bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų
ribos ir reglamentai, konkrečios tvarkymo priemonės.
23. Saugomų teritorijų tinklų ir atskirų jų dalių schemos -
specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys saugomų
teritorijų tinklų formavimo, naudojimo ir apsaugos bendrąją
koncepciją.
24. Skundas - visuomenės raštu pareikštas reikalavimas dėl
teritorijų planavimo dokumento sprendinio, pažeidžiančio
pareiškėjo teises ir (ar) interesus, pakeitimo ar panaikinimo.
25. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos - įstatymais ar
Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir kitokios veiklos
apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių,
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo
naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir
aplinkos apsaugos poreikių.
26. Specialusis planas (projektas) - teritorijų planavimo
dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo
lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims
reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar)
apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai.
27. Specialusis teritorijų planavimas - atskiroms veiklos
sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo,
naudojimo, apsaugos priemonių planavimas.
28. Sprendinių įgyvendinimo programos - strateginio planavimo
dokumentai, nustatantys teritorijų planavimo dokumentų sprendinių
įgyvendinimo būdus.
29. Strateginis planavimas - procesas, kurio metu parengiama
veiklos valdymo strategija, numatanti veiklos prognozę, tikslus,
prioritetines kryptis, veiksmus ir būdus, kaip efektyviausiai
panaudoti turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialinius
ir darbo išteklius numatytiems tikslams pasiekti, strategijos
nuostatų įgyvendinimas, veiklos stebėsena (monitoringas) ir
atsiskaitymas už rezultatus.
30. Suinteresuota visuomenė - visuomenė, kuriai daro įtaką arba
gali daryti įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento
sprendiniai ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu;
pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios
spręsti kraštotvarkos problemas ir veikiančios pagal Lietuvos
Respublikos įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis
organizacijomis.
31. Teritorijų planavimas - nustatyta procedūra teritorijos
vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo
prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms
nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių,
gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų
užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos
plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.
32. Teritorijų planavimo dokumentai - bendrieji (generaliniai),
specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai
pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių
tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių
ir sąlygų.
33. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio
vertinimas - teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu
surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu (nustatytais
aspektais ir tvarka) įvertinamas rengiamo teritorijų planavimo
dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar)
neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis.
34. Teritorijų planavimo dokumento sprendinys - raštu arba
grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo
rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo
nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros objektų
išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką.
35. Teritorijų planavimo dokumentų derinimas - procedūra,
kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių
teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo
laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
36. Teritorijų planavimo duomenų bankas - teritorijų planavimo
informacinė sistema, kurią sudaro patvirtintų teritorijų
planavimo dokumentų sprendiniai, grafiniai ir tekstiniai
duomenys, reikalingi analizuojant ir įvertinant planuojamą
teritoriją, prognozuojant jos vystymą, rengiant teritorijų
planavimo dokumentus, grindžiant jų sprendinius.
37. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas - detaliųjų planų
sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir
veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma,
privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus.
38. Teritorijos tvarkymo reglamentas - bendrųjų ir specialiųjų
planų sprendiniuose nustatyti teritorijos naudojimo prioritetai
bei veiklos plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma.
39. Teritorijos vystymas - procesas, kurio metu siekiama
kokybiškai pagerinti ar išlaikyti planuojamos teritorijos
ekonominę, socialinę ir ekologinę (aplinkosaugos) būklę.
40. Urbanizuotos teritorijos - statiniais užstatytos miestų,
miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų gyvenamųjų vietovių
teritorijos.
41. Užstatymo intensyvumas - visų pastatų antžeminės dalies
patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.
42. Užstatymo tankumas - pastatais užstatomo ploto, nustatomo
pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.
43. Vandentvarkos planas (projektas) - specialiojo teritorijų
planavimo dokumentas, kuriame nustatomos paviršinių vandens
telkinių racionalaus naudojimo ir apsaugos priemonės.
44. Vandentvarkos schema - specialiojo teritorijų planavimo
dokumentas, nustatantis vandens išteklių bendrąją naudojimo ir
apsaugos koncepciją.
45. Vidinės miškotvarkos projektas - specialiojo teritorijų
planavimo dokumentas, rengiamas miško valdytojų bei privačioms
miškų valdoms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai
jose nustatyti.
46. Viešas svarstymas - teritorijų planavimo viešumą
užtikrinanti procedūra, kurios metu visuomenė nustatyta tvarka
supažindinama su parengtu teritorijų planavimo dokumentu,
organizuojamas viešas susirinkimas teritorijų planavimo dokumento
sprendiniams, jų alternatyvoms bei pateiktiems pasiūlymams
aptarti.
47. Visuomenė - vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų,
taip pat jų asociacijos, organizacijos arba grupės.
48. Žemės sklypo naudojimo būdas - teritorijų planavimo
dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka
leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties
žemėje.
49. Žemės sklypo naudojimo pobūdis - tam tikrame žemės sklype
teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos
specifika.
50. Žemėtvarkos planas (projektas) - specialiojo teritorijų
planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės
naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo
priemonės.
51. Žemėtvarkos schema - specialiojo teritorijų planavimo
dokumentas, kuriame valstybės, regionų ar rajonų lygmeniu
nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir
tvarkymo prioritetai.
52. Žemėvaldų planai (projektai) - specialiojo teritorijų
planavimo dokumentai, nustatantys žemės sklypų formavimą,
pertvarkymą, paėmimą, konsolidavimą, taip pat naudojimo sąlygas
(tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).
3 straipsnis. Teritorijų planavimo tikslai
1. Teritorijų planavimo tikslai yra šie:
1) išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir
ekologinio vystymo pusiausvyrą;
2) formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio
aplinką stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės
teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas;
3) formuoti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros bei kitų
veiklos sričių plėtojimo politiką;
4) saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius,
gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tarp jų ir rekreacijos
išteklius;
5) formuoti gamtinį karkasą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio
ekologinei pusiausvyrai palaikyti arba jai atkurti;
6) formuoti žemės sklypus, rezervuoti (nustatyti) teritorijas
gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių,
skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai;
7) suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių,
visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos
ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje
teritorijoje sąlygų;
8) skatinti investicijas socialiniam ekonominiam vystymui.
2. Nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina
atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos
kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas,
urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos,
paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo
reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir
trečiųjų asmenų teises, valstybės saugumo ir gynybos poreikius.
4 straipsnis. Teritorijų planavimo rūšys ir lygmenys
1. Teritorijų planavimo rūšys yra šios:
1) bendrasis teritorijų planavimas;
2) specialusis teritorijų planavimas;
3) detalusis teritorijų planavimas.
2. Teritorijų planavimo lygmenys pagal teritorijų planavimo
dokumentą tvirtinančią instituciją yra šie:
1) valstybės (dokumentus tvirtina Seimas);
2) Vyriausybės (dokumentus tvirtina Vyriausybė);
3) Vyriausybės įgaliotos institucijos (dokumentus tvirtina
Vyriausybės įgaliota institucija);
4) apskrities (dokumentus tvirtina apskrities viršininkas);
5) savivaldybės (dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos
įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius).
3. Teritorijų planavimo lygmenys pagal planuojamos teritorijos
dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra šie:
1) nacionalinis - visa valstybės teritorija (rengiami bendrojo
ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai);
2) regiono - valstybės teritorijos dalys, išsiskiriančios
administraciniu (apskritys), principiniu funkciniu bendrumu
(rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo
dokumentai);
3) rajono - regiono dalys, išsiskiriančios administraciniu
(savivaldybės), konkrečiu funkciniu bendrumu (rengiami bendrojo
ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai);
4) vietovės - žemės sklypai ar jų grupės (rengiami detaliojo
teritorijų planavimo dokumentai).
5 straipsnis. Teritorijų planavimo politikos formavimas ir
įgyvendinimas
1. Teritorijų planavimo politikos bendrąsias kryptis nustato
Seimas.
2. Vyriausybė formuoja valstybės teritorijų planavimo politiką
ir numato priemones jai įgyvendinti.
3. Aplinkos ministerija:
1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės teritorijų planavimo
politiką;
2) koordinuoja ir pagal kompetenciją organizuoja valstybės
lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
3) pagal kompetenciją rengia teritorijų planavimo politikai
įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
4) pagal kompetenciją išduoda planavimo sąlygas;
5) teikia planavimo organizatoriams reikalavimus dėl teritorijų
planavimo dokumentų privalomo parengimo, jeigu vykdoma arba
numatoma veikla ar jos nevykdymas turi ar gali turėti neigiamų
pasekmių gyvenimo ar aplinkos kokybei;
6) pagal kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų planavimo
priežiūrą;
7) pagal kompetenciją atlieka valstybės lygmens teritorijų
planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
8) atlieka kitas šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas
funkcijas.
4. Vyriausybės įgaliotos institucijos:
1) pagal kompetenciją organizuoja teritorijų planavimo
dokumentų rengimą;
2) pagal kompetenciją rengia šiam Įstatymui įgyvendinti
reikalingus teisės aktus;
3) pagal kompetenciją atlieka Vyriausybės, Vyriausybės
įgaliotos institucijos lygmens teritorijų planavimo dokumentų
įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
4) atlieka kitas šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas
funkcijas.
5. Apskrities viršininkas:
1) įgyvendina valstybės teritorijų planavimo politiką
apskrityje;
2) pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja apskrities
lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
3) pagal kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų planavimo
priežiūrą;
4) pagal kompetenciją atlieka Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos lygmens, apskrities lygmens teritorijų planavimo
dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
5) atlieka kitas šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas
funkcijas.
6. Savivaldybės institucijos:
1) įgyvendina valstybės teritorijų planavimo politiką rengiant
savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus;
2) koordinuoja ir organizuoja savivaldybės lygmens teritorijų
planavimo dokumentų rengimą;
3) pagal kompetenciją atlieka savivaldybės lygmens teritorijų
planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
4) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas
funkcijas.
6 straipsnis. Teritorijų strateginio planavimo derinimas
Teritorijų planavimo dokumentų rengimas turi būti derinimas su
tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai rengiamais strateginio
planavimo dokumentais. Strateginio planavimo dokumentai turi būti
parengti iki teritorijų planavimo proceso pradžios arba gali būti
rengiami teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu. Teritorijų
planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimui užtikrinti
parengiamos sprendinių įgyvendinimo programos.
ANTRASIS SKIRSNIS
BENDRASIS TERITORIJŲ PLANAVIMAS
7 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo objektai ir
uždaviniai
1. Bendrojo teritorijų planavimo objektai:
1) valstybės teritorija;
2) apskrities teritorija;
3) savivaldybės teritorija arba jos dalys (miestai ir
miesteliai).
2. Bendrojo teritorijų planavimo uždaviniai yra:
1) suformuoti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos
koncepciją;
2) optimizuoti teritorijos urbanistinę struktūrą ir
infrastruktūros sistemą;
3) numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius gamtos
išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio ekologinę
pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros
paveldo vertybių išsaugojimą;
4) numatyti priemones užstatytų teritorijų urbanistinei
erdvinei kompozicijai tobulinti, gyvenimo ir aplinkos kokybei
gerinti, bendrojo naudojimo želdynų sistemai formuoti;
5) nustatyti teritorijų pastatų aukščio reglamentus;
6) numatyti pagrindines regioninės politikos formavimo bei
įgyvendinimo nuostatas;
7) rezervuoti teritorijas, kuriose būtų plėtojami
komunikaciniams koridoriams, inžinerinei bei susisiekimo
infrastruktūrai ir kitiems visuomenės poreikiams tenkinti
reikalingi objektai.
3. Gali būti nustatomi ir kiti bendrojo teritorijų planavimo
uždaviniai atsižvelgiant į bendrojo teritorijų planavimo objektą
bei konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius ir
ekologinius planuojamos teritorijos ypatumus.
8 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo organizatoriai
Bendrojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:
1) Aplinkos ministerija;
2) apskrities viršininkas;
3) savivaldybės administracijos direktorius.
9 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentai
1. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentai yra:
1) valstybės teritorijos bendrasis (generalinis) planas;
2) apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas;
3) savivaldybės teritorijos bendrasis planas;
4) savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio)
bendrasis planas.
2. Bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje
esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar
naudotojams.
10 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo procesas
1. Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis
etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių
pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.
2. Parengiamojo etapo metu nustatomi teritorijų planavimo
tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų
programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie
priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo
pradžios ir planavimo tikslų.
3. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:
1) esamos būklės analizės stadija - atliekamas teritorijos
gamtinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės būklės, galimybių ir
kokybės potencialo vertinimas, teritorijos vystymo tendencijų bei
probleminių situacijų ir arealų ištyrimas;
2) koncepcijos rengimo stadija - nustatoma teritorijos vystymo
bendroji erdvinė koncepcija, funkciniai prioritetai ir
teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai;
3) sprendinių konkretizavimo stadija - parengiami sprendiniai
urbanistinio ir gamtinio karkasų formavimo, kraštovaizdžio,
biologinės įvairovės ir kultūros paveldo išsaugojimo,
bioprodukcinio ūkio, rekreacinės, pramonės, verslo ar kitokios
paskirties teritorijų naudojimo ir tvarkymo, socialinės,
kultūrinės ir susisiekimo komunikacijų bei kitos infrastruktūros
teritorinio vystymo ir teritorijų rezervavimo valstybės
poreikiams (miestų ir miestelių bendruosiuose planuose taip pat
ir dėl architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimo, želdynų
sistemos plėtojimo, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo,
ekologinės apsaugos zonų nustatymo, teritorinių reglamentų bei
tolesnio detalaus planavimo vykdymo nuostatų) klausimais.
4. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo
etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių
poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas
teritorijų planavimo dokumento sprendinių strateginis pasekmių
aplinkai vertinimas.
5. Baigiamasis etapas:
1) teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo ir
derinimo stadija - konsultavimasis ar viešas svarstymas,
derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;
2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija -
tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą
atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas
teritorijų planavimo registre.
6. Prieš pradėdamas rengti bendrojo teritorijų planavimo
dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas institucijas,
kad pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos per
20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos
per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui
nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius
turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo
dokumentus, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas
turėjusiai išduoti institucijai.
7. Patvirtinus bendrąjį planą, vykdoma šių teritorijų planavimo
dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas),
priežiūra ir kontrolė. Kartu su teritorijų planavimo duomenų
banku nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas
investicijų poreikis, rengiamos programos bendrojo plano
sprendiniams įgyvendinti.
11 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentų
rengimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas
1. Bendrųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo,
tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos
ministerijos patvirtintos apskrities teritorijos, savivaldybės
teritorijos ir jos dalių bendrųjų planų rengimo taisyklės.
Valstybės teritorijos bendrasis (generalinis) planas rengiamas
Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Valstybės, apskrities, savivaldybių teritorijų ir
savivaldybių dalių vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija
rengiama 20 metų laikotarpiui, o konkretūs sprendiniai - 10 metų
laikotarpiui. Jų galiojimas gali būti pratęsiamas.
3. Valstybės teritorijos bendrasis (generalinis) planas
pradedamas rengti Vyriausybės nutarimu. Rengimą organizuoja
Aplinkos ministerija. Vyriausybė bendrąjį (generalinį) planą
teikia tvirtinti Seimui.
4. Apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas
rengiamas apskrities viršininko sprendimu. Apskrities viršininkas
bendrąjį (generalinį) planą teikia tvirtinti Vyriausybei.
5. Savivaldybės teritorijos arba jos dalių bendrieji planai
rengiami savivaldybės tarybos sprendimu. Jų rengimą organizuoja
savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės
administracijos direktorius bendrąjį planą teikia tvirtinti
savivaldybės tarybai.
6. Valstybės teritorijos bendrojo (generalinio) plano
sprendiniai turi būti suderinti su ministerijomis, apskričių
viršininkais ir kitomis institucijomis, pateikusiomis planavimo
sąlygas.
7. Apskrities bendrojo (generalinio) plano sprendiniai turi
būti suderinti su gretimų apskričių galiojančiais bendrųjų
(generalinių), taip pat su specialiųjų planų sprendiniais šio
straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir
neprieštarauti valstybės teritorijos bendrojo (generalinio)
plano, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens
specialiųjų planų sprendiniams.
8. Savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi
neprieštarauti apskrities lygmens bendrojo ir specialiojo
planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą
reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.
9. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą
atliekančios institucijos išvada dėl bendrojo teritorijų
planavimo dokumento tvirtinimo yra neigiama, šis teritorijų
planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas.
10. Patvirtintas valstybės, apskrities bendrasis (generalinis)
planas įsigalioja kitą dieną po to, kai "Valstybės žiniose"
paskelbiamas jį tvirtinančios institucijos sprendimas dėl
bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo, jeigu pačiame
sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
11. Patvirtintas savivaldybės ar jos dalies teritorijos
bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai vietinėje
spaudoje paskelbiamas jį tvirtinančios institucijos sprendimas
dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, jeigu pačiame
sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
12 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentų
įgyvendinimas ir keitimas
1. Remdamasis bendrojo teritorijų planavimo dokumentų
sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenimis,
savivaldybės administracijos direktorius, apskrities viršininkas,
Vyriausybė ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki kiekvienų
savivaldybės ir Seimo rinkimų pradžios turi pateikti ataskaitas
atitinkamai savivaldybės tarybai, Vyriausybei ar Seimui, taip pat
informuoti visuomenę apie bendrojo teritorijų planavimo dokumentų
sprendinių įgyvendinimą.
2. Savivaldybės administracijos direktorius, apskrities
viršininkas, Vyriausybė per šešis mėnesius po Seimo ir
savivaldybių tarybos rinkimų atitinkamai supažindina Seimą,
Vyriausybę ir savivaldybės tarybą su valstybės, apskrities ir
savivaldybės teritorijos bendrojo teritorijų planavimo dokumentų
sprendinių įgyvendinimo rezultatais.
3. Bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta
pačia tvarka kaip ir bendrasis planas.
TREČIASIS SKIRSNIS
SPECIALUSIS TERITORIJŲ PLANAVIMAS
13 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo objektai ir
uždaviniai
1. Specialiojo teritorijų planavimo objektai yra šie:
1) žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinė ir kitos paskirties
žemė;
2) vandens ūkio paskirties žemė;
3) inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, turizmo, socialinės,
kultūrinės ir kitos infrastruktūros, taip pat urbanistinės
sistemos ar jų dalys;
4) saugomų teritorijų sistema ir jos dalys;
5) rekreacinių teritorijų sistema ir jos dalys;
6) komunikaciniai koridoriai.
2. Specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai:
1) užtikrinti racionalų žemės, miškų ir vandens išteklių
naudojimą;
2) plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų,
energetikos sistemas bei kitą infrastruktūrą ir rezervuoti
teritorijas jų plėtrai;
3) nustatyti teritorijose naudojimo, tvarkymo ir apsaugos
režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo
priemones;
4) plėtoti turizmo paslaugas ir poilsio infrastruktūrą,
racionaliai naudoti gamtinius ir kultūrinius išteklius;
5) rezervuoti teritorijas komunikaciniams koridoriams,
susisiekimo komunikacijoms, infrastruktūros ir kitiems visuomenės
poreikiams reikalingiems objektams.
3. Kitus konkrečius planavimo uždavinius nustato Saugomų
teritorijų įstatymas, Kelių įstatymas, Miškų įstatymas,
Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Šilumos ūkio
įstatymas, Žemės įstatymas ir kiti teisės aktai.
14 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai
Specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:
1) valstybės institucijos;
2) apskričių viršininkai;
3) savivaldybių administracijų direktoriai;
4) juridiniai asmenys, taip pat kitų įstatymų nustatytais
atvejais - fiziniai asmenys.
15 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai
1. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra šie:
1) žemėtvarkos schemos ir planai (projektai), žemėvaldos planai
(projektai);
2) miškų tvarkymo schemos ir vidinės miškotvarkos planai
(projektai);
3) kraštovaizdžio tvarkymo planai;
4) vandentvarkos schemos ir planai (projektai);
5) saugomų teritorijų tinklų schemos ir atskirų saugomų
teritorijų, jų dalių ar jų zonų, kultūros paveldo objektų
teritorijų ar jų zonų planai (projektai);
6) turizmo ir rekreacijos schemos ir planai (projektai);
7) infrastruktūros plėtros (komunikacinių koridorių,
inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, mažmeninės prekybos
ir kiti infrastruktūros objektai) schemos ir planai (projektai);
8) Lietuvos Respublikos ir vienos ar kelių užsienio valstybių
tarpvalstybiniai pasienio teritorijų plėtros planai;
9) aukštybinių pastatų išdėstymo planai.
2. Specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai gali rengti
ir kitus reikalingus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
3. Tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių
bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų
sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir
aukštybinių pastatų išdėstymo klausimai nespręsti, privaloma
rengti specialiuosius teritorijų privalumo dokumentus -
kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių
pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus). Aukštybinių
pastatų išdėstymo planai nerengiami, jei tokių pastatų statyba
nenumatoma.
16 straipsnis. Specialiųjų planų rengimas
1. Specialieji planai rengiami:
1) kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės
aktus;
2) kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti;
3) kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų
sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina
detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
2. Patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi
planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus
kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo
dokumentams rengti.
3. Specialieji planai gali būti rengiami, derinami, svarstomi
ir tvirtinami supaprastinta tvarka pagal šio Įstatymo 18
straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles bei 30 straipsnio 3
dalyje nurodytus nuostatus.
4. Komunikacinių koridorių ir infrastruktūros teritorijų
naudojimo sąlygas ir reglamentus nustato savivaldybių tarybos.
17 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo procesas
1. Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro
parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo
etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.
2. Parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai ir
uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa,
prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą
sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir
planavimo tikslų.
3. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:
1) esamos būklės analizės stadija - atliekamas teritorijos
vystymo galimybių vertinimas, vystymo tendencijų ir probleminių
situacijų bei arealų nustatymas;
2) koncepcijos rengimo stadija - nustatomi planuojamų
teritorijų erdvinio vystymo prioritetai ir tvarkymo principai;
3) sprendinių konkretizavimo stadija - parengiami sprendiniai
atitinkamų naudmenų tvarkymui, atskirų infrastruktūros objektų
vystymui, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros
paveldo apsaugai, galimam teritorijų rezervavimui, nustatomi
planavimo lygmenis atitinkantys teritorijų tvarkymo reglamentai.
4. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo
etapas. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio
vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas
teritorijų planavimo dokumento sprendinių strateginis pasekmių
aplinkai vertinimas. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir toks
vertinimas nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas specialiojo
plano rengimo metu.
5. Baigiamąjį etapą sudaro:
1) teritorijų planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadija
- konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su
institucijomis, ginčų nagrinėjimas;
2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija -
tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą
atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas
teritorijų planavimo registre.
6. Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo
dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas institucijas,
kad pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos per
20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos
per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui
nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius
turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo
dokumentus, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas
turėjusiai išduoti valstybės institucijai.
18 straipsnis. Specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų
rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas
1. Specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo,
tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas, atitinkamą
veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo
taisyklės. Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių
specialiųjų planų rengimo taisykles ir tvirtina jas kartu su
Aplinkos ministerija.
2. Specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais
ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo
teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi
būti patvirtinti šio Įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų taisyklių nustatyta tvarka.
3. Tarpvalstybinius pasienio teritorijų plėtros planavimo
projektus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4. Patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to,
kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų ir
kitų valstybės institucijų sprendimas dėl specialaus plano
patvirtinimo paskelbiamas "Valstybės žiniose", aukštesnių
administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių
sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo paskelbiamas
vietinėje spaudoje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė
jų įsigaliojimo data. Patvirtinti specialieji planai galioja
neterminuotai.
5. Specialiųjų planų keitimai rengiami, svarstomi, derinami,
tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DETALUSIS TERITORIJŲ PLANAVIMAS
19 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo objektai ir
uždaviniai
1. Detaliojo teritorijų planavimo objektai yra šie:
1) miestų, miestelių teritorijų dalys;
2) kaimų teritorijos;
3) žemės sklypas ir sklypų grupės.
2. Detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai yra šie:
1) detalizuoti bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo
reglamentus;
2) suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas
investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti;
3) nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimą
režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui
naudoti;
4) suformuoti žemės juostas komunikacinių koridorių ir
susisiekimo komunikacijų įrengimui, inžinerinės bei miesto
infrastruktūros plėtrai.
20 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai
1. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:
1) savivaldybės administracijos direktorius;
2) valstybinės žemės valdytojai.
2. Savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir
sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų
planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės
savininkui, valdytojui ar naudotojui.
21 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo dokumentai
1. Detaliojo teritorijų planavimo dokumentai yra šie:
1) miestų ir miestelių teritorijų dalių ir kaimų teritorijų
detalieji planai;
2) žemės sklypo arba sklypų grupių detalieji planai.
2. Žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų
valdų žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės
sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo
dokumentams.
22 straipsnis. Detaliųjų planų rengimas
1. Detalieji planai rengiami:
1) teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų
dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus
numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties,
rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo,
komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo
komunikacijų ir kitų objektų statybą;
2) kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar
kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti;
3) kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis
statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti;
4) kai keičiamas nustatytas teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo
ir naudojimo režimas;
5) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus, kai
pagal įstatymus privačios žemės sklypus dalinti dalimis
neleidžiama) ar sujungiami;
6) kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas;
7) kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių.
2. Teritorijose, kuriose nėra įrengtų inžinerinių tinklų ir
susisiekimo komunikacijų, detalieji planai pastatų statybai
rengiami tik tais atvejais, kai šioms teritorijoms yra parengti
ir patvirtinti inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo
komunikacijų plėtros specialieji planai.
3. Detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti
statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai
statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra
nekeičiamas.
4. Naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo
plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo
suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje
žemėje, taip pat teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo
pakeitimu.
5. Kaimų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje šio
straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais
vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai)
Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nurodytose
taisyklėse nustatyta tvarka.
6. Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės
naudojimo paskirtį, rengiami tik išnagrinėjus tokio keitimo
socialines, ekonomines ir aplinkosaugos pasekmes. Pagrindinės
tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui turi pritarti
savivaldybės taryba.
7. Detalieji planai nerengiami, kai žemės ūkio paskirties
žemėje numatoma nustatyta tvarka įveisti mišką.
8. Šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti
detalieji planai ar žemėvaldų planai (projektai) rengiami,
derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta tvarka,
kuri yra išdėstyta šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytose
taisyklėse bei 30 straipsnio 3 dalyje nurodytuose nuostatuose.
23 straipsnis. Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas
1. Rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas
teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:
1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis;
2) leistinas pastatų aukštis;
3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas;
4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas;
5) statinių statybos zona, statybos riba ar linija;
6) komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų ir pastatų
šildymo sistemų prijungimo sąlygos;
7) susisiekimo sistemos organizavimas;
8) servitutai.
2. Tais atvejais, kai planuojamoji teritorija yra svarbi
kraštovaizdžio apsaugos, urbanistiniu, architektūriniu ar
paveldosaugos požiūriu, privalomas teritorijų tvarkymo ir
naudojimo režimas papildomas šiais reikalavimais:
1) urbanistiniais ir architektūriniais;
2) gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos;
3) teritorijos (žemės sklypo) apželdinimo (procentais).
3. Reikalavimai dėl papildomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo
režimo nustatomi išduodant planavimo sąlygas.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai netaikomi
žemėvaldos planams (projektams), jeigu juose nenumatomos
statybos.
24 straipsnis. Reikalavimai detaliajam planui rengti
1. Keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir
rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų
namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys
gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra
numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose
planuose.
2. Detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo
režimą miestuose, miesteliuose ir jų įtakos zonose, planavimo
sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti
prie savivaldybės infrastruktūros. Jeigu prisijungti prie esamų
komunalinių inžinerinių tinklų ekologiniu, ekonominiu ir
techniniu požiūriu netikslinga, rengiant detalųjį planą
nagrinėjamos vietinių tinklų įrengimo galimybės.
3. Detalieji planai gyvenamųjų kvartalų ir namų grupių,
visuomeninių pastatų ir kitų objektų statybai inžineriškai
neparengtose teritorijose rengiami, kai jų planavimo tikslams
įgyvendinti yra parengti ir patvirtinti savivaldybės teritorijos
ar jos dalių bendrieji planai arba inžinerinės infrastruktūros ir
susiekimo komunikacijų plėtros specialieji planai.
4. Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo
tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės
įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens
bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų
ir kitų teisės aktų reikalavimams.
5. Namų valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal
įstatymus privačios žemės sklypų dalinti dalimis neleidžiama)
gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties
pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą
atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą.
25 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo procesas
1. Detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis
etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių
pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.
2. Parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai,
parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus
atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl
teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo
tikslų.
3. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:
1) esamos būklės analizės stadija - vertinamas esamos
teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai,
gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt.,
nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės
situacijos;
2) koncepcijos nustatymo stadija - nustatomos teritorijos
naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo
prioritetai;
3) sprendinių konkretizavimo stadija - numatomos teritorijos
naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo
programa, veiklos reglamentavimas.
4. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių
vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento
sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti.
Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo
dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik
tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais
atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis
vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu.
5. Baigiamasis etapas:
1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir
derinimo stadija - viešas svarstymas, derinimas su
institucijomis, ginčų nagrinėjimas;
2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija -
tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą
atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas
teritorijų planavimo registre.
6. Prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus
planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka
kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją -
savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad pateiktų planavimo
sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo
prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą
terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta
apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę
pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau
apie tai raštu praneša planavimo sąlygas išduodančiai
institucijai.
26 straipsnis. Detaliųjų planų rengimas, keitimas, derinimas,
tvirtinimas ir galiojimas
1. Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo,
tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos
ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės.
Žemėvaldų planai (projektai) rengiami Žemės įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės
objektų detalieji planai rengiami, derinami ir tvirtinami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais,
Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir
jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams,
kitiems teisės aktams.
4. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba
savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu.
Detalusis planas patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo
teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį
planą pateikimo dienos
5. Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės
teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo
plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma
detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas
savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą
tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą
atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Planavimo
organizatorius šį atsisakymą įstatymų nustatyta tvarka gali
apskųsti teismui.
6. Detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu
tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo
terminas.
7. Detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta
pačia tvarka kaip ir detalusis planas.
8. Patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po to,
kai savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos
direktoriaus sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo
paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime
nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
9. Sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo savivaldybė
privalo pateikti apskrities viršininkui ne vėliau kaip per 20
darbo dienų nuo jo priėmimo.
PENKTASIS SKIRSNIS
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ DERINIMO IR TEIKIMO TVIRTINTI
BENDROJI TVARKA
27 straipsnis. Derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka
1. Prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo
teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti:
1) nustatyta tvarka apsvarstyti;
2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų
planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo
dokumentų registre, bei turi turėti planavimo sąlygas išdavusių
institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo
dokumentų sprendinių derinimo;
3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą
atliekančioje institucijoje.
2. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą
atliekančios institucijos išvada dėl teritorijų planavimo
dokumento yra neigiama, šis teritorijų planavimo dokumentas
tvirtinti neteikiamas.
3. Derinančių institucijų sąrašas, kompetencija ir derinimo
tvarka nurodomi atitinkamų rūšių teritorijų planavimo dokumentų
rengimo taisyklėse.
4. Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo
procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje
kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo
planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo
dokumentą pateikimo dienos. Komisija sudaroma iš planavimo
sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus
priimti sprendimus. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo
organizatorius ar jo įgaliotas atstovas. Derinimo procedūros
rezultatai įforminami protokolu.
5. Ginčus, kilusius derinimo ir svarstymo procedūros metu,
nagrinėja teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios
institucijos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
TERITORIJŲ PLANAVIMO INFORMACINĖ SISTEMA
28 straipsnis. Teritorijų planavimo dokumentų registras
1. Teritorijų planavimo dokumentai registruojami teritorijų
planavimo dokumentų registre. Registrą sudaro valstybinis,
apskrities ir savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų
registrai bei jų centrinė duomenų bazė.
2. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymą
reglamentuoja Valstybės registrų įstatymas ir Vyriausybės
patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai.
3. Visus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus planavimo
organizatoriai privalomai pateikia registruoti teritorijų
planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15
dienų nuo jų patvirtinimo dienos. Teritorijų planavimo dokumentų
registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15
dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.
4. Valstybinį teritorijų planavimo dokumentų registrą bei jų
centrinę duomenų bazę tvarko Aplinkos ministerija ar jos įgaliota
institucija, apskrities - apskrities viršininko administracija,
savivaldybės - savivaldybės vykdomoji institucija.
5. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti
su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamą
registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą mokestį gauti
jų kopijas.
29 straipsnis. Teritorijų planavimo duomenų bankas
1. Teritorijų planavimo duomenų banką sudaro valstybinis,
apskrities ir savivaldybės teritorijų planavimo duomenų bankai.
2. Teritorijų planavimo duomenų banko duomenų kaupimo tvarką ir
struktūrą nustato ir tvarkymą reglamentuoja Vyriausybės
patvirtinti Teritorijų planavimo duomenų banko nuostatai.
3. Valstybinio teritorijų planavimo duomenų banko kaupimą ir
tvarkymą organizuoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota
institucija, apskrities - apskrities viršininko administracija,
savivaldybės - savivaldybės vykdomoji institucija.
4. Duomenis teritorijų planavimo dokumentų registro ir
teritorijų planavimo duomenų tvarkytojams jų prašymu nustatyta
tvarka teikia planavimo organizatoriai, valstybinių registrų,
kadastrų, klasifikatorių, specializuotų duomenų bankų
tvarkytojai.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
TERITORIJŲ PLANAVIMO VIEŠUMAS
30 straipsnis. Visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo
procese
1. Bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų planavimas
yra viešas.
2. Teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras
(sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir
planavimo tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas svarstymas,
informacijos teikimas ir kt.) atlieka planavimo organizatorius.
3. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese bendroji
ir supaprastinta tvarka reglamentuojama Vyriausybės
patvirtintuose konsultavimosi, viešo svarstymo nuostatuose.
Bendroji ir supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų
planavimo procese svarstymo tvarka nustatoma atsižvelgiant į
teritorijų planavimo dokumentų lygmenis ir rūšis.
31 straipsnis. Teritorijų planavimo viešumas
1. Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės valdymo
institucijų sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo
pradžios ir planavimo tikslų skelbiami "Valstybės žiniose" bei
institucijų interneto tinklalapiuose. Aukštesniųjų
administracinių vienetų valdymo institucijų sprendimai dėl
teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo
tikslų skelbiami vietinėje spaudoje bei institucijų interneto
tinklalapiuose. Savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti
sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo skelbiami
vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir
seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas. Detaliojo
planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų
teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo
tikslus raštu informuoja greta planuojamos teritorijos esančių
nekilnojamųjų daiktų savininkus.
2. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su
parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais
teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti
teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už
mokestį, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su
šių dokumentų parengimu (kopijavimas, leidyba ir pan.).
3. Visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentais
supažindina planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo
konsultavimosi bei viešojo svarstymo metu:
1) susipažinti su parengtais nacionalinio, regiono lygmens
bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais
skiriamas ne trumpesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, iš jo ne
mažiau kaip vienas mėnuo - viešai ekspozicijai;
2) susipažinti su parengtais rajono lygmens bendrojo ir
specialiojo teritorijų planavimo dokumentais skiriamas ne
trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip
15 darbo dienų - viešai ekspozicijai;
3) susipažinti su parengtais detaliaisiais planais skiriamas
ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau
kaip 10 darbo dienų - viešai ekspozicijai.
4. Planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų planavimo
dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką
turi paskelbti visuomenės informavimo priemonėse. Tais atvejais,
kai pagal bendrojo plano arba savivaldybės lygmens specialiojo
plano sprendinius nekilnojamasis turtas rezervuojamas svarbiems
valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba kai
numatoma pakeisti jo būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį,
planavimo organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės ir
kito nekilnojamojo turto savininkams.
32 straipsnis. Visuomenės pasiūlymų teikimas
1. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo
organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo
dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu,
taip pat konsultavimosi metu.
2. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus
pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų
apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų
planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą
derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims
planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali
būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą
atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos.
Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija
per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą
atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas
teismui.
33 straipsnis. Konsultavimasis ir viešas susirinkimas
1. Konsultavimosi, kaip teritorijų planavimo viešumo
užtikrinimo procedūros, metu su kompetentingomis suinteresuotomis
organizacijomis tariamasi dėl parengtų valstybės ir regiono
lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.
2. Viešas susirinkimas, kaip teritorijų planavimo viešumo
užtikrinimo procedūra, yra organizuojamas parengus rajonų,
vietovės lygmens bendrojo, specialiojo, detaliojo teritorijų
planavimo dokumentus, praėjus nustatytam susipažinimo su
parengtais teritorijų planavimo dokumentais laikotarpiui.
Planavimo organizatoriai nustatyta tvarka turi pateikti parengtą
teritorijų planavimo dokumentą, taip pat kitą sprendinius
iliustruojančią medžiagą. Viešo susirinkimo metu planavimo
organizatorius ar jo įgaliotas asmuo aptaria pagal pasiūlymus,
gautus iki viešo susirinkimo, padarytas pataisas, taip pat
galimas naujas pataisas pagal viešo susirinkimo metu gautus
pasiūlymus ir paaiškina, kodėl kai kurie pasiūlymai nepriimti.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
VALSTYBINĖ TERITORIJŲ PLANAVIMO PRIEŽIŪRA
34 straipsnis. Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra
1. Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra - tai bendrųjų,
specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo,
svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar
sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Valstybinės
teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką nustato
Vyriausybės patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros nuostatai.
2. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka:
1) valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos
ir apskrities lygmens bendrojo bei specialiojo teritorijų
planavimo (išskyrus žemėtvarkos schemas) bei valstybės sienos,
krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų teritorijų
detaliojo planavimo - Aplinkos ministerijos įgaliota institucija;
2) savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų
planavimo dokumentų, detaliųjų planų - apskrities viršininko
administracija;
3) žemėtvarkos schemų, planų (projektų) ir žemėvaldų planų
(projektų) - Vyriausybės įgaliotos institucijos;
4) miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos planų
(projektų) - Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.
3. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija metodiškai
vadovauja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantiems
apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir
statybos valstybinės priežiūros departamentams (skyriams),
tikrina jų darbą ir patikrinimo išvadas teikia apskričių
viršininkams.
4. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti
institucija teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą turi
pateikti per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento
pateikimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų
nustatyta tvarka.
5. Teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti
valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai
institucijai pasibaigus šio Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje
nustatytam teritorijų planavimo dokumento sprendinių apskundimo
terminui.
6. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą pagal
kompetenciją kontroliuoja valstybės ir savivaldybės institucijos
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą
atliekančių institucijų funkcijos
Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti
institucija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
1) tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai
atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų
planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir
sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų
reikalavimus;
2) nustačiusi šio straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų
pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems reikalavimų taiko
administracinio poveikio priemones;
3) teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą
tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo;
4) šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nuostatuose
nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl teritorijų
planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų;
5) Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo
administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją
nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus teritorijų
planavimo klausimais, kai jie pagal kompetenciją jau buvo
išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas sprendimas
netenkina pareiškėjo.
DEVINTASIS SKIRSNIS
TERITORIJŲ PLANAVIMO IR PRIEŽIŪROS SPECIALISTAI
36 straipsnis. Teritorijų planavimo ir priežiūros specialistai
1. Rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę
juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų
planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atestuotas
specialistas.
2. Rengti specialiuosius planus turi teisę:
1) atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis
specialistas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato
privalomą tokių specialistų atestavimą;
2) juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų
planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atitinkamos
kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas; tais
atvejais, kai kiti įstatymai nustato privalomą tokių specialistų
atestavimą, atestuotas specialistas.
3. Rengti detaliuosius planus turi teisę:
1) atestuotas specialistas;
2) juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų
planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atestuotas
specialistas.
4. Rengti žemėvaldų planus (projektus) turi teisę juridiniai
asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla,
o planavimo darbams vadovauja Žemės įstatymo reikalavimus
atitinkantis specialistas.
5. Savivaldybių vyriausiaisiais architektais turi teisę būti
atestuoti specialistai, turintys architektūros aukštąjį
išsilavinimą. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka
atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintys ir
atestuoti specialistai.
6. Teritorijų planavimo specialistų, vyriausiųjų architektų bei
valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių specialistų
atestavimo tvarką bei kvalifikacinius reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ŽALOS ATLYGINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ
37 straipsnis. Žalos atlyginimas
Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų
teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Civilinio kodekso,
Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčus dėl
žalos atlyginimo sprendžia teismas.
38 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimą
Asmenys, pažeidę šį Įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka."
2 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2004 m. gegužės
1 d. parengia teisės aktus, reikalingus Teritorijų planavimo
įstatymo pakeitimo įstatymui įgyvendinti.
2. Apskričių teritorijų bendrieji planai turėtų būti parengti
iki 2006 m. gruodžio 31 d.
3 straipsnis. Pasiūlymas savivaldybėms
Savivaldybės, įgyvendindamos Teritorijų planavimo įstatymo 9
straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, iki 2007 m. gruodžio 31 d.
parengia savivaldybių teritorijų ir jų dalių bendruosius planus.
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus jo 2 ir 3 straipsnius, įsigalioja
nuo 2004 m. gegužės 1 d.
2. Lietuvos Respublikos
2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2465
(nuo 2004 m. spalio 16 d.)
(Žin., 2004, Nr. 152-5531)
redakcija
Iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo
dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos
planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos
viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal
iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą
(Žin., 1995, Nr. 107-2391) ir kitus teritorijų planavimą
reglamentavusius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS
______________
|