LIETUVOS RESPUBLIKOS
                   TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO
                       PAKEITIMO ĮSTATYMAS
                                
                2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1962
                             Vilnius
                                
    (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427;
  2000, Nr. 34-953, Nr. 42-1195, Nr. 58-1708, Nr. 92-2881; 2001,
                 Nr. 39-1358; 2003, Nr. 42-1916)
 
  1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 
  įstatymo nauja redakcija
  Pakeisti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą  ir
jį išdėstyti taip:
  
                      "LIETUVOS RESPUBLIKOS
                      TERITORIJŲ PLANAVIMO
                        Į S T A T Y M A S
                                
                        PIRMASIS SKIRSNIS
                      BENDROSIOS NUOSTATOS
 
  1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
  Šis  Įstatymas  reglamentuoja Lietuvos Respublikos   teritorijų
planavimą,  fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir  savivaldybių
institucijų teises ir pareigas šiame procese. 
 
  2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
  1.  Bendrasis  planas  -  teritorijų  kompleksinio    planavimo
dokumentas,   kuriame,  atsižvelgiant  į  teritorijų    planavimo
lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo
erdvinė   koncepcija  ir  teritorijos  naudojimo  bei    apsaugos
principai.  Valstybės  ar  apskrities  teritorijų    kompleksinio
planavimo   dokumentas,  kuriame,  atsižvelgiant  į    teritorijų
planavimo   lygmenis   ir  uždavinius,  nustatyta     planuojamos
teritorijos  vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos  naudojimo
bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu.
  2.  Bendrasis teritorijų planavimas - kompleksinis   planavimas
teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo  ir
apsaugos  prioritetams  bei  svarbiausioms  tvarkymo   priemonėms
nustatyti.
  3. Detalusis planas - teritorijų planavimo dokumentas,  kuriame
yra  nustatytos  žemės  sklypų ribos,  teritorijos  tvarkymo   ir
naudojimo  režimas  (statybos  ir  kitos  veiklos   privalomosios
sąlygos). 
  4.  Detalusis teritorijų planavimas - savivaldybės  teritorijos
dalių  planavimas  žemės sklypo riboms nustatyti,  naudojimo   ir
veiklos   jame  plėtojimo  sąlygoms  nustatyti,  pakeisti    arba
panaikinti.
  5.   Formuojamas   žemės  sklypas  -  žemės  sklypas,     kurio
planuojamoje  teritorijoje nustatomos ribos, plotas,   pagrindinė
tikslinė  žemės naudojimo paskirtis bei teritorijos tvarkymo   ir
naudojimo režimas.
  6.  Funkcinis  zonavimas - bendrojo ar specialiojo   teritorijų
planavimo dokumentų rengimo procese, koncepcijos rengimo stadijos
metu  pagal  bendrus  vyraujančius požymius, naudojimo  būdą   ar
tvarkymo  reglamentą  atliekamas planuojamos  teritorijos   dalių
išdėstymas.
  7.   Infrastruktūra   -  įvairių  veiklos   sričių     objektų,
aptarnaujančių  ūkį  ir  gyventojus,  kompleksas    (inžineriniai
tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai,  visuomeniniai,
prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos  kokybei
gerinti reikalingi objektai).
  8.  Infrastruktūros  vystymo planas (projektas) -   specialiojo
planavimo  dokumentas, kuriame numatomas infrastruktūros  objektų
išdėstymas,  šių  objektų  bei gretimų teritorijų  naudojimo   ir
apsaugos priemonės.
  9.  Infrastruktūros  vystymo schema -  specialiojo   teritorijų
planavimo  dokumentas, kuriame nustatoma infrastruktūros  objektų
plėtojimo bendroji koncepcija.
  10.  Komunikacinis koridorius - nuosavybės ar patikėjimo  teise
savivaldybės  valdoma  žemės juosta tarp gatvių raudonų   linijų,
kelių  apsaugos  arba  žaliojoje  zonoje,  skirta  požeminių   ir
antžeminių  inžinerinės  infrastruktūros  objektų    (komunalinių
inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai; šios
juostos  plotis priklauso nuo esamų, perspektyvinių   inžinerinių
tinklų  kiekio. Komunikacinių koridorių naudojimo tvarką  nustato
savivaldybių tarybos.
  11. Konsultavimasis - teritorijų planavimo viešumą užtikrinanti
procedūra,  kurios  metu  su  kompetentingomis   suinteresuotomis
organizacijomis  tariamasi  dėl  parengtų valstybės  ir   regiono
lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. 
  12.   Kraštotvarka   -   teritorijų   planavimo     priemonėmis
įgyvendinamas  žmonių veiklos erdvinis organizavimas ir  aplinkos
tvarkymas, siekiant suderinti teritorijos naudojimo  socialinius,
ekonominius  ir  ekologinius  interesus  bei  kurti    harmoningą
kultūrinį kraštovaizdį.
  13.  Kraštovaizdžio  tvarkymo planas - specialiojo   teritorijų
planavimo  dokumentas, kuriame nustatoma kraštovaizdžio   kūrimo,
tvarkymo,  naudojimo  bei apsaugos koncepcija, jos   įgyvendinimo
priemonės ir reikalavimai. 
  14.  Miestų ir miestelių įtakos zonos - už miestų ir  miestelių
teritorijų  ribų esančios teritorijos, susietos su bendra  miesto
ar miestelio infrastruktūra, jos tolimesnio vystymo ar  naudojimo
perspektyvomis.
  15.  Miškų tvarkymo schema - specialiojo teritorijų   planavimo
dokumentas, rengiamas miško valdytojų bei regionų teritorijoms ir
skiriamas bendrajai miško žemės naudojimo politikai nustatyti, jų
tvarkymo koncepcijai parengti.
  16. Pasiūlymas - visuomenės nuomonės pareiškimas dėl teritorijų
planavimo   dokumento  sprendinių  papildymo,  jų    alternatyvos
pateikimo ar pakeitimo.
  17. Pastatų aukštis - aukštis, skaičiuojamas statinio  statybos
zonoje  metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės   altitudės
iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško.
  18.  Planavimo  organizatoriai - Vyriausybė arba jos   įgalioti
viešojo   administravimo  subjektai,  apskrities     viršininkas,
savivaldybės administracijos direktorius, juridiniai ir  fiziniai
asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų  rengimą,
derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti.
  19.  Planavimo  sąlygos  -  planuojamai  teritorijai    taikomi
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo  normų
reikalavimai  ir  galiojančių  teritorijų  planavimo    dokumentų
sprendiniai,  taip pat ūkio šakų plėtros programų ir  strateginių
dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai
dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo.
  20.  Planų rengėjai - juridiniai ir fiziniai asmenys,  turintys
teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus šio Įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka.
  21.  Planų  vykdytojai - Vyriausybė arba jos įgalioti   viešojo
administravimo    subjektai,   savivaldybės       administracijos
direktorius,  juridiniai ir fiziniai asmenys, žemės   savininkai,
valdytojai   ir   naudotojai,  vykdantys  veiklą     suplanuotoje
teritorijoje, naudojantys žemę, gamtos ir kultūros išteklius.
  22.  Saugomų  teritorijų  ir  jų  zonų  planai  (projektai)   -
specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose  nustatomos
saugomų  teritorijų arba atskirų jų dalių naudojimo ir   apsaugos
kryptys,  funkcinio prioriteto bei kraštovaizdžio tvarkymo   zonų
ribos ir reglamentai, konkrečios tvarkymo priemonės.
  23.  Saugomų  teritorijų tinklų ir atskirų jų dalių schemos   -
specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys  saugomų
teritorijų  tinklų  formavimo,  naudojimo ir  apsaugos   bendrąją
koncepciją.
  24.  Skundas  - visuomenės raštu pareikštas  reikalavimas   dėl
teritorijų   planavimo   dokumento  sprendinio,     pažeidžiančio
pareiškėjo teises ir (ar) interesus, pakeitimo ar panaikinimo. 
  25.  Specialiosios  žemės  naudojimo sąlygos -  įstatymais   ar
Vyriausybės  nutarimais  nustatyti  ūkinės ir  kitokios   veiklos
apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties,  gretimybių,
pagrindinės  tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės   sklypo
naudojimo  būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių  ir
aplinkos apsaugos poreikių.
  26.  Specialusis  planas  (projektas) -  teritorijų   planavimo
dokumentas,   kuriame,  atsižvelgiant  į  teritorijų    planavimo
lygmenis  ir  tikslus,  nustatytos  atskiroms  veiklos    sritims
reikalingų  teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir  (ar)
apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai.
  27.  Specialusis  teritorijų  planavimas -  atskiroms   veiklos
sritims  reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo,   tvarkymo,
naudojimo, apsaugos priemonių planavimas.
  28.  Sprendinių įgyvendinimo programos - strateginio  planavimo
dokumentai, nustatantys teritorijų planavimo dokumentų sprendinių
įgyvendinimo būdus.
  29.  Strateginis planavimas - procesas, kurio metu   parengiama
veiklos valdymo strategija, numatanti veiklos prognozę,  tikslus,
prioritetines  kryptis,  veiksmus ir būdus, kaip   efektyviausiai
panaudoti turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialinius
ir  darbo  išteklius numatytiems tikslams pasiekti,   strategijos
nuostatų  įgyvendinimas,  veiklos  stebėsena  (monitoringas)   ir
atsiskaitymas už rezultatus. 
  30. Suinteresuota visuomenė - visuomenė, kuriai daro įtaką arba
gali  daryti  įtaką  rengiamo  teritorijų  planavimo    dokumento
sprendiniai ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu;
pagal  šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos,   padedančios
spręsti  kraštotvarkos  problemas ir veikiančios pagal   Lietuvos
Respublikos  įstatymų  reikalavimus,  laikomos   suinteresuotomis
organizacijomis.
  31.  Teritorijų  planavimas - nustatyta procedūra   teritorijos
vystymo   bendrajai   erdvinei  koncepcijai,  žemės     naudojimo
prioritetams,  aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms   sąlygoms
nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių,
gamybos   bei  infrastruktūros  sistemai  formuoti,     gyventojų
užimtumui  reguliuoti,  fizinių  ir  juridinių  asmenų    veiklos
plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.
  32. Teritorijų planavimo dokumentai - bendrieji (generaliniai),
specialieji  ir  detalieji planai, kuriuose raštu  ir   grafiškai
pateikti  sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų   grupių
tvarkymo,  naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo  reikmių
ir sąlygų.
  33.   Teritorijų  planavimo  dokumento  sprendinių     poveikio
vertinimas  -  teritorijų planavimo proceso etapas,  kurio   metu
surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu  (nustatytais
aspektais  ir tvarka) įvertinamas rengiamo teritorijų   planavimo
dokumento  sprendinių  įgyvendinimo  galimas teigiamas  ir   (ar)
neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis.
  34.  Teritorijų  planavimo dokumento sprendinys -  raštu   arba
grafiškai  išreikštas  teritorijų planavimo uždavinių   sprendimo
rezultatas,  nusakantis  vystymo kryptis, erdvinio   organizavimo
nuostatas,  žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros  objektų
išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką.
  35.  Teritorijų  planavimo  dokumentų derinimas  -   procedūra,
kurios  metu  tarpusavyje  suderinami  parengtų  ir   galiojančių
teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar  buvo
laikytasi   planavimo  sąlygų  ir  kitų  teritorijų     planavimą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 
  36. Teritorijų planavimo duomenų bankas - teritorijų  planavimo
informacinė   sistema,  kurią  sudaro  patvirtintų     teritorijų
planavimo   dokumentų  sprendiniai,  grafiniai  ir     tekstiniai
duomenys,  reikalingi  analizuojant  ir  įvertinant    planuojamą
teritoriją,  prognozuojant  jos  vystymą,  rengiant    teritorijų
planavimo dokumentus, grindžiant jų sprendinius.
  37. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas - detaliųjų planų
sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir
veiklos   joje  plėtojimo  reikalavimų  ir  apribojimų    visuma,
privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus.
  38. Teritorijos tvarkymo reglamentas - bendrųjų ir  specialiųjų
planų  sprendiniuose nustatyti teritorijos naudojimo  prioritetai
bei veiklos plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. 
  39.  Teritorijos  vystymas  - procesas,  kurio  metu   siekiama
kokybiškai   pagerinti  ar  išlaikyti  planuojamos    teritorijos
ekonominę, socialinę ir ekologinę (aplinkosaugos) būklę.
  40.  Urbanizuotos teritorijos - statiniais užstatytos   miestų,
miestelių  ir  kompaktiškai užstatytų kaimų gyvenamųjų   vietovių
teritorijos. 
  41.  Užstatymo  intensyvumas - visų pastatų antžeminės   dalies
patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.
  42.  Užstatymo tankumas - pastatais užstatomo ploto,  nustatomo
pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.
  43.  Vandentvarkos planas (projektas) - specialiojo  teritorijų
planavimo  dokumentas,  kuriame  nustatomos  paviršinių   vandens
telkinių racionalaus naudojimo ir apsaugos priemonės.
  44.  Vandentvarkos  schema - specialiojo teritorijų   planavimo
dokumentas,  nustatantis vandens išteklių bendrąją naudojimo   ir
apsaugos koncepciją.
  45.  Vidinės  miškotvarkos projektas - specialiojo   teritorijų
planavimo  dokumentas, rengiamas miško valdytojų bei   privačioms
miškų valdoms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių  sistemai
jose nustatyti.
  46.   Viešas   svarstymas  -  teritorijų  planavimo     viešumą
užtikrinanti  procedūra, kurios metu visuomenė nustatyta   tvarka
supažindinama   su  parengtu  teritorijų  planavimo    dokumentu,
organizuojamas viešas susirinkimas teritorijų planavimo dokumento
sprendiniams,  jų  alternatyvoms  bei  pateiktiems    pasiūlymams
aptarti.
  47. Visuomenė - vienas ar daugiau fizinių ar juridinių  asmenų,
taip pat jų asociacijos, organizacijos arba grupės. 
  48.  Žemės  sklypo  naudojimo  būdas  -  teritorijų   planavimo
dokumentuose  numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta  tvarka
leidžiama  pagrindinės  tikslinės  žemės  naudojimo    paskirties
žemėje.
  49.  Žemės sklypo naudojimo pobūdis - tam tikrame žemės  sklype
teisės   aktų  nustatyta  tvarka  leidžiamos  vykdyti     veiklos
specifika.
  50.  Žemėtvarkos  planas (projektas) - specialiojo   teritorijų
planavimo  dokumentas,  kuriame nustatoma kaimo  vietovių   žemės
naudojimo   ir  apsaugos  koncepcija  bei  konkrečios    tvarkymo
priemonės.
  51.  Žemėtvarkos  schema  - specialiojo  teritorijų   planavimo
dokumentas,  kuriame  valstybės,  regionų  ar  rajonų    lygmeniu
nustatomi  kaimiškųjų  teritorijų  žemės naudmenų  naudojimo   ir
tvarkymo prioritetai. 
  52.  Žemėvaldų  planai  (projektai) -  specialiojo   teritorijų
planavimo   dokumentai,  nustatantys  žemės  sklypų    formavimą,
pertvarkymą,  paėmimą, konsolidavimą, taip pat naudojimo  sąlygas
(tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). 
 
  3 straipsnis. Teritorijų planavimo tikslai 
  1. Teritorijų planavimo tikslai yra šie:
  1)  išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio   ir
ekologinio vystymo pusiausvyrą;
  2)  formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir  poilsio
aplinką   stengiantis  sukurti  geresnes  ir  visoje    valstybės
teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas;
  3)  formuoti  gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros bei   kitų
veiklos sričių plėtojimo politiką;
  4)  saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos   išteklius,
gamtos  ir  kultūros  paveldo vertybes, tarp jų  ir   rekreacijos
išteklius;
  5) formuoti gamtinį karkasą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio
ekologinei pusiausvyrai palaikyti arba jai atkurti; 
  6)  formuoti žemės sklypus, rezervuoti (nustatyti)  teritorijas
gyvenamųjų  vietovių  infrastruktūros  ir kitų  veiklos   sričių,
skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai;
  7)  suderinti  fizinių  ir  juridinių  asmenų  ar  jų   grupių,
visuomenės,  savivaldybių ir valstybės interesus dėl  teritorijos
ir   žemės   sklypų  naudojimo  bei  veiklos  plėtojimo     šioje
teritorijoje sąlygų;
  8) skatinti investicijas socialiniam ekonominiam vystymui.
  2.  Nustatant  konkrečių teritorijų planavimo tikslus,   būtina
atsižvelgti  į  visuomenės  poreikius,  planuojamos   teritorijos
kraštovaizdžio  ypatumus, geografinę padėtį, geologines  sąlygas,
urbanistikos,    architektūros,   techninius,      aplinkosaugos,
paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir  tvarkymo
reikalavimus,  žemės  ir kito nekilnojamojo turto  savininkų   ir
trečiųjų asmenų teises, valstybės saugumo ir gynybos poreikius. 
 
  4 straipsnis. Teritorijų planavimo rūšys ir lygmenys 
  1. Teritorijų planavimo rūšys yra šios:
  1) bendrasis teritorijų planavimas;
  2) specialusis teritorijų planavimas;
  3) detalusis teritorijų planavimas.
  2.  Teritorijų  planavimo lygmenys pagal teritorijų   planavimo
dokumentą tvirtinančią instituciją yra šie:
  1) valstybės (dokumentus tvirtina Seimas);
  2) Vyriausybės (dokumentus tvirtina Vyriausybė);
  3)  Vyriausybės  įgaliotos institucijos  (dokumentus   tvirtina
Vyriausybės įgaliota institucija);
  4) apskrities (dokumentus tvirtina apskrities viršininkas);
  5) savivaldybės (dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos
įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius).
  3. Teritorijų planavimo lygmenys pagal planuojamos  teritorijos
dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra šie:
  1) nacionalinis - visa valstybės teritorija (rengiami  bendrojo
ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai);
  2)  regiono  -  valstybės teritorijos  dalys,   išsiskiriančios
administraciniu  (apskritys),  principiniu  funkciniu    bendrumu
(rengiami   bendrojo   ir  specialiojo   teritorijų     planavimo
dokumentai);
  3)  rajono  - regiono dalys,  išsiskiriančios   administraciniu
(savivaldybės),  konkrečiu funkciniu bendrumu (rengiami  bendrojo
ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai); 
  4)  vietovės - žemės sklypai ar jų grupės (rengiami   detaliojo
teritorijų planavimo dokumentai).
 
  5 straipsnis. Teritorijų planavimo politikos formavimas ir 
  įgyvendinimas
  1.  Teritorijų planavimo politikos bendrąsias kryptis   nustato
Seimas.
  2. Vyriausybė formuoja valstybės teritorijų planavimo  politiką
ir numato priemones jai įgyvendinti.
  3. Aplinkos ministerija:
  1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės teritorijų planavimo
politiką; 
  2)  koordinuoja  ir pagal kompetenciją  organizuoja   valstybės
lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
  3)  pagal  kompetenciją rengia teritorijų planavimo   politikai
įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
  4) pagal kompetenciją išduoda planavimo sąlygas;
  5) teikia planavimo organizatoriams reikalavimus dėl teritorijų
planavimo  dokumentų  privalomo  parengimo, jeigu  vykdoma   arba
numatoma  veikla ar jos nevykdymas turi ar gali turėti   neigiamų
pasekmių gyvenimo ar aplinkos kokybei; 
  6)  pagal kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų  planavimo
priežiūrą;
  7)  pagal  kompetenciją atlieka valstybės  lygmens   teritorijų
planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
  8)  atlieka kitas šio Įstatymo bei kitų teisės aktų  nustatytas
funkcijas.
  4. Vyriausybės įgaliotos institucijos:
  1)   pagal  kompetenciją  organizuoja  teritorijų     planavimo
dokumentų rengimą;
  2)  pagal  kompetenciją  rengia  šiam  Įstatymui    įgyvendinti
reikalingus teisės aktus;
  3)   pagal  kompetenciją  atlieka  Vyriausybės,     Vyriausybės
įgaliotos  institucijos  lygmens teritorijų planavimo   dokumentų
įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
  4)  atlieka kitas šio Įstatymo bei kitų teisės aktų  nustatytas
funkcijas.
  5. Apskrities viršininkas:
  1)   įgyvendina   valstybės  teritorijų  planavimo     politiką
apskrityje;
  2)  pagal  kompetenciją organizuoja ir koordinuoja   apskrities
lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
  3)  pagal kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų  planavimo
priežiūrą;
  4)  pagal  kompetenciją atlieka Vyriausybės ar  jos   įgaliotos
institucijos  lygmens,  apskrities lygmens teritorijų   planavimo
dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
  5)  atlieka kitas šio Įstatymo bei kitų teisės aktų  nustatytas
funkcijas. 
  6. Savivaldybės institucijos:
  1) įgyvendina valstybės teritorijų planavimo politiką  rengiant
savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus;
  2)  koordinuoja ir organizuoja savivaldybės lygmens  teritorijų
planavimo dokumentų rengimą;
  3)  pagal kompetenciją atlieka savivaldybės lygmens  teritorijų
planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
  4)  atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų   nustatytas
funkcijas.
 
  6 straipsnis. Teritorijų strateginio planavimo derinimas
  Teritorijų planavimo dokumentų rengimas turi būti derinimas  su
tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai rengiamais  strateginio
planavimo dokumentais. Strateginio planavimo dokumentai turi būti
parengti iki teritorijų planavimo proceso pradžios arba gali būti
rengiami teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu.  Teritorijų
planavimo   dokumentų   sprendinių   įgyvendinimui     užtikrinti
parengiamos sprendinių įgyvendinimo programos.
  
                        ANTRASIS SKIRSNIS
                 BENDRASIS TERITORIJŲ PLANAVIMAS
 
  7 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo objektai ir 
  uždaviniai
  1. Bendrojo teritorijų planavimo objektai:
  1) valstybės teritorija;
  2) apskrities teritorija;
  3)   savivaldybės  teritorija  arba  jos  dalys  (miestai    ir
miesteliai).
  2. Bendrojo teritorijų planavimo uždaviniai yra:
  1)  suformuoti  teritorijos  tvarkymo, naudojimo  ir   apsaugos
koncepciją;
  2)   optimizuoti   teritorijos   urbanistinę   struktūrą     ir
infrastruktūros sistemą;
  3)  numatyti  priemones ir apribojimus, užtikrinančius   gamtos
išteklių   racionalų   naudojimą,   kraštovaizdžio      ekologinę
pusiausvyrą,  gamtinio  karkaso  formavimą, gamtos  ir   kultūros
paveldo vertybių išsaugojimą;
  4)   numatyti  priemones  užstatytų  teritorijų    urbanistinei
erdvinei  kompozicijai  tobulinti, gyvenimo ir aplinkos   kokybei
gerinti, bendrojo naudojimo želdynų sistemai formuoti;
  5) nustatyti teritorijų pastatų aukščio reglamentus;
  6)  numatyti  pagrindines regioninės politikos  formavimo   bei
įgyvendinimo nuostatas;
  7)    rezervuoti   teritorijas,   kuriose   būtų      plėtojami
komunikaciniams   koridoriams,   inžinerinei  bei     susisiekimo
infrastruktūrai   ir  kitiems  visuomenės  poreikiams    tenkinti
reikalingi objektai.
  3.  Gali būti nustatomi ir kiti bendrojo teritorijų   planavimo
uždaviniai atsižvelgiant į bendrojo teritorijų planavimo  objektą
bei konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius  ir
ekologinius planuojamos teritorijos ypatumus. 
 
  8 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo organizatoriai
  Bendrojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:
  1) Aplinkos ministerija;
  2) apskrities viršininkas;
  3) savivaldybės administracijos direktorius.
 
  9 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentai
  1. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentai yra:
  1) valstybės teritorijos bendrasis (generalinis) planas;
  2) apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas;
  3) savivaldybės teritorijos bendrasis planas;
  4)  savivaldybės  teritorijos  dalies  (miesto  ar   miestelio)
bendrasis planas.
  2. Bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje
esančio   nekilnojamojo   turto  savininkams,  valdytojams     ar
naudotojams.
 
  10 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo procesas
  1.  Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro  parengiamasis
etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių
pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. 
  2.  Parengiamojo  etapo  metu nustatomi  teritorijų   planavimo
tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų
programa,  prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama   apie
priimtą  sprendimą  dėl teritorijų planavimo  dokumentų   rengimo
pradžios ir planavimo tikslų.
  3. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:
  1)  esamos  būklės analizės stadija -  atliekamas   teritorijos
gamtinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės būklės, galimybių ir
kokybės potencialo vertinimas, teritorijos vystymo tendencijų bei
probleminių situacijų ir arealų ištyrimas;
  2) koncepcijos rengimo stadija - nustatoma teritorijos  vystymo
bendroji   erdvinė   koncepcija,  funkciniai   prioritetai     ir
teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai;
  3)  sprendinių konkretizavimo stadija - parengiami  sprendiniai
urbanistinio  ir  gamtinio  karkasų  formavimo,   kraštovaizdžio,
biologinės   įvairovės   ir   kultūros   paveldo     išsaugojimo,
bioprodukcinio  ūkio, rekreacinės, pramonės, verslo ar   kitokios
paskirties   teritorijų  naudojimo  ir  tvarkymo,     socialinės,
kultūrinės ir susisiekimo komunikacijų bei kitos  infrastruktūros
teritorinio   vystymo   ir  teritorijų  rezervavimo     valstybės
poreikiams  (miestų ir miestelių bendruosiuose planuose taip  pat
ir  dėl architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimo,  želdynų
sistemos  plėtojimo,  gyvenamosios  aplinkos  kokybės   gerinimo,
ekologinės  apsaugos zonų nustatymo, teritorinių reglamentų   bei
tolesnio detalaus planavimo vykdymo nuostatų) klausimais.
  4. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo
etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumentų  sprendinių
poveikiui  Vyriausybės  nustatyta tvarka įvertinti. Įstatymų   ir
kitų  teisės  aktų  nustatytais atvejais  ir  tvarka   atliekamas
teritorijų  planavimo dokumento sprendinių strateginis   pasekmių
aplinkai vertinimas.
  5. Baigiamasis etapas:
  1)  teritorijų  planavimo  dokumentų sprendinių  svarstymo   ir
derinimo   stadija  -  konsultavimasis  ar  viešas    svarstymas,
derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;
  2)   teritorijų  planavimo  dokumento  tvirtinimo  stadija    -
tikrinimas    valstybinę   teritorijų   planavimo       priežiūrą
atliekančioje   institucijoje,  tvirtinimas  ir     registravimas
teritorijų planavimo registre.
  6.  Prieš  pradėdamas  rengti  bendrojo  teritorijų   planavimo
dokumentus   planavimo  organizatorius  Aplinkos     ministerijos
nustatyta  tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas  institucijas,
kad pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos  per
20  darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo  sąlygos
per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui
nepranešta  apie neišdavimo priežastis, planavimo  organizatorius
turi   teisę  pradėti  rengti  bendrojo  teritorijų     planavimo
dokumentus,  tačiau  apie  tai raštu praneša  planavimo   sąlygas
turėjusiai išduoti institucijai.
  7. Patvirtinus bendrąjį planą, vykdoma šių teritorijų planavimo
dokumentų  sprendinių  įgyvendinimo  stebėsena    (monitoringas),
priežiūra  ir  kontrolė. Kartu su teritorijų  planavimo   duomenų
banku  nuolat  kaupiama ir analizuojama informacija,   nustatomas
investicijų   poreikis,  rengiamos  programos  bendrojo     plano
sprendiniams įgyvendinti. 
 
  11 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentų 
  rengimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas
  1.  Bendrųjų  planų rengimo, svarstymo,  derinimo,   tikrinimo,
tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir  Aplinkos
ministerijos  patvirtintos apskrities teritorijos,   savivaldybės
teritorijos  ir  jos  dalių bendrųjų  planų  rengimo   taisyklės.
Valstybės  teritorijos bendrasis (generalinis) planas   rengiamas
Vyriausybės nustatyta tvarka.
  2.   Valstybės,   apskrities,  savivaldybių   teritorijų     ir
savivaldybių  dalių vystymo kryptys, erdvinės raidos   koncepcija
rengiama 20 metų laikotarpiui, o konkretūs sprendiniai - 10  metų
laikotarpiui. Jų galiojimas gali būti pratęsiamas.
  3.   Valstybės  teritorijos  bendrasis  (generalinis)    planas
pradedamas  rengti  Vyriausybės  nutarimu.  Rengimą   organizuoja
Aplinkos  ministerija.  Vyriausybė bendrąjį  (generalinį)   planą
teikia tvirtinti Seimui. 
  4.  Apskrities  teritorijos  bendrasis  (generalinis)    planas
rengiamas apskrities viršininko sprendimu. Apskrities viršininkas
bendrąjį (generalinį) planą teikia tvirtinti Vyriausybei.
  5.  Savivaldybės  teritorijos arba jos dalių bendrieji   planai
rengiami  savivaldybės tarybos sprendimu. Jų rengimą  organizuoja
savivaldybės    administracijos   direktorius.       Savivaldybės
administracijos  direktorius  bendrąjį  planą  teikia   tvirtinti
savivaldybės tarybai. 
  6.   Valstybės   teritorijos  bendrojo  (generalinio)     plano
sprendiniai  turi  būti suderinti su  ministerijomis,   apskričių
viršininkais  ir kitomis institucijomis, pateikusiomis  planavimo
sąlygas.
  7.  Apskrities  bendrojo (generalinio) plano sprendiniai   turi
būti  suderinti  su  gretimų  apskričių  galiojančiais   bendrųjų
(generalinių),  taip  pat su specialiųjų planų sprendiniais   šio
straipsnio  1  dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka   ir
neprieštarauti  valstybės  teritorijos  bendrojo    (generalinio)
plano, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos  lygmens
specialiųjų planų sprendiniams. 
  8. Savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai  turi
neprieštarauti   apskrities  lygmens  bendrojo  ir    specialiojo
planavimo  dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų  planavimą
reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. 
  9.  Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo   priežiūrą
atliekančios   institucijos  išvada  dėl  bendrojo     teritorijų
planavimo  dokumento  tvirtinimo  yra neigiama,  šis   teritorijų
planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas.
  10. Patvirtintas valstybės, apskrities bendrasis  (generalinis)
planas  įsigalioja  kitą  dieną po to, kai  "Valstybės   žiniose"
paskelbiamas   jį  tvirtinančios  institucijos  sprendimas    dėl
bendrojo   (generalinio)  plano  patvirtinimo,  jeigu     pačiame
sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
  11.  Patvirtintas  savivaldybės  ar  jos  dalies    teritorijos
bendrasis  planas  įsigalioja  kitą dieną po to,  kai   vietinėje
spaudoje  paskelbiamas jį tvirtinančios institucijos   sprendimas
dėl  teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, jeigu   pačiame
sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
 
  12 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentų 
  įgyvendinimas ir keitimas
  1.   Remdamasis   bendrojo  teritorijų  planavimo     dokumentų
sprendinių  įgyvendinimo  stebėsenos  (monitoringo)   duomenimis,
savivaldybės administracijos direktorius, apskrities viršininkas,
Vyriausybė  ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki  kiekvienų
savivaldybės  ir Seimo rinkimų pradžios turi pateikti  ataskaitas
atitinkamai savivaldybės tarybai, Vyriausybei ar Seimui, taip pat
informuoti visuomenę apie bendrojo teritorijų planavimo dokumentų
sprendinių įgyvendinimą.
  2.   Savivaldybės  administracijos  direktorius,     apskrities
viršininkas,   Vyriausybė  per  šešis  mėnesius  po  Seimo     ir
savivaldybių  tarybos  rinkimų  atitinkamai  supažindina   Seimą,
Vyriausybę  ir  savivaldybės tarybą su valstybės, apskrities   ir
savivaldybės teritorijos bendrojo teritorijų planavimo  dokumentų
sprendinių įgyvendinimo rezultatais.
  3. Bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami  ta
pačia tvarka kaip ir bendrasis planas. 
  
                        TREČIASIS SKIRSNIS
                SPECIALUSIS TERITORIJŲ PLANAVIMAS
 
  13 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo objektai ir 
  uždaviniai
  1. Specialiojo teritorijų planavimo objektai yra šie:
  1)  žemės  ūkio, miškų ūkio, konservacinė ir kitos   paskirties
žemė;
  2) vandens ūkio paskirties žemė;
  3) inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, turizmo,  socialinės,
kultūrinės  ir  kitos  infrastruktūros,  taip  pat   urbanistinės
sistemos ar jų dalys;
  4) saugomų teritorijų sistema ir jos dalys;
  5) rekreacinių teritorijų sistema ir jos dalys;
  6) komunikaciniai koridoriai.
  2. Specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai:
  1)  užtikrinti  racionalų  žemės, miškų  ir  vandens   išteklių
naudojimą;
  2)  plėtoti  susisiekimo  komunikacijų,  inžinerinių    tinklų,
energetikos  sistemas  bei  kitą  infrastruktūrą  ir   rezervuoti
teritorijas jų plėtrai;
  3)  nustatyti  teritorijose  naudojimo, tvarkymo  ir   apsaugos
režimą,  kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų  tvarkymo
priemones;
  4)  plėtoti  turizmo  paslaugas  ir  poilsio    infrastruktūrą,
racionaliai naudoti gamtinius ir kultūrinius išteklius;
  5)   rezervuoti   teritorijas  komunikaciniams     koridoriams,
susisiekimo komunikacijoms, infrastruktūros ir kitiems visuomenės
poreikiams reikalingiems objektams.
  3.  Kitus  konkrečius  planavimo  uždavinius  nustato   Saugomų
teritorijų   įstatymas,   Kelių  įstatymas,  Miškų     įstatymas,
Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Šilumos  ūkio
įstatymas, Žemės įstatymas ir kiti teisės aktai.
 
  14 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai
  Specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:
  1) valstybės institucijos;
  2) apskričių viršininkai;
  3) savivaldybių administracijų direktoriai;
  4)  juridiniai  asmenys,  taip pat kitų  įstatymų   nustatytais
atvejais - fiziniai asmenys.
 
  15 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai 
  1. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra šie:
  1) žemėtvarkos schemos ir planai (projektai), žemėvaldos planai
(projektai); 
  2)  miškų  tvarkymo  schemos ir  vidinės  miškotvarkos   planai
(projektai);
  3) kraštovaizdžio tvarkymo planai;
  4) vandentvarkos schemos ir planai (projektai); 
  5)  saugomų  teritorijų  tinklų  schemos  ir  atskirų   saugomų
teritorijų,  jų  dalių  ar  jų zonų,  kultūros  paveldo   objektų
teritorijų ar jų zonų planai (projektai);
  6) turizmo ir rekreacijos schemos ir planai (projektai);
  7)   infrastruktūros   plėtros   (komunikacinių      koridorių,
inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, mažmeninės prekybos
ir kiti infrastruktūros objektai) schemos ir planai (projektai);
  8)  Lietuvos Respublikos ir vienos ar kelių užsienio  valstybių
tarpvalstybiniai pasienio teritorijų plėtros planai;
  9) aukštybinių pastatų išdėstymo planai. 
  2. Specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai gali  rengti
ir kitus reikalingus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
  3.  Tais  atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos   dalių
bendrieji   planai  neparengti  arba  parengtų  bendrųjų    planų
sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir
aukštybinių  pastatų  išdėstymo klausimai  nespręsti,   privaloma
rengti   specialiuosius   teritorijų  privalumo  dokumentus     -
kraštovaizdžio  tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir  aukštybinių
pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus). Aukštybinių
pastatų  išdėstymo planai nerengiami, jei tokių pastatų   statyba
nenumatoma.
 
  16 straipsnis. Specialiųjų planų rengimas
  1. Specialieji planai rengiami:
  1) kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės
aktus;
  2) kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti;
  3)  kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo   dokumentų
sprendiniai  planuojamai  veiklai  nėra  parengti  arba    būtina
detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
  2.  Patvirtinto  specialiojo plano sprendiniai  yra   privalomi
planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus
kitiems  to  paties  ar žemesnio  lygmens  teritorijų   planavimo
dokumentams rengti.
  3.  Specialieji planai gali būti rengiami, derinami,  svarstomi
ir  tvirtinami  supaprastinta  tvarka  pagal  šio  Įstatymo    18
straipsnio  1  dalyje  nurodytas taisykles bei 30  straipsnio   3
dalyje nurodytus nuostatus.
  4.  Komunikacinių  koridorių  ir  infrastruktūros    teritorijų
naudojimo sąlygas ir reglamentus nustato savivaldybių tarybos.
 
  17 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo procesas
  1.   Specialiojo   teritorijų   planavimo   procesą      sudaro
parengiamasis  etapas,  teritorijų planavimo  dokumento   rengimo
etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.
  2.  Parengiamojo  etapo  metu nustatomi planavimo  tikslai   ir
uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų  programa,
prireikus  atliekami  tyrimai, viešai paskelbiama  apie   priimtą
sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios  ir
planavimo tikslų.
  3. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:
  1)  esamos  būklės analizės stadija -  atliekamas   teritorijos
vystymo  galimybių vertinimas, vystymo tendencijų ir  probleminių
situacijų bei arealų nustatymas;
  2)   koncepcijos  rengimo  stadija  -  nustatomi     planuojamų
teritorijų erdvinio vystymo prioritetai ir tvarkymo principai; 
  3)  sprendinių konkretizavimo stadija - parengiami  sprendiniai
atitinkamų  naudmenų tvarkymui, atskirų infrastruktūros   objektų
vystymui,  kraštovaizdžio,  biologinės  įvairovės  ir    kultūros
paveldo  apsaugai,  galimam teritorijų  rezervavimui,   nustatomi
planavimo lygmenis atitinkantys teritorijų tvarkymo reglamentai.
  4. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo
etapas.  Teritorijų  planavimo  dokumento  sprendinių    poveikio
vertinimas  atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymų  ir
kitų  teisės  aktų  nustatytais atvejais  ir  tvarka   atliekamas
teritorijų  planavimo dokumento sprendinių strateginis   pasekmių
aplinkai vertinimas. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos  ūkinės
veiklos  poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti  atliktas
planuojamos  ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir  toks
vertinimas  nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas  specialiojo
plano rengimo metu. 
  5. Baigiamąjį etapą sudaro:
  1) teritorijų planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadija
-   konsultavimasis   ar   viešas  svarstymas,   derinimas     su
institucijomis, ginčų nagrinėjimas;
  2)   teritorijų  planavimo  dokumento  tvirtinimo  stadija    -
tikrinimas    valstybinę   teritorijų   planavimo       priežiūrą
atliekančioje   institucijoje,  tvirtinimas  ir     registravimas
teritorijų planavimo registre.
  6.  Prieš  pradėdamas rengti specialiojo teritorijų   planavimo
dokumentus   planavimo  organizatorius  Aplinkos     ministerijos
nustatyta  tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas  institucijas,
kad pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos  per
20  darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo  sąlygos
per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui
nepranešta  apie neišdavimo priežastis, planavimo  organizatorius
turi  teisę  pradėti  rengti  specialiojo  teritorijų   planavimo
dokumentus,  tačiau  apie  tai raštu praneša  planavimo   sąlygas
turėjusiai išduoti valstybės institucijai. 
 
  18 straipsnis. Specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų 
  rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas
  1.  Specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo,  tikrinimo,
tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas,  atitinkamą
veiklą  reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų  rengimo
taisyklės.  Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų  rūšių
specialiųjų  planų  rengimo taisykles ir tvirtina jas  kartu   su
Aplinkos ministerija.
  2. Specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais
ar  Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės  naudojimo
sąlygų  reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens  bendrojo
teritorijų  planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir  turi
būti  patvirtinti  šio  Įstatymo  bei šio  straipsnio  1   dalyje
nurodytų taisyklių nustatyta tvarka. 
  3.  Tarpvalstybinius  pasienio  teritorijų  plėtros   planavimo
projektus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
  4. Patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to,
kai  Seimo,  Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų   ir
kitų  valstybės  institucijų  sprendimas  dėl  specialaus   plano
patvirtinimo   paskelbiamas  "Valstybės  žiniose",     aukštesnių
administracinių   vienetų  valdymo  institucijų,     savivaldybių
sprendimas  dėl  specialiojo  plano  patvirtinimo    paskelbiamas
vietinėje spaudoje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė
jų  įsigaliojimo  data. Patvirtinti specialieji  planai   galioja
neterminuotai.
  5.  Specialiųjų planų keitimai rengiami, svarstomi,   derinami,
tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas.
  
                      KETVIRTASIS SKIRSNIS
                 DETALUSIS TERITORIJŲ PLANAVIMAS
 
  19 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo objektai ir 
  uždaviniai
  1. Detaliojo teritorijų planavimo objektai yra šie:
  1) miestų, miestelių teritorijų dalys;
  2) kaimų teritorijos;
  3) žemės sklypas ir sklypų grupės.
  2. Detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai yra šie:
  1)  detalizuoti  bendrojo ir specialiojo teritorijų   planavimo
dokumentuose   nustatytus  teritorijų  tvarkymo  ir     naudojimo
reglamentus;
  2) suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas
investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti;
  3)  nustatyti  ar pakeisti teritorijos tvarkymo  ir   naudojimą
režimą  statinių  statybos  projektams rengti ir  žemės   sklypui
naudoti;
  4)   suformuoti  žemės  juostas  komunikacinių  koridorių    ir
susisiekimo  komunikacijų  įrengimui,  inžinerinės  bei    miesto
infrastruktūros plėtrai.
 
  20 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai
  1. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:
  1) savivaldybės administracijos direktorius; 
  2) valstybinės žemės valdytojai.
  2.  Savivaldybė  Vyriausybės  nustatyta  tvarka,  atvejais   ir
sąlygomis   gali  sudaryti  sutartį  dėl  detaliojo    teritorijų
planavimo  organizatoriaus  teisių  ir pareigų  perdavimo   žemės
savininkui, valdytojui ar naudotojui.
 
  21 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo dokumentai
  1. Detaliojo teritorijų planavimo dokumentai yra šie:
  1)  miestų  ir miestelių teritorijų dalių ir kaimų   teritorijų
detalieji planai; 
  2) žemės sklypo arba sklypų grupių detalieji planai.
  2.  Žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei   namų
valdų žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti  žemės
sklypų   planai  prilyginami  detaliojo  teritorijų     planavimo
dokumentams.
 
  22 straipsnis. Detaliųjų planų rengimas
  1. Detalieji planai rengiami:
  1)  teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir   jų
dalių  (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius   planus
numatyta  plėtoti  gyvenamųjų  namų,  visuomeninės    paskirties,
rekreacinių  ir  bendro  naudojimo,  pramonės  ir   sandėliavimo,
komercinių   ir   prekybos,  inžinerinių  tinklų,     susisiekimo
komunikacijų ir kitų objektų statybą;
  2) kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai  ar
kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti;
  3)  kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo  paskirtis
statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti;
  4) kai keičiamas nustatytas teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo
ir naudojimo režimas;
  5)  kai  žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus,   kai
pagal   įstatymus  privačios  žemės  sklypus  dalinti     dalimis
neleidžiama) ar sujungiami;
  6) kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas;
  7) kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių.
  2.  Teritorijose,  kuriose nėra įrengtų inžinerinių tinklų   ir
susisiekimo  komunikacijų,  detalieji  planai  pastatų   statybai
rengiami  tik tais atvejais, kai šioms teritorijoms yra  parengti
ir   patvirtinti  inžinerinės  infrastruktūros  ir    susisiekimo
komunikacijų plėtros specialieji planai. 
  3.  Detalieji  planai  nerengiami, jeigu  numatomiems   statyti
statiniams  statybos  leidimas yra nereikalingas, taip  pat   kai
statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas  yra
nekeičiamas.
  4.  Naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be  detaliojo
plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo
suformavimu  ar  žemės  ploto padidinimu  laisvoje   valstybinėje
žemėje,  taip  pat  teritorijos  tvarkymo  ir  naudojimo   režimo
pakeitimu.
  5.  Kaimų  teritorijose  ir žemės ūkio paskirties  žemėje   šio
straipsnio  1  dalies 5, 6 ir 7 punktuose  nustatytais   atvejais
vietoj  detaliųjų  planų rengiami žemėvaldų  planai   (projektai)
Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies  nurodytose
taisyklėse nustatyta tvarka. 
  6.  Detalieji  planai,  keičiantys pagrindinę  tikslinę   žemės
naudojimo  paskirtį,  rengiami  tik išnagrinėjus  tokio   keitimo
socialines,  ekonomines  ir aplinkosaugos pasekmes.   Pagrindinės
tikslinės  žemės  naudojimo  paskirties keitimui  turi   pritarti
savivaldybės taryba. 
  7.  Detalieji  planai  nerengiami, kai žemės  ūkio   paskirties
žemėje numatoma nustatyta tvarka įveisti mišką.
  8.  Šio  straipsnio  1  dalies 5, 6 ir  7  punktuose   nurodyti
detalieji  planai  ar  žemėvaldų  planai  (projektai)   rengiami,
derinami,  viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta   tvarka,
kuri yra išdėstyta šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytose
taisyklėse bei 30 straipsnio 3 dalyje nurodytuose nuostatuose. 
 
  23 straipsnis. Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas
  1.  Rengiant  detaliuosius planus, nustatomas  šis   privalomas
teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:
  1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis;
  2) leistinas pastatų aukštis;
  3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas;
  4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas;
  5) statinių statybos zona, statybos riba ar linija;
  6)  komunalinių  ar  vietinių inžinerinių  tinklų  ir   pastatų
šildymo sistemų prijungimo sąlygos;
  7) susisiekimo sistemos organizavimas;
  8) servitutai.
  2.  Tais  atvejais,  kai planuojamoji  teritorija  yra   svarbi
kraštovaizdžio   apsaugos,  urbanistiniu,  architektūriniu     ar
paveldosaugos   požiūriu,  privalomas  teritorijų  tvarkymo    ir
naudojimo režimas papildomas šiais reikalavimais:
  1) urbanistiniais ir architektūriniais; 
  2) gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos;
  3) teritorijos (žemės sklypo) apželdinimo (procentais).
  3. Reikalavimai dėl papildomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo
režimo nustatomi išduodant planavimo sąlygas.
  4.  Šio  straipsnio  1  ir  2  dalių  reikalavimai    netaikomi
žemėvaldos   planams  (projektams),  jeigu  juose     nenumatomos
statybos.
 
  24 straipsnis. Reikalavimai detaliajam planui rengti
  1.  Keisti  pagrindinę  tikslinę žemės naudojimo  paskirtį   ir
rengti  detaliuosius planus formuojant žemės sklypus   gyvenamųjų
namų  kvartalų  ar  gyvenamųjų namų grupių  (daugiau  kaip   trys
gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra
numatyta  savivaldybės  teritorijos ar jos dalies   bendruosiuose
planuose. 
  2. Detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo
režimą  miestuose,  miesteliuose ir jų įtakos zonose,   planavimo
sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti
prie  savivaldybės infrastruktūros. Jeigu prisijungti prie  esamų
komunalinių   inžinerinių  tinklų  ekologiniu,  ekonominiu     ir
techniniu   požiūriu   netikslinga,  rengiant  detalųjį     planą
nagrinėjamos vietinių tinklų įrengimo galimybės. 
  3.  Detalieji  planai  gyvenamųjų  kvartalų  ir  namų   grupių,
visuomeninių  pastatų  ir  kitų  objektų  statybai   inžineriškai
neparengtose  teritorijose  rengiami, kai jų planavimo   tikslams
įgyvendinti yra parengti ir patvirtinti savivaldybės  teritorijos
ar jos dalių bendrieji planai arba inžinerinės infrastruktūros ir
susiekimo komunikacijų plėtros specialieji planai.
  4.  Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų   planavimo
tikslai   prieštarauja   valstybės,  Vyriausybės,     Vyriausybės
įgaliotos  institucijos,  apskrities  ir  savivaldybės    lygmens
bendrųjų  arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat  įstatymų
ir kitų teisės aktų reikalavimams.
  5.  Namų  valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus,  kai   pagal
įstatymus  privačios  žemės sklypų dalinti dalimis   neleidžiama)
gali  būti  statomas antras gyvenamasis namas, kitos   paskirties
pastatas  (išskyrus  jų priklausinius) tik pagal detalųjį   planą
atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą. 
 
  25 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo procesas
  1. Detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro  parengiamasis
etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių
pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.
  2.  Parengiamojo  etapo  metu  nustatomi  planavimo    tikslai,
parengiama  ir patvirtinama planavimo darbų programa,   prireikus
atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą  dėl
teritorijų  planavimo  dokumentų rengimo pradžios  ir   planavimo
tikslų.
  3. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:
  1)   esamos  būklės  analizės  stadija  -  vertinamas    esamos
teritorijos  (žemės  sklypų) užstatymas,  inžineriniai   tinklai,
gatvės,  želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir   kt.,
nustatomos   teritorijos   vystymo   tendencijos,     probleminės
situacijos;
  2)  koncepcijos  nustatymo  stadija -  nustatomos   teritorijos
naudojimo   ir   apsaugos  svarbiausios  kryptys  ir     tvarkymo
prioritetai;
  3)  sprendinių konkretizavimo stadija - numatomos   teritorijos
naudojimo  ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos   tvarkymo
programa, veiklos reglamentavimas.
  4.   Teritorijų  planavimo  dokumento  sprendinių      pasekmių
vertinimo  etapas yra reikalingas teritorijų planavimo  dokumento
sprendinių  poveikiui  Vyriausybės nustatyta  tvarka   įvertinti.
Rengiant   detalųjį  planą  strateginis  teritorijų     planavimo
dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas  tik
tuo  atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai.  Tais
atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio  aplinkai
vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės  veiklos
poveikio  aplinkai  vertinimas,  bet  jis  nėra  atliktas,    šis
vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu. 
  5. Baigiamasis etapas:
  1)  teritorijų  planavimo  dokumento sprendinių  svarstymo   ir
derinimo   stadija   -   viešas   svarstymas,   derinimas      su
institucijomis, ginčų nagrinėjimas;
  2)   teritorijų  planavimo  dokumento  tvirtinimo  stadija    -
tikrinimas    valstybinę   teritorijų   planavimo       priežiūrą
atliekančioje   institucijoje,  tvirtinimas  ir     registravimas
teritorijų planavimo registre.
  6.  Prieš  pradėdamas  rengti detaliojo  planavimo   dokumentus
planavimo  organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta  tvarka
kreipiasi  į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją  -
savivaldybės  vyriausiąjį  architektą,  kad  pateiktų   planavimo
sąlygas.  Planavimo  sąlygos išduodamos per 20 darbo  dienų   nuo
prašymo  gavimo  dienos.  Jei planavimo  sąlygos  per   nustatytą
terminą  nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui   nepranešta
apie  neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi  teisę
pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus,  tačiau
apie   tai   raštu  praneša  planavimo   sąlygas     išduodančiai
institucijai.
 
  26 straipsnis. Detaliųjų planų rengimas, keitimas, derinimas, 
  tvirtinimas ir galiojimas
  1.  Detaliųjų  planų rengimo, svarstymo, derinimo,   tikrinimo,
tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir  Aplinkos
ministerijos  patvirtintos  detaliųjų planų  rengimo   taisyklės.
Žemėvaldų  planai (projektai) rengiami Žemės įstatymo   nustatyta
tvarka. 
  2.  Valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės   reikšmės
objektų  detalieji  planai  rengiami,  derinami  ir    tvirtinami
Vyriausybės nustatyta tvarka. 
  3. Detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti  įstatymais,
Vyriausybės  nutarimais  nustatytų specialiųjų  žemės   naudojimo
sąlygų  reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos  ir
jos  dalių  bendrųjų, taip pat specialiųjų  planų   sprendiniams,
kitiems teisės aktams.
  4.  Detaliuosius  planus  tvirtina  savivaldybės  taryba   arba
savivaldybės   administracijos  direktorius  tarybos    pavedimu.
Detalusis  planas patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo  detaliojo
teritorijų  planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti  detalųjį
planą pateikimo dienos
  5.  Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu   valstybinės
teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo
plano  tvirtinimo  yra  neigiama.  Tais  atvejais,  kai   siūloma
detalųjį  planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos   įgaliotas
savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą
tvirtinti,  privalo planavimo organizatoriui pateikti   motyvuotą
atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Planavimo
organizatorius  šį  atsisakymą  įstatymų nustatyta  tvarka   gali
apskųsti teismui.
  6.  Detaliųjų  planų sprendiniai galioja neterminuotai,   jeigu
tvirtinant  detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus  galiojimo
terminas.
  7. Detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta
pačia tvarka kaip ir detalusis planas.
  8.  Patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po  to,
kai   savivaldybės  tarybos  ar  savivaldybės     administracijos
direktoriaus   sprendimas  dėl  detaliojo  plano     patvirtinimo
paskelbiamas   vietinėje  spaudoje,  jeigu  pačiame     sprendime
nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. 
  9.  Sprendimą  dėl  detaliojo plano  patvirtinimo   savivaldybė
privalo  pateikti  apskrities viršininkui ne vėliau kaip per   20
darbo dienų nuo jo priėmimo. 
  
                        PENKTASIS SKIRSNIS
  TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ DERINIMO IR TEIKIMO  TVIRTINTI
                         BENDROJI TVARKA
 
  27 straipsnis. Derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka
  1. Prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir  detaliojo
teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti:
  1) nustatyta tvarka apsvarstyti;
  2)  suderinti  su atitinkamo lygmens galiojančiais   teritorijų
planavimo   dokumentais,  įregistruotais  teritorijų    planavimo
dokumentų  registre, bei turi turėti planavimo sąlygas  išdavusių
institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų  planavimo
dokumentų sprendinių derinimo;
  3)   patikrinti  valstybinę  teritorijų  planavimo    priežiūrą
atliekančioje institucijoje.
  2.  Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo   priežiūrą
atliekančios   institucijos  išvada  dėl  teritorijų    planavimo
dokumento  yra  neigiama,  šis teritorijų  planavimo   dokumentas
tvirtinti neteikiamas.
  3.  Derinančių  institucijų sąrašas, kompetencija ir   derinimo
tvarka  nurodomi atitinkamų rūšių teritorijų planavimo  dokumentų
rengimo taisyklėse. 
  4. Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo
procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos  komisijoje
kompleksiškai  ir  turi  būti  baigta per  15  darbo  dienų   nuo
planavimo  organizatoriaus prašymo derinti teritorijų   planavimo
dokumentą  pateikimo  dienos.  Komisija  sudaroma  iš   planavimo
sąlygas  rengiančių  institucijų atstovų,  turinčių   įgaliojimus
priimti sprendimus. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo
organizatorius  ar  jo įgaliotas atstovas.  Derinimo   procedūros
rezultatai įforminami protokolu.
  5.  Ginčus,  kilusius derinimo ir svarstymo  procedūros   metu,
nagrinėja teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą  atliekančios
institucijos. 
  
                        ŠEŠTASIS SKIRSNIS
            TERITORIJŲ PLANAVIMO INFORMACINĖ SISTEMA
 
  28 straipsnis. Teritorijų planavimo dokumentų registras
  1.  Teritorijų  planavimo dokumentai registruojami   teritorijų
planavimo  dokumentų  registre.  Registrą  sudaro    valstybinis,
apskrities   ir  savivaldybės  teritorijų  planavimo    dokumentų
registrai bei jų centrinė duomenų bazė.
  2.   Teritorijų   planavimo   dokumentų   registro     tvarkymą
reglamentuoja   Valstybės  registrų  įstatymas  ir    Vyriausybės
patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai.
  3. Visus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus planavimo
organizatoriai   privalomai  pateikia  registruoti     teritorijų
planavimo  dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per  15
dienų nuo jų patvirtinimo dienos. Teritorijų planavimo  dokumentų
registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15
dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.
  4.  Valstybinį teritorijų planavimo dokumentų registrą bei   jų
centrinę duomenų bazę tvarko Aplinkos ministerija ar jos įgaliota
institucija,  apskrities - apskrities viršininko  administracija,
savivaldybės - savivaldybės vykdomoji institucija.
  5.  Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę  susipažinti
su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis  atitinkamą
registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą mokestį gauti
jų kopijas.
 
  29 straipsnis. Teritorijų planavimo duomenų bankas
  1.  Teritorijų  planavimo  duomenų banką  sudaro   valstybinis,
apskrities ir savivaldybės teritorijų planavimo duomenų bankai.
  2. Teritorijų planavimo duomenų banko duomenų kaupimo tvarką ir
struktūrą   nustato   ir  tvarkymą  reglamentuoja     Vyriausybės
patvirtinti Teritorijų planavimo duomenų banko nuostatai.
  3.  Valstybinio teritorijų planavimo duomenų banko kaupimą   ir
tvarkymą  organizuoja  Aplinkos  ministerija  ar  jos    įgaliota
institucija,  apskrities - apskrities viršininko  administracija,
savivaldybės - savivaldybės vykdomoji institucija.
  4.   Duomenis  teritorijų  planavimo  dokumentų  registro    ir
teritorijų  planavimo duomenų tvarkytojams jų prašymu   nustatyta
tvarka  teikia  planavimo organizatoriai, valstybinių   registrų,
kadastrų,    klasifikatorių,   specializuotų   duomenų      bankų
tvarkytojai. 
  
                      SEPTINTASIS SKIRSNIS
                  TERITORIJŲ PLANAVIMO VIEŠUMAS
 
  30 straipsnis. Visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo 
  procese
  1.  Bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų   planavimas
yra viešas. 
  2.  Teritorijų  planavimo  viešumą  užtikrinančias   procedūras
(sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir
planavimo  tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas  svarstymas,
informacijos teikimas ir kt.) atlieka planavimo organizatorius. 
  3. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese  bendroji
ir    supaprastinta    tvarka   reglamentuojama       Vyriausybės
patvirtintuose  konsultavimosi,  viešo  svarstymo    nuostatuose.
Bendroji  ir  supaprastinta  visuomenės  dalyvavimo    teritorijų
planavimo  procese  svarstymo tvarka nustatoma  atsižvelgiant   į
teritorijų planavimo dokumentų lygmenis ir rūšis. 
 
  31 straipsnis. Teritorijų planavimo viešumas
  1.  Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės  valdymo
institucijų sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo
pradžios  ir planavimo tikslų skelbiami "Valstybės žiniose"   bei
institucijų     interneto    tinklalapiuose.         Aukštesniųjų
administracinių  vienetų  valdymo  institucijų  sprendimai    dėl
teritorijų  planavimo  dokumentų rengimo pradžios  ir   planavimo
tikslų  skelbiami  vietinėje spaudoje bei institucijų   interneto
tinklalapiuose. Savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų  priimti
sprendimai  dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo  skelbiami
vietinėje  spaudoje,  savivaldybės  interneto  tinklalapyje    ir
seniūnijose,  kuriose  vyksta teritorijos planavimas.   Detaliojo
planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų
teritorijos  planavimo  dokumentų rengimo pradžią bei   planavimo
tikslus  raštu informuoja greta planuojamos teritorijos   esančių
nekilnojamųjų daiktų savininkus. 
  2.  Fiziniai  ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti   su
parengtais  ir  patvirtintais teritorijų  planavimo   dokumentais
teritorijų   planavimą  organizavusioje  institucijoje,     gauti
teritorijų  planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas  už
mokestį,  kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias   su
šių dokumentų parengimu (kopijavimas, leidyba ir pan.).
  3.  Visuomenę  su parengtais teritorijų planavimo   dokumentais
supažindina  planavimo  organizatorius  ar  jo  įgaliotas   asmuo
konsultavimosi bei viešojo svarstymo metu:
  1)  susipažinti  su parengtais nacionalinio,  regiono   lygmens
bendrojo   ir  specialiojo  teritorijų  planavimo     dokumentais
skiriamas ne trumpesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, iš jo ne
mažiau kaip vienas mėnuo - viešai ekspozicijai;
  2)  susipažinti  su  parengtais  rajono lygmens  bendrojo    ir
specialiojo   teritorijų  planavimo  dokumentais  skiriamas    ne
trumpesnis  kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau  kaip
15 darbo dienų - viešai ekspozicijai;
  3)  susipažinti su parengtais detaliaisiais planais   skiriamas
ne  trumpesnis kaip 20 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne   mažiau
kaip 10 darbo dienų - viešai ekspozicijai. 
  4. Planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų  planavimo
dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir  laiką
turi paskelbti visuomenės informavimo priemonėse. Tais  atvejais,
kai  pagal bendrojo plano arba savivaldybės lygmens   specialiojo
plano  sprendinius nekilnojamasis turtas rezervuojamas  svarbiems
valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba  kai
numatoma  pakeisti  jo  būklę,  naudojimo  pobūdį  ar   paskirtį,
planavimo  organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės   ir
kito nekilnojamojo turto savininkams.
 
  32 straipsnis. Visuomenės pasiūlymų teikimas 
  1.  Pasiūlymai  dėl teritorijų planavimo  dokumentų   planavimo
organizatoriui  teikiami  raštu  per visą  teritorijų   planavimo
dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo  metu,
taip pat konsultavimosi metu. 
  2. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės  pateiktus
pasiūlymus,  parengia  priimtų ir motyvuotai  atmestų   pasiūlymų
apibendrinančią  medžiagą, kurią kartu su parengtais   teritorijų
planavimo  dokumentais  teikia  teritorijų  planavimo   dokumentą
derinančioms  institucijoms.  Pasiūlymus  pateikusiems   asmenims
planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas  gali
būti   apskųstas  valstybinę  teritorijų  planavimo     priežiūrą
atliekančiai  institucijai  per  mėnesį nuo  jo  gavimo   dienos.
Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti  institucija
per  20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia   motyvuotą
atsakymą,  kuris  įstatymų nustatyta tvarka gali būti   apskųstas
teismui. 
 
  33 straipsnis. Konsultavimasis ir viešas susirinkimas 
  1.   Konsultavimosi,   kaip  teritorijų   planavimo     viešumo
užtikrinimo procedūros, metu su kompetentingomis suinteresuotomis
organizacijomis  tariamasi  dėl  parengtų valstybės  ir   regiono
lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. 
  2.  Viešas  susirinkimas,  kaip teritorijų  planavimo   viešumo
užtikrinimo  procedūra,  yra  organizuojamas  parengus    rajonų,
vietovės  lygmens  bendrojo, specialiojo,  detaliojo   teritorijų
planavimo   dokumentus,  praėjus  nustatytam  susipažinimo     su
parengtais   teritorijų  planavimo  dokumentais     laikotarpiui.
Planavimo organizatoriai nustatyta tvarka turi pateikti  parengtą
teritorijų  planavimo  dokumentą,  taip  pat  kitą    sprendinius
iliustruojančią  medžiagą.  Viešo  susirinkimo  metu    planavimo
organizatorius  ar jo įgaliotas asmuo aptaria pagal   pasiūlymus,
gautus  iki  viešo  susirinkimo, padarytas  pataisas,  taip   pat
galimas  naujas  pataisas  pagal viešo susirinkimo  metu   gautus
pasiūlymus ir paaiškina, kodėl kai kurie pasiūlymai nepriimti.
  
                       AŠTUNTASIS SKIRSNIS
            VALSTYBINĖ TERITORIJŲ PLANAVIMO PRIEŽIŪRA
 
  34 straipsnis. Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra 
  1.  Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra - tai   bendrųjų,
specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų  rengimo,
svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar
sprendiniai  atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų   planavimą
reglamentuojančių   teisės   aktų   reikalavimus.     Valstybinės
teritorijų   planavimo   priežiūros  bendrąją  tvarką     nustato
Vyriausybės   patvirtinti  Teritorijų  planavimo  ir     statybos
valstybinės priežiūros nuostatai.
  2. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka:
  1)  valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos  institucijos
ir  apskrities  lygmens  bendrojo  bei  specialiojo    teritorijų
planavimo  (išskyrus žemėtvarkos schemas) bei valstybės   sienos,
krašto  apsaugos  ir  strateginės  reikšmės  objektų   teritorijų
detaliojo planavimo - Aplinkos ministerijos įgaliota institucija;
  2)  savivaldybės  lygmens  bendrojo,  specialiojo    teritorijų
planavimo  dokumentų,  detaliųjų planų -  apskrities   viršininko
administracija;
  3)  žemėtvarkos  schemų, planų (projektų) ir  žemėvaldų   planų
(projektų) - Vyriausybės įgaliotos institucijos;
  4)  miškų  tvarkymo  schemų  ir  vidinės  miškotvarkos    planų
(projektų) - Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.
  3.  Aplinkos  ministerijos  įgaliota  institucija    metodiškai
vadovauja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantiems
apskričių  viršininkų  administracijų  teritorijų  planavimo   ir
statybos   valstybinės  priežiūros  departamentams    (skyriams),
tikrina  jų  darbą  ir  patikrinimo  išvadas  teikia    apskričių
viršininkams.
  4.   Valstybinę  teritorijų  planavimo  priežiūrą    atliekanti
institucija teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą  turi
pateikti  per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo   dokumento
pateikimo  dienos  šio  straipsnio 1  dalyje  nurodytų   nuostatų
nustatyta tvarka.
  5.   Teritorijų   planavimo  dokumentas  teikiamas     tikrinti
valstybinę   teritorijų   planavimo   priežiūrą      atliekančiai
institucijai  pasibaigus  šio  Įstatymo 32 straipsnio  2   dalyje
nustatytam  teritorijų planavimo dokumento sprendinių  apskundimo
terminui. 
  6. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą pagal
kompetenciją kontroliuoja valstybės ir savivaldybės  institucijos
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
 
  35 straipsnis. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą 
  atliekančių institucijų funkcijos 
  Valstybinę   teritorijų   planavimo   priežiūrą      atliekanti
institucija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
  1)  tikrina,  ar  teritorijų planavimo  dokumentų   sprendiniai
atitinka   planavimo  sąlygas,  ar  atliktos  visos    teritorijų
planavimo  dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros   ir
sprendiniai   atitinka   šio  Įstatymo  ir  kitų  teisės     aktų
reikalavimus;
  2)  nustačiusi  šio straipsnio 1 punkte  nurodytų   reikalavimų
pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės
aktų  nustatyta  tvarka,  nesilaikantiesiems  reikalavimų   taiko
administracinio poveikio priemones;
  3)  teikia  motyvuotas išvadas teritorijų planavimo   dokumentą
tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo;
  4) šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose  nuostatuose
nustatyta  tvarka  nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl   teritorijų
planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų;
  5)   Aplinkos   ministerijos  įgaliota  institucija     Viešojo
administravimo  įstatymo  nustatyta  tvarka  pagal   kompetenciją
nagrinėja  fizinių  ir  juridinių  asmenų  prašymus    teritorijų
planavimo  klausimais,  kai  jie  pagal  kompetenciją  jau   buvo
išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas  sprendimas
netenkina pareiškėjo.
  
                       DEVINTASIS SKIRSNIS
         TERITORIJŲ PLANAVIMO IR PRIEŽIŪROS SPECIALISTAI
 
  36 straipsnis. Teritorijų planavimo ir priežiūros specialistai
  1.  Rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus turi  teisę
juridiniai  asmenys,  jeigu  jų  įstatuose  numatyta   teritorijų
planavimo  veikla,  o  planavimo  darbams  vadovauja   atestuotas
specialistas.
  2. Rengti specialiuosius planus turi teisę:
  1)  atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą   turintis
specialistas,  išskyrus  atvejus,  kai  kiti  įstatymai   nustato
privalomą tokių specialistų atestavimą;
  2)  juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta  teritorijų
planavimo  veikla,  o  planavimo darbams  vadovauja   atitinkamos
kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas;  tais
atvejais, kai kiti įstatymai nustato privalomą tokių  specialistų
atestavimą, atestuotas specialistas. 
  3. Rengti detaliuosius planus turi teisę:
  1) atestuotas specialistas;
  2)  juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta  teritorijų
planavimo  veikla,  o  planavimo  darbams  vadovauja   atestuotas
specialistas.
  4.  Rengti žemėvaldų planus (projektus) turi teisę   juridiniai
asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla,
o  planavimo  darbams  vadovauja  Žemės  įstatymo    reikalavimus
atitinkantis specialistas. 
  5.  Savivaldybių vyriausiaisiais architektais turi teisę   būti
atestuoti   specialistai,   turintys   architektūros     aukštąjį
išsilavinimą.  Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą  atlieka
atitinkamos  kvalifikacijos  aukštąjį išsilavinimą  turintys   ir
atestuoti specialistai. 
  6. Teritorijų planavimo specialistų, vyriausiųjų architektų bei
valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių specialistų
atestavimo  tvarką  bei  kvalifikacinius  reikalavimus    nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 
  
                       DEŠIMTASIS SKIRSNIS
      ŽALOS ATLYGINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ
 
  37 straipsnis. Žalos atlyginimas
  Žala,   atsiradusi  dėl  neteisėtais  veiksmais    įgyvendinamų
teritorijų  planavimo  dokumentų, atlyginama Civilinio   kodekso,
Žemės  įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčus  dėl
žalos atlyginimo sprendžia teismas.
 
  38 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimą
  Asmenys,  pažeidę  šį  Įstatymą, atsako  Lietuvos   Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka."
 
  2 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
  1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2004 m. gegužės
1  d.  parengia teisės aktus, reikalingus  Teritorijų   planavimo
įstatymo pakeitimo įstatymui įgyvendinti.
  2.  Apskričių teritorijų bendrieji planai turėtų būti  parengti
iki 2006 m. gruodžio 31 d.
 
  3 straipsnis. Pasiūlymas savivaldybėms 
  Savivaldybės,  įgyvendindamos Teritorijų planavimo įstatymo   9
straipsnio  1 dalies 3 ir 4 punktus, iki 2007 m. gruodžio 31   d.
parengia savivaldybių teritorijų ir jų dalių bendruosius planus.
 
  4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
  1.  Šis įstatymas, išskyrus jo 2 ir 3 straipsnius,   įsigalioja
nuo 2004 m. gegužės 1 d.
  2. Lietuvos Respublikos
     2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2465
     (nuo 2004 m. spalio 16 d.)
     (Žin., 2004, Nr. 152-5531)
     redakcija
  Iki  2004  m.  gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo
dokumentai   (išskyrus   bendruosius  planus),  kuriems  išduotos
planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos
viešo  svarstymo  su  visuomene procedūros, baigiami rengti pagal
iki  2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą
(Žin.,   1995,   Nr.  107-2391)  ir  kitus  teritorijų  planavimą
reglamentavusius teisės aktus.
  
  Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
                                
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                   ROLANDAS PAKSAS
                          ______________