ŠV. MIKALOJAUS BAŽNYČIA

Vertybės (paminklo) adresas: Vilnius, Šv. Mikalojaus g. 4

Vertybės (paminklo) kodas:  G202KP

Trumpas aprašymas:
Pastatyta XIV a., dokumentuose pirmą kartą paminėta 1387 m. Manoma, kad toji gotiška bažnyčia išlikusi iki šiol. XVI a. rekonstruotas interjeras: sumūryti stulpai, suskliausti skliautai. 1749 m. degė. Atstatant fasade ir interjere atsirado baroko bruožų: banguotos langų sąramos, barokiniai altoriai ir vargonų choras. XVIII a. sumūrytas varpinės bokštas, po 1812 m. karo – priestatas šalia jo. Šv.Mikalojaus bažnyčia 1902-1939 m. vienintelė Vilniuje priklausė lietuviams. Antrojo pasaulinio karo metu truputį apgriauta, po to suremontuota. 1974 m. fragmentiškai restauruota.

Bažnyčios erdvė gotiška, halinė, trinavė, trijų travėjų. Navų dalies planas netaisyklingas stačiakampis. Platesnė už centrinę navą presbiterija užbaigta disimetriška trisiene apsida. Šiaurės vakarų pusėje prie presbiterijos glaudžiasi zakristija, ant jos kyla varpinės bokštas.

Netinkuotuose fasaduose dominuoja plokštumos, XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje papuoštos pavieniais tinkuotais elementais. Beveik simetriško pietvakarių fasado viduryje yra arkinis portalas, kurį juosia restauruotas, dviejų plytų eilių, įdubęs apvadas ir kampu mūrytų plytų archivoltas. Virš jo yra langas ir abipus po porą nedidelių arkinių nišų. Ilga frizinė niša skiria trikampį tinkuota frontoną, kurį skaido trys grupės smailiaarkių nišų. Šoniniuose fasaduose yra tik po du langus, - tai skiria bažnyčią nuo gitų gotiškų sakralinių pastatų, turinčių po vieną langą kiekvienoje travėjoje. Tarplangius anksčiau rėmė kontraforsai. Dabar kresni vienos pakopos kontraforsai, dengti vienšlaičiais stogeliais, remia pietvakarių fasado ir presbiterijos kampus. Šiaurės vakarų fasado viduryje yra toks pats kaip pietvakarių fasade portalas. Jį užstoja vėliau pristatytas prieangis. Apsidos sienas skaido aukštos smailėjančių nišų arkos, viršų juosia kampu mūrytų plytų juosta.

Bokštas keturkampis, tinkuotas, trijų tarpsnių, su pusapskritėmis arkinėmis angomis ir piliastrais kampuose, piramidiniu stogu ir nedideliu antstatėliu.

Šventorių supa tvora ir vartai, pastatyti XIX a. pradžioje. Vienšlaičiu stogeliu dengtą plytų tvorą abipus skaido vienodais tarpais išdėstytos pusapskritės arkinės nišos. Gatvės pusėje arkas jungia iškilūs impostai. Tvoroje dveji vartai: pietvakarių- lenktu karnizu pabrėžta plati įvažiavimo arka ir siauri varteliai, šiaurės vakarų- siaura vartų arka.

Šv.Mikalojaus bažnyčia laikoma seniausiu Lietuvoje gerai išlikusiu mūriniu sakraliniu pastatu.

Literatūra: Vilniaus architektūra. - V., 1985, p.205-206.

Atlikti ir atliekami darbai:
1997-2001 m. atlikti stogo konstrukcijų ir dangos keitimo čerpėmis darbai. Atnaujinti fasadai. Restauruota šventoriaus tvora ir varteliai, sutvirtinant ir uždengiant olandiškomis čerpėmis.

Projekto vadovė – Gražina Kirdeikienė.

Darbus atliko UAB “Berjana”, V.Liutkevičiaus personalinė įmonė “Nivara”. Darbų užsakovas spec. UAB “Lietuvos paminklai” (direktorius – Vydmantas Drumsta). Darbus finansavo Kultūros vertybių apsaugos departamentas.


bažnyčios stogo tvarkymas, 1999 m.

šventoriaus tvora iš kiemo pusės, 1999 m.

šventoriaus tvoros dešinieji vartai, 1999 m.