KLAIPĖDOS PILIES PRINCO FRIDRICHO BASTIONAS SU POTERNA

Vertybės (paminklo) adresas: Klaipėda, Žveju g. 12

Vertybės (paminklo) kodas: G136K2P

Trumpas aprašymas:
Princo Fridricho bastionas su poterna yra sudėtinė Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP), įrašyto į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, dalis.

1552 m. Prūsijos kurfiurstas suteikė Klaipėdai prekybos su Žemaitija monopolį. Po 1540 m. gaisro pasikeitė miesto užstatymas. 1627 m. miestą ir pilį imta tvirtinti, pertvarkyti senus įrenginius pagal ištobulėjusią techniką. Klaipėda vėl paversta miestu- tvirtove. Klaipėdos pilis, perstatyta XVI a. antroje pusėje,- pirmoji bastioninė pilis Rytų Pabaltijyje. Pilis 1529-1559 m. buvo rekonstruota. Keturkampiai bokštai buvo pakeisti apvaliais (…). 1559 m. pagal prancūzo Klaudijaus Dzonotijaus projektą buvo padaryti išoriniai įtvirtinimai. Sekant italų renesansinių pilių fortifikacine sistema, buvo pastatyti trys dideli kampiniai bastionai ir šalia pagrindinių vartų- vienas mažesnis. Pilies rekonstrukcija užsitęsė ilgai ir neaišku, kada buvo baigta. 1598 m. Klaipėdos plane pilis jau parodyta bastioninė. Pilis buvo rekonstruota pagal naujosios technikos reikmes. Ją supo platus perkasas, per kurį į pietvakarių kampe buvusius vartus vedė medinis tiltas. Pilies išorines sienas supo žemės pylimas. Bastionuose įrengta po tris frontalias ir dvi flangines šaudymo angas, o pačiose sienose tarp bastionų- po 5 apvalias angas patrankoms. Kvadratinio kiemo viduryje stovėjo pastatas su penkiais apskritais bokštais kampuose. To meto Klaipėdos pilies architektūrai būdinga gotikos ir renesanso formų sintezė. XVII a. pradžioje Klaipėdos pilį stiprino Lietuva. 1624 m. pilis buvo apginkluota didelėmis iš Vilniaus arsenalo atgabentomis patrankomis. 1627 m. apjuosta dar vienu žvaigždiniu pylimu ir didžiuoju perkasu, įrengti papildomi bastionai. Ją ypač sunaikino 1660 ir 1667 m. gaisrai.

Pilies pastatų kompleksą sudarė keturi korpusai apie uždarą kiemą. Apskriti bokštai buvo nevienodo aukščio ir skersmens. Didysis bokštas buvo šešių aukštų apie 15 m skersmens, turėjo rūsį. Pietvakarių, šiaurės vakarų ir pietryčių bokštai buvo keturių aukštų, 11,3 m skersmens, o prie vartų buvęs mažasis parako bokštas – apie 7,5 m skersmens. Visų bokštų stogai buvo kūginiai. Tarp bokštų buvusio triaukščio korpuso plotis- 12,5 m. Patalpos buvo įvairios paskirties: gyvenamosios, ūkinės ir arsenalo. Vėliau pilies gynybinė sistema iš esmės nepakito.

Literatūra: Lietuvos architektūros istorija. II tomas. –V., 1987, p.173-174; 221-222.

Atliekamų darbai:
Poternos vidaus sienų restauravimas, naujų grindų įrengimas, dviejų įėjimų, sienų ir prieigų restauravimas.