Projekto rėmėjas

Projektas  

Naujų būdų Lietuvos paveldui propaguoti beieškant 

Projektas “Naujų būdų Lietuvos paveldui propaguoti beieškant” startavo 2003 m. liepos mėnesį. Projekto organizatorius - viešoji įstaiga “Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos”, partneriai - Nationalmuseet, Frilandsmuseet (Kongens Lyngby, Danija), Esrum Møllegård (Esrum, Danija), Klabböle hidroelektrinės muziejus ir Stornorrfos hidroelektrinė (Umeå, Švedija), Stiftelsen K.A. Almgren Sidenvävery museum (Stokholmas, Švedija), Nord-Jarlsbergmuseene (Holmestrand, Norvegija). Projekto tikslas – Lietuvos kultūros paveldo darbuotojų tobulinimasis ir organizacijų vystymasis remiantis Šiaurės šalių organizacijų patirtimi kultūros paveldo propagavimo sferoje. Projektą sudaro 2 dalys – tobulinimosi vizitai partnerių organizacijose ir įgytos patirties skleidimas Lietuvoje.

Tobulinimosi vizitai vyko 2003 m.  liepos mėnesį. Jų metu “Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų” ir “Kultūros paveldo centro” darbuotojai aplankė partnerių organizacijas ir kitus muziejus Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje, diskutavo apie paveldo pristatymo visuomenei ir propagavimo problemas, sėmėsi patirties iš gilias paveldosaugos tradicijas turinčių Skandinavijos šalių kultūros paveldo darbuotojų.

Šia publikacija siekiame skleisti įgytas žinias Lietuvoje ir su Skandinavijos šalių patirtimi supažindinti kuo platesnį ratą Lietuvos kultūros paveldo darbuotojų.  

Vikingeskibs museet (Vikingų laivų muziejus Roskildėje, Danijoje) http://www.vikingeskibsmuseet.dk

Muziejus suteikia galimybę susipažinti su vikingų laivais, vikingų kasdieniu gyvenimu ir kelionėmis jūra. Muziejuje vikingų laivų salėje eksponuojami šeši XI a. vikingų laivai 1962 m. rasti netoliese, Roskildės fiorde. Veikia lankytojams atvira archeologijos laboratorija bei edukacinis centras vaikams, kuriame vaikai mokomi piešti vikingų ornamentus, gaminti ginklų rekonstrukcijas, vyti virves, rišti mazgus ir kt. Šiuo metu muziejus senoviniais metodais stato 30 m ilgio vikingų karo laivo rekonstrukciją ir lankytojai gali stebėti laivo statybos procesą. Čia pat, fiorde lankytojus plukdo taip pat pagal senovinius pavyzdžius pastatyti vikingų laivai.  

Esrum Møllegård (Gamtos ir aplinkos centras Esrume, Danijoje) http://www.esrum.dk

Centras įsikūręs šiaurinėje Zelandijos dalyje šalia Esrumo ežero. Beveik dviejų šimtų metų senumo dvaro pastatuose ir malūne. 1992 m. šie pastatai buvo restauruoti ir juose įkurtas Gamtos ir aplinkos centras buvo pirmasis tokio tipo centras Danijoje. Centras užsiima edukacine veikla. Rengiami kursai, ekspedicijos, žygiai supažindinantys jaunimą su regiono gamtos ir kultūros pavedu. Greta,  Esrumo vienuolyno, įkurto 1151 m., pastatuose veikia ekologiško maisto kavinė, organizuojami įvairūs renginiai. Centras turi keliaujančias laboratorijos autobuse ir laive, kurios tiria aplinką kituose regionuose. Gerai išlikęs ir pritaikytas lankymui centre yra vandens malūnas. Jo įrengimai buvo renovuoti, todėl malūnas dar ir šiandien veikia.  

 

Nationalmuseet, Frilandsmuseet (Nacionalinio muziejaus padalinys Muziejus po atviru dangumi Kongens Lyngby, Danijoje)  http://www.natmus.dk/sw1418.asp

Vienas seniausių pasaulyje muziejų po atviru dangumi įkurtas 1897 m. Kongens Have  Kopenhagoje, muziejui išsiplėtus 1901 m. buvo perkeltas šiauriau Kopenhagos į Kongens Lyngby. Savo idėja Muziejus po atviru dangumi šiek tiek primena Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse, tačiau paveldo pristatymo visuomenei srityje jis žymiai toliau pažengęs. Muziejaus teritorijoje perkelta ir saugoma daugiau kaip 100 pastatų, atspindinčių įvairų Danijos ir Farerų salų regionų buitį 1700-aisiais, 1800-aisiais ir 1900-aisiais. Muziejus specializuojasi kraštovaizdžių atkūrime. Kiekvieno perkelto pastato teritorija – gėlynai prie pastato, daržai, net dirbami laukai ir pievos - performuota į tokią, kokioje pastatas natūraliai stovėjo. Muziejus suteikia lankytojams informacijos apie ekonomines sąlygas skirtinguose geografiniuose regionuose skirtingais istoriniais laikotarpiais ir tarp skirtingų socialinių sluoksnių žmonių. Muziejuje galima aplankyti dvarininkų, pasiturinčių malūnininkų, paprastų ūkininkų sodybų ar net vargšų prieglaudą. Muziejuje didžiausią įspūdį palieka taip vadinamos gyvosios interpretacijos (“living interpretations”). Namai yra gyvenami, įrenginiai veikia, o žmonės dirba. Muziejus atkuria kasdienes buities, darbo procesų, amatų bei pasilinksminimų scenas. Užėję į ūkininko sodybą lankytojai gali stebėti kaip šeimininkė užsiima namų ruoša, ūkininkas dirba ūkio darbus, vaikai žaidžia kieme. Jei jums pasiseks gal net būsite pakviestas prie pietų stalo ir kartu su ūkininko šeima paskanauti pagal senovinius receptus paruošto maisto. Apsilankę dvarininkų namuose pamatysite siuvinėjančią ar geriančią kavą ponią ir kelis tarnus tvarkančius namus, skalbiančius ar atliekančius kitus namų ruošos darbus, o rūmų virtuvėje šeimininkė pasiūlys paragauti ponams gaminamų patiekalų. Dvaro kalvėje dirbantis kalvis parodys kokius gaminius kala, pasidalins amato paslaptimis. Kieme sutiksite tarnaites minkančias tešlą duonai ar pinančias krepšius. Jei tik jums įdomu, galite ir patys padirbėti. O lankytojams įdomu. Ir ne tik tešlą minkyti. Danai daug laiko praleidžia Muziejuje po atviru dangumi. Jie čia ateina visai dienai, specialiais vežimėliais vežiojasi savo daiktus, užkandžiauja tam pritaikytose aikštelėse taip keliaudami po visą muziejaus teritoriją. Muziejus žmonėms suteikia galimybę ne tik pažinti senovę, bet ir dalyvauti joje bei tiesiog smagiai leisti laiką.  

 

Vitlycke museum (Vilkycke muziejus Tanume, Švedijoje) http://www.vitlycke.bohusmus.se/bohusmus/www-vitlycke/vluk/index.htm

1998 m. įsteigtas Vitlycke muziejus 1999 m. pelnė Europos metų muziejaus apdovanojimą. Vitlycke muziejus įkurtas Tanum vietovėje, kurioje gausu bronzos amžiaus uolų raižinių. 1994 m. šie raižiniai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip bronzos amžiaus aukščiausio meninio lygio objektas, atspindintis daugelį to meto gyvenimo sričių. Siekiant atskleisti uolų raižinių grožį ir vertę buvo įsteigtas muziejus, kuris šiuolaikiškai ir įdomiai supažindina visuomenę su uolų raižiniais ir juos palikusias žmonėmis. Daug informacijos suteikia muziejuje esanti bronzos amžiaus sodybos rekonstrukcija. Prižiūrimi daržai ir besiganantys gyvuliai sudaro gyvenamos sodybos vaizdą, o tam tikru metu lankytojai gali dalyvauti įvairiuose bronzos amžiaus darbų mokymuose – lipdyti puodus, gaminti bronzos dirbinius ar maistą. Sodybos apylinkėse miške įrengti įvairūs spąstai ir gaudyklės žvėrims liudija bronzos amžiaus žmonių išmonę. Prie nedidelio ežerėlio galima rasti šventyklą vietinei dievybei. Didelį dėmesį muziejus skiria vaikams, kurie čia gali nusipiešti uolų raižinių kopiją, be to, specialiai vaikams sukurtas animacinis filmukas, kuriame pagal raižiniuose pavaizduotus motyvus atkurtas bronzos amžiaus žmogaus gyvenimas.

 

Nord-Jarlsbergmuseene, Aliuminium museum (Aliuminio muziejus Holmestrande Norvegijoje)   http://www.nord-jarlsberg.museum.no/

Aliuminio muziejus Holmestrande įkurtas 2002 m. Tai vienas jauniausių muziejų regione. Muziejus įkurtas aliuminio fabrike, pradėjusiame gamybą dar 1919 m. Šio fabriko savininkai laikui bėgant keitėsi, o šiandien fabrikas priklauso “Norsk Hydro” kompanijos Aliuminio padaliniui. Ši kompanija ir išlaiko muziejų. Muziejus žavi savo naujumu. Specialioje salėje rodomi dokumentiniai filmai apie fabriką bei nuotaikingi produkcijos reklaminiai filmukai. Aliuminio indais apstatytos lentynos sukuria parodos, kurioje firma pristato savo gaminius, įspūdį. Prekinis ženklas “Høyang” buvo gerai žinomas Norvegijoje ir užsienyje. Muziejus ieško šiuo ženklu pažymėtų gaminių ir siekia išsiaiškinti fabriko produkcijos rinką, taigi, jei kur matėte “Høyang” aliuminį arbatinuką, puodą ar kitą daiktą, praneškite jiems. Muziejuje gausu senų fotografijų, kuriose vietiniai gyventojai atpažįsta žmones, kažkada dirbusius fabrike. Įdomi eksponuojama fabriko laboratorija, darbininkų gyvenimo, saugos darbe ir kitos ekspozicijos. Aliuminio muziejus tampa neatsiejama Holmestrand miestelio dalimi, kokia kažkada buvo ir fabrikas. Daugelis žmonių dar atsimena veikiantį fabriką ar yra dirbę jame, todėl toks muziejus jiems svarbus asmeniškai.

Jamtli Historieland (Jamtli muziejus, Jamtlande Švedijoje)  http://www.jamtli.com/eng.htm

Jamtli Historieland – tai Švedijos Jamtland regiono XVIII-XIX amžiuje muziejus po atviru dangumi. Muziejus siekia patraukliai pristatyti regiono paveldą visuomenei. Muziejaus ekspozicija įrengta taip, kad lankytojai pasijustų tarsi patys atsidūrę praeityje. Daugiau kaip 60-yje XVIII-XIX a. pastatų gyvena “to meto žmonės”, dirba kasdienius darbus. Jamtli muziejus eksponuoja ne tik kaimo buitį. Čia pat verda ir mažo miestelio gyvenimas, veikia parduotuvėlės, dirbtuvės, netgi degalinė. Miestelyje šurmuliuojančioje mugėje lankytojai gali suptis senoviškose karuselėse, linksmintis atrakcionuose, mėgautis cukriniais saldainiais. Jamtli muziejuje specialiai vaikams įrengtas žaislinis kaimelis, kuriame galima arti žemę, prižiūrėti gyvulius ar dirbti kitus ūkio darbus, miškelyje mokytis medkirčio amato ar plukdyti sielius. Jamtli muziejus – puikus pavyzdys kaip paveldo pažinimą galima paversti linksmu ir patraukliu užsiėmimu.

Klabböle hidroelektrinės muziejus ir Stornorrfos hidroelektrinė (Umeå, Švedijoje) http://www.umeaenergi.se

Abu muziejai įsikūrę šalia Umeåälven upės. Klabböle hidroelektrinė  - tai viena pirmųjų hidroelektrinių Švedijoje. 1898-99 m.  pastačius šią elektrinę Umeå tapo pirmuoju miestu Švedijoje, kurio gatves apšvietė elektra. Hidroelektrinėje, kuri šiandien veikia kaip muziejus, išlikę originalūs mechanizmai 1892 m. pagaminti švedų kompanijos ASEA (dabar ABB). Ši kompanija ir dabar yra viena didžiausių elektrinių ir elektros įrangos gamintojų pasaulyje. Klabböle hidroelektrinė veikė iki 1958 m., kai ją pakeitė Stornorrfos hidroelektrinė – viena didžiausių šiaurės Europoje. Klabböle muziejuje veikia įdomios parodos apie elektros gamybą ir jos naudojimą. Specialiuose atrakcionuose lankytojai gali išbandyti kokią galią turi vanduo ir kaip atsiranda elektra. Muziejuje yra veikianti vandens jėga varoma lentpjūvė ir nedidelis vandens malūnas. Muziejus užima nemažą teritoriją šalia upės, kurios vandens didžioji dalis vamzdžiais teka po žeme, sukdama Stornorrfos hidroelektrinės turbinas. Senąja upės vaga teka nedidelis upelis – žuvitakis. Specialiai tam įrengtame centre stebimos neršti keliaujančios lašišos. Kiekviena aukštyn upe keliaujanti lašiša pagaunama, pasveriama, aprašoma. Dalies lašišų ikrai pašalinami ir perduodami į žuvų veisyklą. Žmonės mielai stebi žuvų gaudymo ir svėrimo procedūrą ir akmenuota upe aukštyn šokinėjančias lašišas. Muziejaus teritorija pritaikyta rekreacijai ir švedai mielai čia leidžia laiką.

Stiftelsen K.A.Almgren Siderväveri museum (Stiftelsen K.A.Almgren šilko gamykla ir muziejus Stokholme Švedijoje) http://www.kasiden.se/english.htm

Almgrenų šilko fabrikas Stokholme buvo atidarytas 1833 m. ir veikė iki 1974 m. 1991 m. penktos kartos Almgrenų palikuonis vėl buvo pradėjęs gamyba, tačiau dėl pasenusių gamybos technologijų nesugebėjo išsilaikyti rinkoje ir bankrutavo. Šiandien Almgrenų šilko fabrikas – gyvasis muziejus. Išlikę 160 metų senumo mechanizmai dar ir šiandien veikia, tačiau nebegamina nei masinės produkcijos, nei suvenyrų. Vienintelė fabriko audėja dirba tik tam, kad parodytų lankytojams kaip veikia mechanizmai ir kartais vykdo turtingų senienų mėgėjų užsakymus šilko gaminiams. Ir pats muziejus dirba ne kasdien. Lankytojų grupės priimamos tik iš anksto susitarus. Muziejus verčiasi gana sunkiai ir pagrinde tik jo direktoriaus Jan Lindo iniciatyvumo dėka. Muziejuje veikia suvenyrų krautuvėlė, kurioje galima nusipirkti šilko gaminių ir kitų mažmožių. Šilko gaminiai – skarelės, kaspinai, kaklaraiščiai – pagaminti Kinijoje, tačiau žmonės noriai juos perka dėl nedidelės kainos. Mažai kas pirktų  šimtus eurų kainuojančias skareles. Kitas muziejaus marketingo perliukas – muilas. Specialus muilas, pagamintas, žinoma, pagal užsakymą viename iš Švedijos muilo fabrikų, tik etiketėje užrašyta “Stiftelsen K.A.Almgren Siderväveri museum”. Koks ryšys tarp muilo ir audimo? Sudėtingas. Muilas reikalingas norint išvynioti šilkverpių kokonus, tačiau nei Švedijoje, nei Almgrenų fabrike tai niekad nebuvo daroma. Įvežami buvo jau suvynioti ir parengti audimui šilko siūlai. Tačiau žmonės muilą noriai perka. Lankytojus į muziejų pritraukia dažni Jan Lindo straipsniai spaudoje apie muziejų ir šilko gamybą, tokia reklama nieko nekainuoja, tačiau yra efektyvi ir lankytojų skaičius auga. Muziejus neišgali nusipirkti specialios įrangos rodyti filmams ir prezentacijoms, tačiau tai puikiai atstoja skaidrės ir garso įrašai, kurie pasakoja apie muziejaus istoriją daugeliu kalbų. Skaidrės visada tos pačios, o garso kasetės keičiamos priklausomai nuo to, kokia kalbą supranta lankytojai. Ir tai dar ne visos Jan Lindo gudrybės. Jis gerai išmano muziejaus išgyvenimo meną ir noriai dalijasi patirtimi, tereikia paklausti.   

kpip@erdves.lt