|
|
Archeologijos tyrimai
Mūsų įstaigoje
dirbantys archeologai profesionaliai atlieka
archeologijos žvalgymus, žvalgomuosius
archeologijos tyrimus bei archeologijos
tyrinėjimus. Įstaigos archeologai - atestuoti
nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
specialistai. Dirbame visoje Lietuvoje,
įvairiose archeologinėse vietose.
 |
 |
 |
Archeologijos
tyrimai Vilniuje, Vingio parko karių
kapinėse, 1999 m.
|
Archeologijos
tyrimai Baliulių pilkapyne,
Švenčionių r., 1999-2000m.
|
Archeologijos
tyrimai Punios piliakalnyje, Alytaus r.,
2000m.
|
|
Į pradžią
Archeologinių
vietų ženklinimas informaciniais stendais
Ruošiame
ir gaminame archeologinių vietų informacinius
stendus, kurie supažindina visuomenę su
archeologinių vietų ypatybėmis. Lengvesniam
objektų suvokimui naudojamos iliustracijos,
rekonstrukcijos. Informaciniai stendai, paprasti,
bet spalvingi, lengvai keičiami - A4 formato
informacinis popieriaus lapas laminuojamas
polietileno plėvele, įstatomas į skardos
rėmelį ir tvirtinamas prie betoninio ar medinio
pagrindo šalia archeologinės vietos.
Vieną
archeologinės vietos informacinį stendą
pagaminsime už mažiau nei 50Lt., o pagaminimas
ir stendo įrengimas kainuos apie 100 Lt.
Galime suprojektuoti ir įrengti informacinius
stendus ir kitoms kultūros vertybėms.
2002 m. projekto
"Išsaugokime
piliakalnius" metu buvo parengti 104 informaciniai stendai Lietuvos
nacionalinių ir regioninių parkų piliakalniams
bei kitoms archeologijos vertybėms.
|
Į pradžią
Kultūros
paveldo propagavimas
Kultūros paveldo
išsaugojimo pajėgos siekia populiarinti
Lietuvos kultūros ir gamtos paveldą. Įstaiga
įrenginėja archeologinių vietų informacinius
stendus, organizuoja kultūros vertybių aplinkos
tvarkymo talkas, kultūros paveldą ir senuosius
amatus populiarinančias šventes, rengia
ekskursijas į kultūros ir gamtos paveldo
vietas, be to, leidžia įvairius leidinius apie
kultūros paveldą.
Projektai:
2002 m.
Lankstinukų "Rasų kapinės"
leidyba. Lankstinukų apie Vilniaus
Rasų kapines parengimo ir leidybos
organizavimas. Rėmėjas - Kultūros
vertybių apsaugos departamentas.
|
atsisiųsti .pdf (188 Kb)
|
2002 m.
The Power of Water 2002
(Vandens galia 2002). Rytų Lietuvos vandens
malūnų fotonuotraukų parodos, Grigiškių popieriaus fabriko
paveldosauginio dokumentavimo kursų
organizavimas.
|
2001-2002 m.
Išsaugokime piliakalnius. Knygelės
"Išsaugokime piliakalnius"
parengimo ir leidybos organizavimas. Informacinių stendų kultūros vertybėms parengimas
ir įrengimo Lietuvos nacionaliniuose ir
regioniniuose parkuose organizavimas.
Pagrindinis rėmėjas - Kultūros ir
sporto rėmimo fondas.
|
atsisiųsti .pdf
1-5
puslapiai (2624 Kb)
6-11 puslapiai
(3535Kb)
12-18 puslapiai (3682
Kb)
|
|
2001 m.
The Power of Water (Vandens
galia). Rytų
Lietuvos vandens malūnų dokumentavimo
organizavimas ir vykdymas. Vandens
malūnų turistinių maršrutų sukūrimo
ir propagavimo bei lankstinukų
"Vilniaus vandens malūnai"
parengimo ir leidybos organizavimas.
Pagrindinis rėmėjas - Šiaurės šalių
taryba.
Informacija apie Rytų Lietuvos vandens
malūnus saugoma įstaigos archyve.
Informacija teikiama el.paštu - kpip@email.lt. |
atsisiųsti .pdf (360 Kb)
|
|
2001 m.
Senovės amatų dienos Pilaitės dvare. Senovės
amatų dienų metu vykusių archeologijos
kasinėjimų, kalvystės, juvelyrikos,
puodininkystės, medžio drožimo,
dailidės amatų, senosios karybos,
senovinių patiekalų gaminimo praktinių
užsiėmimų organizavimas. Projekto
pabaigoje buvo surengta Senovės amatų
šventė vilniečiams. Pagrindinis
rėmėjas - Kultūros ir sporto rėmimo
fondas. |
 |
|
2001 m.
Jaunųjų archeologų vasaros stovykla.
Stovyklos, archeologinių kasinėjimų,
eksperimentinės archeologijos
užsiėmimų bei ekskursijų
organizavimas. Pagrindinis rėmėjas -
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo
ministerija. |
 |
|
2001 m.
Žygis senajai Lietuvos gynybos sistemai
garsinti. Žygio, kuriame dalyvavo
jaunieji šauliai iš Lietuvos šaulių
sąjungos bei vaikai ir jaunimas iš
Dūkštos organizavimas. Žygio
metu buvo atliekami Bernotų piliakalnio
(Vilniaus r.) ir Kulionių piliakalnio
(Molėtų r.) aplinkos tvarkymo darbai,
piliakalniai buvo pažymėti specialiais
informaciniais stendais, buvo
organizuotos paskaitos apie Lietuvos
karybos paveldą. Pagrindinis rėmėjas -
Krašto apsaugos ministerija. |
 |
|
2001 m.
Jaunųjų paveldosaugininkų stovykla
Laužiškių piliakalnyje. Stovyklos
Laužiškių piliakalnyje, Širvintų r.,
organizavimas bendradarbiaujant su
Krašto apsaugos ministerija bei Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Gedimino
batalionu. Stovyklos metu buvo skaitomos
paskaitos apie Senovės Lietuvos gynybos
sistemą, tvarkomi želdiniai
piliakalnyje. |
 |
2000-2002
m.
Lankstinukų serijos "Senoji
Lietuvos gynybos sistema" leidyba. Lankstinukų,
propaguojančių senąją Lietuvos
gynybos sistemą, -
"Piliakalniai",
"Gynybiniai įtvirtinimai",
"Pilys", "Vilniaus
gynybinė siena" parengimo ir
leidybos organizavimas. Rėmėjas -
Lietuvos Respublikos Krašto ministerija.
|
Į
pradžią
|
|
Piliakalnių
griūvančių šlaitų tvirtinimas,
pritaikymas lankymui
Iš visų archeologijos vertybių bene labiausiai
nukenčia piliakalniai. Apie 80 proc.
piliakalnių gynybinės sistemos pagrindą sudaro
natūralios gamtos kliūtys - vandens telkiniai
(dažniausiai upės ir upeliai) ir kalvų,
kuriose jie įrengti, aukšti ir statūs
šlaitai. Upių ir upelių vagos laikui bėgant
persiformuoja. Esant prie piliakalnio lengvai
paplaunamam gruntui, jos ne tik artėja, bet ir
ardo piliakalnius. Neprižiūrimi piliakalniai
apauga medžiais ir krūmais. Dėl to išnyksta
šlaitus dengianti velėna, kuri atlaikydavo
kritulių sukeliamą paviršiaus plovimo jėgą.
Atsiranda ilgos išgraužos paplaunančios
medžių šaknis. Virsdami jie formuoja dar
didesnius erozijos židinius. Piliakalnių
fizinės būklės kitimui neigiamą poveikį daro
ir žmonių veikla. Tai užtvankų statyba ir
vandens lygio pakėlimas užliejant piliakalnių
šlaitus. Dalis piliakalnių sužalojami tiesiant
kelius, vykdant kitus žemės judinimo darbus.
Sulėtinti arba visai sustabdyti lokalinio
pobūdžio eroziją galima įvairiomis
priemonėmis. Organizacinės - informacinės
priemonės - informacinių stendų, takų,
laiptelių, tiltelių ir kt. įrengimas.
Biologinės priemonės - želdinių tvarkymas,
velėnavimas. Inžinierinės-techninės
priemonės - šlaitų, krantų tvirtinimas, upių
ir upelių vagų tvarkymas.
Į pradžią
|
| |
Povandeninė
archeologija
Povandeninė archeologija Europoje dar
prieš porą dešimtmečių buvusi nauja mokslo
sritis, šiandien jau yra sukūrusi savo
tradiciją.
Lietuvoje povandeninė archeologija dar tik
žengia pirmuosius žingsnius. Dažniausiai tai
naujų archeologijos vertybių po vandeniu
paieška. Istoriniuose šaltiniuose gausu žinių
apie viduramžių tiltus ir neaiškios paskirties
polius ežerų dugnuose. Atsitiktinai randama
daug paskendusių luotų ir laivų liekanų.
Lietuvoje žinomas laidojimo į vandenį
XIII-XIV a. paprotys.
Mūsų įstaiga pilnai apsirūpinusi
povandeniniams tyrimams reikalinga įranga, dirba
šioje srityje besispecializuojantys
archeologai.
1998 m.
žvalgyti šeši istoriniuose
šaltiniuose minimi povandeniniai
archeologijos objektai. Asvejos ežere,
prie Dubingių piliavietės, Molėtų
r., surastos dviejų XVI a.
inventoriuose minimų tiltų liekanos.
1998 m. žvalgyta Želvos ež., Moletų
r., Didžiulio ež., Alytaus r., Žedasų
ež., Rokiškio r.
2000 m. Luokeso ež. senovės
gyvenvietėje buvo vykdomi povandeniniai
archeologijos tyrimai. Inventorizuoti 405
poliai, rastas brūkšniuotos keramikos
puodas ir šukių, trinamosios girnos,
akmeninio kirvio ašmenys, degėsių bei
degusių akmenų. Tyrimų metu buvo
nustatyta senovės gyvenvietės
teritorija. Gyvenvietė datuojama II
tūkst. pr.m.e. pradžia. Tyrimai buvo
tęsiami ir 2001 m. |
 |
| 2000 m.
luotų, esančių Asvejos, Luokesaičio
(Molėtų r.), Gelvanės (Širvintų r.)
ir Jagomanto (Švenčionių r.) ež.,
inventorizacija. Aptikti 3 luotai
Luokesaičio, Asvejos ir Jagomanto
ežeruose. Preliminariai luotai datuojami
vėlyvaisiais viduramžiais. foto:
S.Kirvelos
|
 
|
|
| |
Į
pradžią
Aerofotografija
| Aerofotografijos
metodas suteikia daug informacijos apie
kultūros vertybes. Šiuo būdu ne tik
ieškoma naujų kultūros vertybių, bet
žvalgomos jau žinomos, tikslinama jų
teritorija. Metodas plačiai naudojamas
kartografuojant kultūros vertybių bei
kitas teritorijas. |
 |
 |
| 1999
m. iš oro buvo fotografuojama Trakų
istorinio nacionalinio parko
archeologinių vietų aplinka ieškant
naujų objektų. |
 |
 |
|
| |
Į
pradžią
Želdinių
tvarkymas parkuose, kapinėse, piliakalniuose
Dauguma Lietuvos archeologijos vertybių
apaugusios medžiais ir krūmais. Archeologijos
vertybių teritorijose ir apsaugos zonose jie
nėra pageidaujami, nes savo šaknimis naikina kultūrinį sluoksnį.
Sumedėję augalai veikia
piliakalnių šlaitų paviršinio sluoksnio
stabilumą, medžiai ir krūmai užstodami saulę
trukdo žolinės dangos susiformavimui.
Menkaverčiai, savaiminiai želdiniai skatina
kultūros vertybių irimo procesą, kelia
grėsmę lankytojų saugumui.
|
| |
Į
pradžią
|
kpip@email.lt
|
