EPD’2004 metu visuomenei pristatomi objektai
Kauno apskrityje

Kaunas

Choralinė sinagoga
(E.Ožeškienės g. Nr. 13)

Iš daugybės Lietuvos miestuose bei miesteliuose buvusių žydų maldos namų, šiuo metu liko veikiančios tik dvi - Vilniuje ir Kaune.

Kauno choralinę sinagogą 1872 m. pastatė Kauno pirmosios gildijos pirklys Levinas Minkovskis. Tai stačiakampio plano mūrinis tinkuotas statinys su trisiene iškiša Aron kodešui rytų pusėje ir trimis įėjimais vakarų pusėje.

Ši sinagoga priklauso reformuotų sinagogų tipui, paplitusių didžiuosiuose miestuose XIX a. pabaigoje. Reformuotų sinagogų išorė puošnesnė nei tradicinių, jose nuosekliau taikytos europietiškų stilių formos. Kauno choralinės sinagogos fasadai savo dekoru primena neobarokinę bažnyčią. Įėjimo fasade iškeltas barokiškas frontonas, kuris baigiasi masyviu bokštelio kupolu. Bimos vietą salėje iš viršaus apšviečia stoglangis. Bima – tai pakyla sinagogos viduje, skirta Toros skaitymui. Prie rytinės sienos stovi Aron kodešas ( Sandoros skrynia) – kelių pakopų spinta, panaši į altorių, kurioje būdavo saugoma Tora. Interjeras dekoruotas žydų menui būdingais augalų ir gyvūnų motyvais.

Prie sinagogos pastato priderinta tvora su vartais, sumūryta 1893 m., restauruota 1999 m.

Choralinė sinagoga nukentėjo Antrojo Pasaulinio karo metu. 2001 m. jai buvo atstatytas kupolas.

Sinagoga senamiestyje
(Zamenhofo g. 9)

Statyta 1850 m. J. Nieviažskio. Tai mūrinis tinkuotas, dengtas čerpėmis pastatas. Fasaduose vyrauja pusapskričių arkų langai su plačiais archivoltais, besiremiančiais į tarplangių piliastrus. Tai”arkadų” stiliaus motyvas, populiarus žydų bendruomenės pastatuose. Kadangi pastatas ilgą laiką buvo nebenaudojamas, interjere neišliko Aron kodešo tik bimos fragmentai, kurie restauruoti.

Greta sinagogos uždarame, trikampio formos kiemelyje, išliko XIX a. vidurio pastatas, kuriame buvo mokykla – “šulė” ir du tvora sujungti sandėliai. Tai stambaus XIX amž. vidurio miestiečio sodybos pavyzdys. Visą šį statinių kompleksą tarybiniais metais bandyta pritaikyti restoranui, vėliau – muziejui.

2003 metais sinagogos pastatas restauruotas privačiomis lėšomis. Jame įrengta konferencijų salė. Kiti komplekso pastatai taip pat restauruoti ir pritaikyti viešajai įmonei – šeimos santykių institutui.

Kaune dar yra išlikusių buvusių žydų maldos namų stovinčių Kauno miesto istorinėse dalyse. Tai pastatai Senamiestyje: Birštono, Gimnazijos, Daukšos gatvėse. Vaisių gatvėje – Žaliakalnyje, Gedimino gatvėje – Naujamiestyje.

Buvusioje sinagogoje , Gedimino g. 26 B įsikūręs žydų muziejus.

Senelių prieglauda
(Poškos g.21 / Smalininkų g.16)

Kitas svarbus žydų bendruomenės objektas – prieglauda, skirta vienišiems karšinčiams bei ligoniams. Sklypą dabartinių Poškos ir Smalininkų gatvių kampe Žydų prieglaudos tarnyba pirko 1891 m. iš Antano Volskio. Prieglaudos pastatas statytas apie 1892 m., galbūt inkorporuojant ankstesnį namą. Užbaigtas ne iš karto – 1903 m. rytinio pastato trečdalio dar nebuvo. Prie rytinės sklypo ribos stovėjo medinis vieno aukšto trobesys – ambulatorija. 1936 m. pagal inžinierių Alberto Ožinskio ir Jokūbo Pero projektą pristatyta nauja dalis. Senosios dalies dviaukštį fasadą pagyvina centrinis skirsnis su portalu, pusapskričių arkų langais bei frontonėliu. Galinis (Smalininkų g.) fasadas primena maldos namus; įsidėmėtina, jog ir čia, kaip ligoninės pastate, vienas langas yra su trikampe sąrama. Prieglaudos kambariai (15 – 25 kv.m.) išdėstyti abipus koridoriaus, besitęsiančio per visą statinio ilgį, apšviesto tik iš galų. Rūsyje – virtuvė, antrame aukšte – maldos patalpa. Kieme stovėjo mūrinė pirtis – skalbykla, buvo nedidelis sodas. Prieglaudos pastatas buvo nacionalizuotas 1952 m.

Valgyklos pastatas
(A. Mapų g. 18)

Dar vienas žydų bendruomenės pastatas išlikęs A. Mapu g. 18. Gatvė nuo 1919 m. vadinasi Kaune gimusio žydų rašytojo Abraomo Mapu vardu. Pastatas statytas tarp 1910 m. ir 1925 m.žydų bendruomenės išlaikomai valgyklai. Jis yra kampo formos plano, netinkuotas, raudonų plytų mūro. Centrinę dalį užėmė pailga valgyklos salė, šiaurinėje pusėje buvo virtuvės patalpos ir butas. Salę šildė keturios koklių krosnys. Simetriškame gatvės fasade akcentuoti salės arkiniai langai.

Tarybiniais metais valgyklos pastate buvo įkurta Senamiesčio biblioteka, kuri veikia iki šių dienų.

Mėsos krautuvės
(Muitinės g. 9)

Mėsos krautuvių vienaaukščiai korpusai tarp Muitinės, V. Kuzmos ir J. Naugardo gatvių, pastatytos 1852-1853 m. pirklio Merkelio Kadisono. Iki Pirmojo pasaulinio karo prekyba vyko uždarame kieme. Nuomojamų krautuvėlių durys ir langai buvo tik kiemo pusėje. Pasikeitus savininkams, 1896 m., vakariniam pastato korpusui užstatytas antras aukštas. XX a. trečiame dešimtmetyje rytiniame ir šiauriniame korpusuose įrengta kavos ir kakavos dirbtuvė “Volga”, o kiti korpusai pertvarkyti į butus. Tuomet įrengti langai į Muitinės gatvę. Pastatas nacionalizuotas 1940 m.

1957 m. vyko kapitalinis remontas. Atgimimo metais pastatas perduotas Vytauto Didžiojo universitetui. 1992 m. po restauracijos buvusiose žydų mėsos krautuvėse įrengti universiteto svečių namai.

Žydų ligoninė
(A. Jakšto g ir Papilio g kampas)

Lietuvoje gyvenę žydai puoselėjo savo religines bei tautines tradicijas bei papročius ir nebuvo linkę suartėti su kitataučiais. Žydai turėjo atskiras ligonines, prieglaudas, valgyklas, ritualines pirtis (mikvas).

Senamiestyje stovi trijų aukštų mūrinius pastatus ilgą laiką naudotas ligoninei. Jo statyba pradėta 1854 m. Tai turėjo būti ligoninė ir pirtis, statoma iš žydų bendruomenės lėšų (kahalo mokesčio). Pastatytas tik pirmas ligononės aukštas ir du fligeliai. 1882 – 1885m. Vyko remontai. Antrą aukštą suprojektavo architektas Justinas Golinevičius. Pastatų funkcija nesikeitė ir tarpukario metais: kampiniame korpuse buvo ligoninė, o kiemo korpuse – visuoneninė pirtis. 1929 ligoninė buvo padidinta dar vienu aukštu. Keliais etapais suformuotas pastatas yra utilitarios išvaizdos, šiuo metu nenaudojamas.

Rabino Spektoriaus vaikų namai
(J. Gruodžio g. 25)

Kauno žydų religinės bendruomenės muziejus-buv.sinagoga
(Gedimino g. 26b)

Čekiškės

Sinagoga

Pirmosios žinios apie žydų apsigyvenimą siekia XVII amžių. 1627 m. Čekiškėje buvo bažnyčia, parapijinė mokykla ir karčema, kurią 1687 m. nuomavo žydas. 1715 m. Čekiškėje jau gyveno gyveno 16 žydų prekybininkų šeimų ir minimi žydų maldos namai – sinagoga. Pagyvėjus prekybos ir amatų augimui, padidėjo ir miestelio gyventojų žydų. 1867 m. Čekiškėje gyveno 73 krikščionys ir 175 žydai, kurie turėjo 10 smulkių parduotuvių, veikė keli amatininkų cechai ir 22 amatininkai norėjo tapti vyresniais. Čekiškės žydų kahalui 1874 m. priklausė 267 žydų šeimos ( kai kurios gyveno gretimuose kaimuose).

Kahalas – susirinkimas, sueiga, žydų bendruomenės savivalda.

1887 m. Čekiškę ištiko didelis gaisras: sudegė beveik visas miestelis, bažnyčios varpinė, žydų maldos namai – sinagoga. Tačiau miestelis greitai atsistatė, nes gyventojai žydai gyvenę pagrindinėje Bažnyčios (dabar Ateities) gatvėje, norėjo turėti namus ant sudegusių namų pamatų ir prie pagrindinės gatvės turėti savo parduotuves. Po 1887 m. gaisro buvo atstatyta ir nauja, gana didelė sinagoga, kuri išsiskyrė aplinkoje ne tik savo gabaritais, bet ir raudonų plytų spalva ( tebestovi iki šiol). Gatvelė, einanti nuo pagrindinės Bažnyčios gatvės link sinagogos buvo pavadinta Sinagogos vardu.

Šėta

Sinagoga

Šėtos žydų sinagoga buvo pastatyta 1920 - 1924 m. N Aizikovičiaus ir O. Glozo pastangomis. Tame pastate buvo įkurta žydų pradžios mokykla. Pirmasis žydų mokyklos vedėjas ir mokytojas buvo Benolis Reizbausas. Nors namuose vaikai kalbėjo žydiškai (idiš), bet mokyklą lankė 42 vaikai, vėliau mokinių skaičius svyravo.Mokykloje buvo siekiama, jog žydų mokiniai gerai išmoktų lietuvių kalbą ir išmanytų gimtojo krašto geografiją bei istoriją.

Šėtos žydų bendruomenė vertėsi prekyba ir amatais. 1936 m. Vidaus reikalų ministerijoje buvo įregistruota Šėtos žydų labdaros ir kultūros draugija “Ezro”, ji rūpinosi vietos žydų labdara, socialine pagalba, mokyklų ir dvasinės kultūros reikalais. Jos veiklą nutraukė 1940 m. sovietinė okupacija.

1941 m. vokiečių naciams sunaikinus Šėtos žydų bendruomenę, ju maldos namuose ir pradžios mokykloje – sinagogoje įsikūrė Šėtos vidurinė mokykla, kurioje patalpos sudegė. Vidurinė mokykla čia veikė iki 1979 m. Sinagoga, nors ir smarkiai rekonstruota išliko iki mūsų dienų.

Kėdainiai

Sinagogų kompleksas

Vertingas 17 – 18 a.dviejų sinagogų kompleksas, esantis Senosios rinkos aikštės šiaurinėje dalyje. Vasarinė sinagoga, pastatyta XVII a. antroje pusėje, yra viena iš barokinių sinagogų Lietuvoje. Po gaisro 1784 metais perstatyta. Ši sinagoga mena Vilniaus Gaono Elijahu laikus Kėdainiuose.

Apie 1837 m. Šalia buvo pastatyta dar viena sinagoga, kuri atliko ir mokyklos funkcijas. Priešais senąją sinagogą stovėjo ritualinis ( skerdiko) namelis ir arka, jungianti sinagogas su Saulės laikrodžiu hebraiškais rašmenimis. Vokiečių okupacijos metais šie statiniai buvo nugriauti.

Antrojo Pasaulinio karo metu Kėdainių Didžiojoje sinagogoje vokiečiai laikė arklius. Pokaryje sinagogų komplekse, įsikūrė rajkoopsąjungos sandėliai.

1993 m. pastatai buvo grąžinti Lietuvos žydų bendruomenei, tačiau pastaroji nesugebėjo užtikrinti jų apsaugą ir priežiūrą. Todėl 1997 m. grąžino savivaldybei.

Dabar mažoji sinagoga restauruota, joje įsikūręs Daugiakultūris centras.

Didžioji ( Vasarinė) sinagoga baigiama restauruoti. Joje įsikurs Kėdainių miestoVaikų dailės mokykla.

Žiežmariai

Sinagoga

Medinė sinagoga greičiausiai statyta XIX amž. pabaigoje – XX amž. pradžioje. Ji ištęsto stačiakampio plano, monumentalaus tūrio, su uždaru laiptinės priestatu pietvakarių kampe, skardiniu stogu. Fasadus skaido sąvaržos ir horizontalios traukos, sienos apkaltos vertikaliomis špuntuotomis lentomis. Vyrų salę apšviečia 18 aukštų langų, kurie viršuje užsibaigia pusiau apskritomis arkomis. Sinagogos dviaukštės dalies langai stačiakampiai. Pagrindinį fasadą puošė portalas, aprėmintas piliastrais ir trikampiu sandriku. Vyrų salės viduryje stovėjo keturios kolonos, tarp kurių buvo įkomponuota bima. Dabar išlikusios tik dvi kolonos puoštos kapiteliais. Moterų galeriją antrame aukšte nuo vyrų salės skyrė siena su angomis puoštomis segmentinėmis arkomis. Į moterų dalį buvo patenkama laiptais

šone. Galerija buvo virš prieangio. Viduje išlikę profiliuoti salės langų apvadai.

Sinagogos išorėje neišliko judaizmo simbolių, viduje – nei bimos, nei aron kodešo.

Tik detalės žymi jų buvimo vietą.

Pastato architektūroje jaučiama romantizmo įtaka.