Leidinys skirtas Europos paveldo dienoms'2002

Turinys

  • Pratarmė (Alfredas Jomantas)
  • Libertas Klimka LIETUVIŲ NAMAI: PAPROČIAI IR TIKĖJIMAI
  • Audronė Lainauskaitė SENIEJI KAIMAI
  • Dalė Puodžiukienė MEDINĖ DVARŲ SODYBŲ ARCHITEKTŪRA
  • Algė Jankevičienė MEDINĖ SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA
  • Marija Rupeikienė MEDINĖS LIETUVOS SINAGOGOS
  • Alė Počiulpaitė LIETUVIŲ KRYŽDIRBYSTĖ
  • Maja Ptašek MEDINĖ ARCHITEKTŪRA VILNIAUS ŽVĖRYNO RAJONE
  • Martynas Purvinas, Marija Purvinienė MEDINĖ ARCHITEKTŪRA KLAIPĖDOS KRAŠTE
  • Maja Ptašek MEDINĖ KURORTŲ ARCHITEKTŪRA
  • Jonas Minkevičius LIETUVOS MEDINĖ ARCHITEKTŪRA
  • Nijolė Vilkončienė PRAKTIŠKI PATARIMAI MEDINIO PASTATO SAVININKUI
  • Summary

PRATARMĖ

Šis leidinys yra apie nepastebimai ir nenumaldomai nykstantį trapiausią mūsų protėvių dvasinės ir medžiaginės kūrybos paveldą — medinius statinius. Medinės trobos kaimuose bei miestelių centrinėse gatvėse ar aikštėse, medinės bažnytėlės ir koplytėlės, apsamanoję svirnų ir tvartų stogai, su meile sukaltos šunų būdos, aviliai sodo gale, drožinėtos langinės - visa tai tarytum išaugę Lietuvos peizaže, įprasta ir miela mūsų akiai. Mediniai statiniai - ne tik artimi it broliai išlikusio harmoningo kraštovaizdžio saugotojai, bet sykiu ir esminė mūsų kultūros paveldo dalis, įkūnijanti natūralų žmogaus buities ir kūrybos ryšį su gamta.

Lietuva vertai gali didžiuotis dar išlikusiais vertingais savitais liaudies, sakralinės ar kurortų medinės architektūros pavyzdžiais, kokių mažiau esama kitose Europos valstybėse. Deja, gyvename atsisveikinimo su medžio amžiumi laikus, kai šiems trapiems, laiko ir aplaidumo ardomiems statiniams gresia būti užmirštiems, sunaikintiems ar sudegintiems, užleidžiant vietą sunkiasvoriui betonui, stiklui ir metalui. Tad nuo mūsų pilietinės pozicijos bei šios tariamai kuklios architektūros vertės supratimo priklausys jos likimas. Tačiau ar teko girdėti nors vieną politiko kalbą, kurioje jis didžiuotųsi savo miesto ar kaimo medine architektūra, paminėtų puikiai išsilaikiusį pastatą, klėtį, paakintų miestelėnus tai saugoti ir puoselėti? Ar matėte daug miesto merų, išėjusių pasidairyti su savo komanda po medinius miesto rajonus arba priimančius svečius mediniame miesto kvartale? Deja, neturime nė vadovo po medinę Lietuvą ar medinį Vilnių, apie medinius statinius ir net medinius rajonus, kurių negalima neapžiūrėti esant Vilniuje, Kaune ar kuriame kitame miestelyje, tam pašykšti dėmesio ir bendri vadovai po Lietuvą ir jos miestus.

Lietuvoje šiandien pragmatizmas bei nežabotas kapitalizmas, dažnai susiliejęs su įstatymų, taisyklių nesilaikymu ir reikalavimų nepaisymu, daro įmanomas medinių istorinių vilų rekonstrukcijas iš silikato blokelių. Ką begalėtume pasakyti apie vis dažniau ir dažniau kylančius gaisrus 19 amžiaus pabaigos išlikusiuose mediniuose statiniuose, kuriais labai didžiuotųsi bet kuri Europos valstybė. 2001 m. netekome unikalaus Kurtuvėnų svirno Šiaulių rajone, o šiemet ir Palangos, Lietuvos kurortų motinos, iškiliausio medinio pastato Kurhauzo. O kiek vertingų ir įdomių medinių pastatų netenkame kasdien didžiųjų miestų istoriniuose priemiesčiuose arba rajonų centruose ir bažnytkaimiuose?

Ši knyga yra Europos Tarybos programos ,,Europos paveldo dienos" Lietuvoje dalis. Šią programą Lietuvoje rengia Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Knyga skirta visiems, besidomintiems kultūros paveldu. Čia neturėta tikslo išnagrinėti medinės architektūros sklaidos ar pateikti išsamios įvairių pastatų tipų bei jų istorijos studijos. Skaitytojas čia ras nužymėtus svarbiausius raidos etapus ir pasakojimą apie reikšmingiausius medinės architektūros objektus, kuriuos būtina apžiūrėti. Viliamės, kad ji paskatins susidomėti medine architektūra Lietuvoje ir giliau išmanyti mūsų medinės architektūros savitumą, pajusti liaudies kūrybos turtingumą.

Leidinį sudaro vienuolika straipsnių, kuriuos parašė įvairių sričių žinovai. Dėkoju visiems autoriams už supratimą, geranoriškumą ir bendradarbiavimą. Ačiū fotomenininkui Romualdui Požerskiui už leidimą pasinaudoti jo darytomis Lietuvos bažnyčių fotografijomis. Kitas iliustracijas pateikė didelis pulkas fotografų mėgėjų, kultūros paveldo puoselėtojų ir saugotojų, kuriems taip pat nuoširdžiai dėkoju. Aišku viena jog ši tema laukia išsamios studijos, savo vadovo, fotografijos albumo ir, tikiuosi, jog to netrukus sulauksime.

Alfredas Jomantas
,,Europos paveldo dienų" programos koordinatorius Lietuvoje