Sutvarkyti bei tvarkomi piliakalniai

Nuotraukos Objekto pavadinimas, adresas Darbų atlikimo meta Darbų pavadinimas Atliktų darbų vertė (Lt) Aprašymas Pastabos
veliuonplM.JPG (2003 bytes) Veliuonos piliakalniai I ir II (A 690P, A 691K1P), Jurbarko raj. 1991-93 Projektavimas

Tvarkymas

44,33

15572,23

Iš viso:15616,56

Piliakalniai prieškario laikotarpiu buvo apsodinti medžiais, kurie ilgą laiką netvarkomi užgožė jų paviršių, todėl sunyko velėninė danga, vėjolaužų vietoje atsirado erozijos židiniai. Piliakalniai dažnai lankomi, todėl šlaituose atsirado išgraužos. Tarp piliakalnių eina kelias į Veliuonos miestelį, anksčiau jį platinant nustumta buldozeriu I-ojo piliakalnio pašlaitė, šlaitas neteko atramos. Grėsė jo griūtis. Tvarkant piliakalnius atliktas sanitarinis ir atrankinis želdinių kirtimas, paviršinės erozijos paveikti šlaitai sutvirtinti žabų tvorelėmis, suformuota žolinė danga, sutvirtintos išgraužų vietos įrengiant žvyro drenuojantį sluoksnį ir užvelėnuojant, lankytojų srautų reguliavimui įrengti laiptai pagrindiniuose takuose. Nustumta pašlaitė sutvirtinta inkaruojant šlaitą poliais. Šlaitas nudrenuotas ir sutvirtintas atramine akmenų sienute. Piliakalnis pritaikytas lankymui - įrengti informaciniai stendai ir rodyklės bei kitos mažosios architektūros formos.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnių būklė stabili.

  Batakių piliakalnis

(A 756K1P), Tauragės raj.

1994 Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

Savivald. lėšomis

780

43263

Iš viso:44043

Nereguliuojami lankytojų srautai sukėlė paviršinę eroziją, takų vietose, veikiant krituliams, susiformavo išgraužos. Neprižiūrėti želdiniai užgožė ir sunaikino velėninę dangą. Tvarkant piliakalnį, šiaurinio šlaito papėdėje įrengta atraminė rąstų sienutė, už jos akmenų prizmė. Giliausioje išgraužoje įrengti mediniai laiptai, kitos išgraužos ir mechaninės erozijos vietos sutvarkytos panaikinant takus – tai yra, įrengiant žabų tvoreles, užpilant dirvožemiu ir įsėjant žolinę dangą. Kai kuriose vietose papildomai buvo įrengtos stulpelių tvorelės. Atliktas želdinių tvarkymas, kad susiformuotų stabili velėninė danga.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

  Burbaičių piliakalnis

(A 1318K1), Kelmės raj.

1992-94 Projektavimas

Tvarkymas

1000,16

40329

Iš viso:41329,16

Kražantės upė, pasukdama į šiaurės rytus, intensyviai gilino dešiniąją vagos pusę ir ardė piliakalnio pašlaitę. Pagilėjusioje vagoje kyšojo dideli akmenys, kurie sudarė dirbtines kliūtis ir turbulentinius sūkurius. Ties piliakalniu kitas upės krantas taip pat statokas. Patenkant didesniam vandens kiekiui, ypač potvynių metu, čia tėkmė buvo suspaudžiama. Dėl to pakildavo vandens lygis ir stiprėjo šlaitų ardymas. Pavasarinių potvynių metu šlaitą taip pat ardė ledo lytys, ties upės posūkiu atsiremdamos į jį. Upės vaga ir pakrantė ties piliakalniu stabilizuota ir apsaugota nuo tolimesnės erozijos, pastatant septyniolika akmeninių bunų. Prieš pradedant krauti akmenis, ant upės dugno supiltas žvyro ir gargždo išlyginamasis sluoksnis ir ant jo sukrauti akmenys. Ties visu piliakalniu pakrantė sustiprinta žvyro gargždo sluoksniu. Griūvantis šlaitas sutvirtintas įrengiant akmenų prizmę, kuri sukrauta ant žvyro-gargždo išlyginamojo sluoksnio. Ant prizmės, į šlaito pusę, įrengtas gargždo, o ant jo žvyro sluoksnio atvirkštinis filtras. Po to nuogriuvos dugne ir šlaite supiltas drenuojantis žvyro sluoksnis, žvyringas smėlis ir įrengtas dengiamasis priemolio sluoksnis. Čia kvadratais įrengtos žabų tvorelės, kurios užpiltos dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėtos žolių mišiniu.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

kurmaicplM.JPG (2416 bytes) Kurmaičių piliakalnis

(A 447P), Kretingos raj.

1993-94 Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

830

548

28470

Iš viso:29848

Patvenkus Akmenos upę, susidarė 82 ha tvenkinys, kurio vanduo plauna piliakalnio šlaitus. Šlaite virš vandens nuo bangų vyksta paviršinė erozija, kai kuriose vietose vyksta ir gilesnė šlaito erozija. Stabilizuojant šlaitą, supiltas storas drenuojantis žvyringo smėlio sluoksnis, įrengta atraminė akmenų prizmė, žvyro drenažą, priemolio ekranas. Eroduojančio šlaito paviršius sustiprintas žabų tvorelių langeliais, kurie užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių mišiniu. Taip pat sutvarkyti želdiniai, kad greičiau susiformuotų velėna.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

maciuicplM.JPG (2091 bytes) Maciuičių piliakalnis (AR 481), Klaipėdos raj. 1994 Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

5190

2220

74080

Iš viso:81490

Pagal parengtą projektą buvo atlikti piliakalnio nuslinkusio šlaito bei papėdės tvarkymo darbai. Piliakalnio vakarinėje šlaito papėdėje įrengta gelžbetoninių vamzdžių linija. Žemutinėje šlaito dalyje pakloti asbestcementiniai perforuoti vamzdžiai, pajungti prie didesnio skersmens gelžbetoninių vamzdžių. Nuo šlaito paviršiniam vandeniui nubėgti įrengtas fašinų drenažas, šlaitas nuplaniruotas. Šlaitui sutvirtinti įrengtos žabų tvorelės, tarpai tarp kurių užpilti durpžemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių mišiniu. Sutvarkyti želdiniai bei, pritaikant piliakalnį lankymui, ant smėlio žvyro pagrindo įrengtas lauko akmenų takas. Piliakalnis sutvarkytas Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis.

Buv. avarinė būklė. Piliakalnio būklė stabili.
pagramplM.JPG (2624 bytes) Pagramančio piliakalnis

(A 763K1P), Tauragės raj.

1994 Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

Savivald. lėšomis

820

59338

Iš viso:60158

Į vakarinį piliakalnio šlaitą įsiręžia lauko keliukas. Šlaitai apaugo krūmais ir medžiais. Išnyko velėninė danga. Veikiant transporto vibracijai ir krituliams, vyko paviršinė sufozija, drėgmė pateko į gilesnius sluoksnius, šlaitas permirko, pradėjo plyšinėti, atsirado nuošliaužos ir griūtys. Likviduojant piliakalnio avarinę būklę, papėdėje įrengta drena, greta drenos šlaito atraminei akmenų prizmei suformuotas gargždo pagrindas. Įrengus akmenų prizmę, palei kelio pakraštį suformuotas akmenų latakas paviršiniam vandeniui surinkti. Siekiant nusausinti pažliugusį keliuką, įstrižai jam įrengtos drenos. Eroduojančios šlaito vietos užpiltos žvyro ir smėlio drenuojančiu sluoksniu. Visoje piliakalnio teritorijoje išretinti želdiniai, o eroduojančiame šlaite įrengtas žabų tvorelių tinklas, kuris užpiltas dirvožemiu ir apsėtas žolių mišiniu. Eroduojančių takų vietos sustiprintos gargždo (kitur – akmenų) danga.

Buv. avarinė būklė.

Per ketverius su trupučiu metus nuo sutvarkymo (nors piliakalnio priežiūra turėjo rūpintis įkurtas Pagramančio regioninis parkas), keliukas, kuriuo pravažiuodavo arkliu kinkytas vežimas ar lengvoji mašina, ir 1993 m. projekte buvo numatytos atitinkamos inžinierinės stabilizavimo priemonės virto keliu, kuriuo savavališkai važiuoja sunkiasvoriai KAMAZ markės sunkvežimiai. Keliukas įgavo tranšėjos formą ir įsirėžė į piliakalnio šlaitą vietomis iki metro gylio. Nesant kelio dangos, atlaikančios tokį transportą, jo paviršius toliau deformuojamas, o transporto keliama vibracija padaro šlaite naujus plyšius, į kuriuos sunkiasi kritulių vanduo ir, ypač liūčių metu, “atkabina” atplaišas. Įtrūkimus didina įšalęs vanduo, todėl atsirado nuošliaužos.

palapplM.JPG (3107 bytes) Palapainio piliakalnis

(A 308 K1P), Kaišiadorių raj.

1993-94

 

Projektavimas

Tvarkymas

738,82

75569

Iš viso:76307,82

Piliakalnio papėdę nuolat plovė Lapainios upės vanduo. Pagal J. Jukošiūno projektą buvo atlikti šlaito tvirtinimo darbai - įrengti latakai - drenos, į drenuojantį sluoksnį supilta žvyringo smėlio, suplūktas priemolio dengiamasis ekranas, išpintas žabų tvorelėmis ir užpiltas durpžemiu su varpučio šaknimis ir apsėta žolių mišiniu. Lapanijos upės vagos pakraštys užtvertas žabų tvorele, krantas sustiprintas žvyro, gargždo ir akmenų sluoksnine konstrukcija, pastatytos akmenų bunos.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

renavplM.JPG (3393 bytes) Renavo piliakalnis

(A 780P), Mažeikių raj.

1993-94 Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

1017,03

800

56193

Iš viso:58010,03

Dėl Varduvos upės tvenkinio bangų ir ledo lyčių poveikio atsirado piliakalnio šlaitų nuošliaužos, kurios šiaurės rytinėje pusėje po vandeniu sutvirtintos gelžbetoninėmis plokštėmis. Krantas tvirtintas akmenimis, po jais suformuojant gargždo, žvyro ir smėlio atvirkštinį filtrą. Pietinėje – pietvakarinėje pusėje povandeninė dalis tvirtinta žabų tvorelėmis, lauko akmenimis ir akmenų prizme, po ja suformuojant žvyro ir smėlio atvirkštinį filtrą. Eroduojantis šlaitas tvirtintas žvyro ir smėlio drenuojančiu sluoksniu, uždengiant jį priemolio ekranu. Visas eroduojantis paviršius užvelėnuotas.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

daubarplM.JPG (3445 bytes)

daubar2plM.JPG (3368 bytes)

Daubarių piliakalniai

(A 770K1P, A 771K1P), Mažeikių raj.

1993-95 Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

2661,75

200

214290

Iš viso:217151,75

Vešetės upelis, vingiuodamas tarp abiejų piliakalnių, ypač potvynių metu išplovė daug grunto ir sudarė grėsmę piliakalnių šlaitų pastovumui. Išplovų kraštai erodavo, jų kraštai artėjo prie piliakalnių papėdžių.

Pagal parengtą projektą, ardomos vietos buvo tvirtinamos žvyru, gargždu ir akmenimis, o upelio tėkmei nukreipti buvo įrengtos akmenų bunos ir žabų tvorelės. Sustiprinus upelio krantus, buvo stiprinamas ir atstatomas griūvantis Daubarių piliakalnio I šlaitas. Šlaito erozijos dugne paklota gaudomoji drena, jos horizontalioji dalis sugręžiota, apvyniota stiklo audiniu ir užpilta žvyru, o nuvedamoji-vertikalioji dalis nuleista erozijos dugnu žemyn ir įjungta į kranto stiprinimo žvyro – gargždo sluoksnį. Po to visa tai buvo užpilta žvyringu smėliu ir drenuojančiu sluoksniu, kuris uždengtas priemolio ekranu. Paviršius išpintas žabų tvorelių langeliais, kurie užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių miiniu.

Lankytojų srautų sukeltos mechaninės erozijos židinių (šlaituose išmintų takų) vietose įrengti laiptai bei tiltelis – lieptas per Vešetės upelį.

Buv. avarinė būklė.

Gaisras sunaikino viename piliakalnyje įrengtus laiptus. Piliakalnių būklė šiuo metu stabili. Neatstačius laiptų, gali prasidėti mechaninė erozija.

kartenplM.JPG (2197 bytes) Kartenos piliakalnis

(A 446K1P), Kretingos raj.

1995 Projektavimas

Archeologiniai tyrimai

Tvarkymas

3050

Savivald. lėšomis

51520

Iš viso:54570

Brakonierių iškasinėtas gynybinis pylimas sukėlė eroziją. Ypač nukentėjo pietinis pylimo kraštas, kur jau susidarė didelės išgiūvos, gręsiančios visam šlaitui ir visam pylimui. Be to, rytinę ir šiaurinę piliakalnio pašlaitę gilina vanduo, tekėdamas iš gretimo lauko. Čia susiformavo įvairaus gylio ir pločio rėva, o ties senovės gyvenvietės pietrytiniu pakraščiu ji jau virto griova. Tokį staigų erozinį pokytį čia sukėlė nekvalifikuotai, saviveikliniu būdu, įrengtas tvenkinys be tinkamai pastatytos vandens pralaidos.

Pagal projektą visų pirma priemoliu ir priesmėliu užpiltos duobės ir mažesni iškasinėjimai. Dviejose didžiosiose išgriuvose ant dugno suplūktas priemolio padas. Jis ir išgriuvų šlaitai užpilti žvyringo smėlio drenuojančiu sluoksniu, ant kurio (iki visiško šlaito formos atstatymo) supiltas priemolio ir priesmėlio sluoksnis. Atstatyto šlaito paviršiuje išpinti žabų tvorelių lygiagretainiai, kurie užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių mišiniu. Taip pat padengti visi iškasinėjimai ir mažesnės duobės. Šiaurės vakarinėje pašlaitėje besiformuojanti rėva pertverta žabų tvorelių eilėmis, kurios sulaikys nuslenkantį gruntą ir stabilizuos paviršių. Sutvarkyti piliakalnio želdiniai.

Buv. pažeistas stabilumas.

Piliakalnio būklė stabili.

paplplM.JPG (2668 bytes) Paplienijos piliakalnis

(A 1392K1), Telšių raj.

1993-95 Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

2404

200

252372

Iš viso:254976

Minijos upei iš rytų pusės paplovus piliakalnio šlaitą prasidėjo erozija. Pagal J.Lukošiūno projektą Minijos vaga buvo atitraukta nuo piliakalnio ties trimis įlinkiais, krantas sustiprintas akmenimis, klojant juos ant gargždo ir žvyro sluoksnių. Tėkmė nukreipta pastačius bunas, pašlaitė drenuota ir pakelta. Sutvarkyti želdiniai. Šlaitas sustiprintas žabų tvorelių kvadratais, kurie užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių mišiniu.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

paverkplM.JPG (2785 bytes) Paverknių piliakalnis

(A 217K1P), Prienų raj.

1993-95 Arch.tyrimai

Projektavimas

Tvarkymas

5750

965,68

46151

Iš viso:52866,68

Verknės upė paplovė šiaurinį piliakalnio galą. Pagal J.Lukošiūno projektą buvo atlikti šlaito sutvirtinimo darbai. Papėdėje buvo įrengta atraminė prizmė, šlaite - gaudomosios drenos. Ant šlaito išpintos žabų tvorelės su velėnos juostomis, sudarančios kvadratus, ant jų buvo užpiltas dirvožemis su varpučio šaknimis ir apsėtas žolių mišiniu.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

rekcplM.JPG (2267 bytes) Rekčių piliakalnis

(A 670K1P), Šiaulių raj.

1994-95 Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

3790

1306

63940

Iš viso:69036

Sausinant aplinkinius plotus, pagal melioracijos projektus buvo įrengiamos drenažo sistemos ir gilinamas griovių tinklas. Dėl to vanduo maždaug nuo 2 km² ploto, per daug trumpesnį laiką suteka į griovį, iš rytų ir pietų pusės apjuosiantį piliakalnį. Didėjant vandens kiekiui, padidėja ir tėkmės greitis, kurio gruntas nebeatlaiko. Taip išplauta ne tik griovio vaga, bet ir piliakalnio rytinė ir pietinė šlaitų papėdė. Dėl to piliakalnio šlaitai neteko pusiausvyros, pradėjo griūti, nusinešdami kartu ten augančius medžius ir krūmus bei sudarydami užtvaras vandeniui, kuris dar intensyviau ardo piliakalnį.

Stabilizuojant piliakalnio laitus, sustiprinta upelio vaga, jos krantuose įrengiant akmenų prizmeles. Piliakalnio šlaitų papėdėje įrengtas žvyringo smėlio drenuojantis sluoksnis, kuris užpiltas dirvožemiu ir apsėtas žolių mišiniu. Griūvančių šlaitų apatinėje dalyje įrengtas išlyginamasis žvyro ir smėlio sluoksnis. Ant šio sluoksnio supiltas vietinis priemolio gruntas, išpinti žabų tvorelių langeliai, kurie užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žole. Kad greičiau atsistatytų velėninė danga, nuo piliakalnio pašalinti krūmai ir menkaverčiai medžStabilizuojant

Viršutinė šlaitų dalis, kur vyksta paviršinė erozija sustiprinta žabų tvorelių langeliais, kurie užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žole. Vietose, kur žmonių išminti takai, įrengti mediniai laiptai.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

  Ukmergės piliakalnis

(A 1193), Ukmergės m.

1991-95 Projektavimas

Tvarkymas

488,42

144446,18

Iš viso:144934,6

Piliakalnio visuose šlaituose atsirado gilios išgraužos, kadangi ilgą laiką piliakalnio želdiniai nebuvo prižiūrimi. Dėl šviesos stokos išnyko velėninė danga. Piliakalnis dažnai lankomas, todėl nereguliuojami lankytojų srautai ir lietaus vanduo suformavo gilias išgraužas, grėsė šlaitų nuošliaužos. Tvarkant piliakalnį padarytas želdinių atrankinis kirtimas, išgraužų vietose įrengtas žvyro drenuojantis sluoksnis, išgraužose suplūktas priemolio ekranas ir jos užvelėnuotos. Užvelėnuoti aikštelės eroduojantys pakraščiai, lankytojų srautams reguliuoti įrengti laiptai piliakalnio šiaurvakariniame ir pietrytiniame šlaituose. Taupant lėšas atsisakyta kitų pritaikymo lankymui darbų.

Buv. pažeistas stabilumas.

Piliakalnio būklė stabili.

buisplM.JPG (3011 bytes) Buišų piliakalnis (A 1374K1), Telšių raj. 1993-96 Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

599,97

3300

114929

Iš viso:118828,97

Esant gausiai augmenijai, piliakalnio šlaite išnyko velėninė danga. Taip susidarė sąlygos neigiamam atmosferos poveikiui, kai kritulių vanduo pradėjo plauti paviršių. Liūtys permerkdavo ir gilesnius sluoksnius, kurie žiemą peršaldavo, o pavasarį atšilę praskysdavo, prarasdavo sankabumą ir, per giliau nespėjusį atšilti sluoksnį, čiuoždavo žemyn. Taip vis daugiau grunto, ypač virš erozijos židinių, prarasdavo pastovumą ir pusiausvyrą, nuslinkdavo. Griūtį pagreitino ir virsdami medžiai.

Virvytės upės kranto įlinkis į piliakalnį paplovė vakarinio šlaito papėdę, nuo ko šlaitas sustatėjo ir atsirado grėsmė viso šlaito pastovumui.

Taikant inžinierines priemones, krantas ties piliakalniu buvo sustiprintas, pastatant statmenai krantui aštuonias akmenų bunas. Pačiam krantui sustiprinti reikalinga akmenų – gargždo danga paklota ant žvyro ir smėlio atvirkštinio filtro. Šlaitas stabilizuotas, užpilant jį žvyru, uždengiant priemolio sluoksniu ir apsėjant žole. Ta šlaito dalis, kur išnykusi velėna, išpinta žabų tvorelių langeliais, prie kurių iš viršutinės pusės paklotos velėnos juostos. Likę langelių plotai užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių mišiniu. Tam, kad atsistatytų ir susiformuotų velėna, buvo sutvarkyti želdiniai.

Buv. avarinė būklė. Piliakalnio būklė stabili.
rimolplM.JPG (2432 bytes) Rimolių piliakalnis

(A 781K1P), Mažeikių raj.

1993-94,

1996

Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

3205

1947

150523

Iš viso:155675

Varduvos upė ardė šiaurės vakarinį piliakalnio šlaitą. Pagal J.Lukošiūno projektą buvo sutvirtintas upės krantas įrengiant akmenų dangą ant gargždo, o po juo žvyro sluoksnių. Upės tėkmei nukreipti sukrautos akmenų bunos ant gargždo sluoksnio. Sutvirtintas piliakalnio šlaitas - supylus žvyringo smėlio drenuojantį sluoksnį, prieš tai įrengus gaudomąsias drenas, jų tranšėjas užpylus gargždu. Virš drenuojančio sluoksnio buvo išpinti žabų tvorelių langeliai, užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių mišiniu. Šlaite, kuriame išteka gruntinis vanduo įrengtos gaudomosios drenos, smėlio, žvyro, gargždo atvirkštinis filtras, atremtas į atraminę akmenų prizmę. Šlaitas užpiltas žvyringu smėliu ant kurio įrengtas priemolio ekranas ir išpinti žabų tvorelių langeliai. Jie užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žole. Sutvarkyti piliakalnio želdiniai.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

ginucplM.JPG (3596 bytes) Ginučių piliakalnis

(A 1508 K1), Ignalinos raj.

1996-97 Projektavimas

Tvarkymas

600

64974

Iš viso:65574

Nereguliuojamas lankytojų srautas sukėlė mechaninę eroziją. Pagal J. Lukošiūno projektą įrengti laiptai, po jais mechaninės išgraužos vietose įrengtas antisufozinis geotekstilės sluoksnis bei žvyringo smėlio ir skaldos drenažinis sluoksnis, plotai, kur pažeista velėna, sutvirtinti žabų tvorelių lygiagretainiais, virš tvorelių paklotos velėnos juostos, likęs langelių plotas apsėtas žolių mišiniu ir užpiltas dirvožemiu su varpučio šaknimis.

Buv. pažeistas stabilumas.

Piliakalnio būklė stabili.

  Gudelių piliakalnis (A 1323), Kelmės raj. 1996-97 Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

970

Savivald. lėšomis

16370

Iš viso:17340

Šiauriniame, šiaurės vakariniame ir vakariniame piliakalnio šlaituose kritulių vanduo išgraužė vagą, kurioje po liūčių, ypač kai jos sutampa su staigiu pavasario polaidžiu, vanduo netelpa, iš jos išsilieja ir darosi vagą naujoje vietoje. Siaurose vietose tėkmė įgauna didelę griaunamąją jėgą, o atsirėmusi į piliakalnį, ypač ties posūkiais, per trumpą laiką sukelia tokias deformacijas, kurios yra viso šlaito nuošliaužų ir nuogriuvų priežastimi. Prie šlaito giūvimo prisidėjo ir griūnantys paplauti medžiai.

Pagal parengtą projektą, siekiant likviduoti piliakalnio avarinę būklę, išgaužos vaga buvo sustiprinta žabų tvorelėmis, prie tvorelių (vidaus pusėje) sukrautos atraminės akmenų gargždo prizmės, vietose, kur susidarė staigus dugno nuolydis, sukrauti akmenų slenkstukai, medžiai ir kelmai išrauti ir suformuota vaga. Nuplautoje piliakalnio šlaito papėdėje išpinta žabų tvorelė, už kurios (į vagos vidinę pusę) sukrauta akmenų-gargždo atraminė prizmė, o į piliakalnio pusę įrengtas atvirkštinis gargždo - rupaus žvyro filtras. Ant šlaito, virš atvirkštinio filtro, supiltas žvyringo smėlio sluoksninis drenažas, ant jo išpinti žabų tvorelių įstriži langeliai, kurie užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žole. Taip sutvirtintos šiaurinio, šiaurės vakarinio ir vakarinio šlaitų apatinės dalys. Didžiojo pylimo viršuje iškasta didelė duobė, todėl pylimo pietinio šlaito papėdėje įrengtos žabų tvorelės, gargždo – žvyro atrama, žvyringo smėlio sluoksninis drenažas, langeliais išpintos žabų tvorelės, kurios užpiltos dirvožemiu ir apsėtos žole. Nuo visų erozijos paliestų vietų pašalinti medžiai ir krūmai, kad susiformuotų velėna.

Buv. sąlyginai stabilus.

Piliakalnio būklė stabili.

kalotplM.JPG (1824 bytes)

kalotpl2M.JPG (3082 bytes)

Eketės (Kalotės) piliakalnis

(A 412K1P), Klaipėdos raj.

1994,

1996-97

 

Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

6981

2339

535388

Iš viso:544708

Eketės upelio tvenkinio bangos ir ledas sukėlė piliakalnio šlaitų eroziją. Pagal J.Lukošiūno projektą buvo atlikti šlaito stabilizavimo darbai - povandeninė šlaito dalis užpilta gargždu, įrengta akmenų danga. Šlaitas virš vandens sustiprintas pilant žvyringą smėlį erozijos dugne, virš jo žvyrą, ant žvyro gargždą, ant jo akmenų dangą. Šlaitas sustiprintas priemolio ekranu, kurio paviršiuje išpinti žabų tvorelių langeliai.

Buv. avarinė-katastrofinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

  Punios piliakalnis (A 87K1P ), Alytaus raj. 1991-97

 

 

Projektavimas

Ekspertizė

Arch.priežiūra ir tyrimai

Tvarkymas

35852,32

1990

7522

1225234,2

Iš viso:1270598,52

Piliakalnio š pašlaite teka Nemunas, jo vanduo potvynių metu pakildavo iki pašlaitės nuplaudamas šlaito atramą. Dėl to piliakalnio šlaitas pastatėjo ir, neišlaikęs pusiausvyros, griuvo. Nuošliaužose atsidengė gruntiniai vandenys, kurie drėkino šlaitą. Žiemą vanduo sušaldavo, o pavasarį atšilęs praskiesdavo gruntą, gruntas netekęs sankabumo nuslinkdavo, o Nemuno vanduo jį nunešdavo tolyn, todėl atrama šlaitui nesusidarydavo. Kadangi Nemunas prie piliakalnio daro posūkį, nesiimant avarinės būklės likvidavimo darbų piliakalnis laikui bėgant būtų nuplautas visiškai. Kad Nemuno vanduo ir lytys nedarytų poveikio šiauriniam šlaitui, palei visą krantą suformuota akmenų prizmė, šaltiniuojančiose nuošliaužose įrengtos drenažo sistemos. Taupant lėšas viršutinės nuošliaužos paliktos natūraliai persiformuoti, neužpilant projekte numatyto drenuojančio žvyro sluoksnio.

Piliakalnio vakarinis šlaitas erodavo veikiamas į rėvą patenkančio lietaus paviršinio vandens. VŪPI buvo parengtas rėvos ir jos vakariniame šlaite esančios nuošliaužos sutvarkymo projektas. Pagal projektą rėva užpilta drenuojančiu žvyro sluoksniu, įrengti vandens latakai, nuošliaužoje įrengtas drenažas, užpiltas drenuojantis žvyro sluoksnis, išpinta žabų tvorelėmis, užpilta dirvožemiu, suformuota velėninė danga.

1993 m. vasarą liūčių metu rėvos tvirtinimo įrenginiai kartu su šalia augančia 1 m diametro liepa išgriauti. Rėvos vakariniame šlaite atsirado naujos 2 nuošliaužos. Rėvos stiprinimas buvo projektuojamas iš naujo. J. Lukošiūno parengtame projekte rėvos dugnas sustiprintas geotekstile, apačioje įrengtas drenažas, suformuotas atvirkštinis filtras iš skaldos, karjero žvyro ir lauko akmenų. Nuošliaužos sutvarkytos analogiškai kaip ir prieš tai tvarkyta nuošliauža. Rėvos prieigose, siekiant koncentruotai nuleisti gruntinius ir paviršinius vandenis (juos jungiant į rėvos drenažą), įrengtas drenažas.

Piliakalnio pietrytinis šlaitas, paplautas Punelės upelio, pradėjo griūti. Susiformavo nuogriuva, kuri plėtėsi į aikštelės pakraštį. Šlaitui sutvirtinti įrengtas pakabinamas drenažas, šlaitas sustiprintas vielos tinklu, užpiltas drenuojančiu smėlio sluoksniu ir užvelėnuotas. Nuošliaužos apatinė dalis sutvirtinta atramine prizme, akmenų bunomis ir žabų tvorelėmis. Krantas sutvirtintas žvyro, ant jo gargždo ir viršuje akmenų danga. Visoje piliakalnio teritorijoje sutvarkyti želdiniai, atlikti minimalūs lankytojų srautų reguliavimo darbai - įrengti laiptai į pylimą, jo aikštelė užtverta tvora. Taupant lėšas nedaryti pritaikymo lankymui darbai.

Buv. avarinė-katastrofinė būklė.

Piliakalnio vakarinio ir rytinio šlaitų būklė stabili. Šiaurinis šlaitas apsaugotas nuo Nemuno poveikio. Kaip numatyta projekte, šlaito viršutinė dalis natūraliai persiformuoja.

1999 m. šiaurės vakarinėje nuošliaužoje, nors buvo tikimasi, kad persiformavimas nepasieks aikštelės krašto, erozija vis tik ją pasiekė. Pradėjo griūti kultūrinis sluoksnis. 2000 m. numatytas šios erozijos vietos ištyrimas ir sutvarkymas.

  Sauserių piliakalnis

(A 461P), Kretingos raj.

1996-97 Projektavimas

Arch. priežiūra

Tvarkymas

7510

Savivald. lėšomis

126660

Iš viso:134170

Deformacijos vyksta pietrytiniame piliakalnio šlaite, kur augdami medžiai ir krūmai nustelbė žolinę-velėninę dangą, o kritulių vanduo, tekėdamas šlaitu iš aikštelės ir gretimų plotų, plauna ne tik paviršių. Prasidėjo ir gilesnių sluoksnių erozija, susiformavo išgraužos.

Paviršinei erozijai sustabdyti, šlaite įrengtos žabų tvorelių užtvaros, suformuotas apsauginis pylimėlis piliakalnio aikštelės pietrytiniame pakraštyje ir užpiltos duobės gynybinio pylimo viršuje. Šlaite sutvarkyti želdiniai, pašalinant krūmus, pažeistus medžius ir sausuolius bei iškertant visas atžalas.

Buv. avarinė būklė. Piliakalnio būklė stabili.
IndijplM.JPG (3430 bytes) Indijos piliakalnis

(A 707K1P), Šilalės raj.

1995,

1997-98

Projektavimas

Archeologiniai tyrimai

Tvarkymas

6006

2998

407216

Iš viso:416220

Piliakalnį ardė vanduo ir ledo lytys. Dėl to apatinėje šlaito dalyje susidarė išgriuvos. Pagal J.Lukošiūno projektą buvo stabilizuotas piliakalnio šlaitas. Krante, prie viso archeologinio paminklo iš akmenų buvo sukrautos bunos. Upės vandens tėkmė nutolinta nuo paminklo išrenkant akmenis nuo vagos vidurio iki kito kranto, ir iš jų tarpuose tarp bunų įrengta akmenų danga ant gargždo sluoksnio. Šlaito papėdės dugne supiltas drenuojantis žvyringo smėlio sluoksnis, ant jo suplūktas 0,5 m storio priemolio ekranas. Paviršiuje išpinti 0,1 m žabų tvorelių langeliai ir užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis bei apsėti žole. Sutvirtinta viršutinė šlaito dalis. Šlaito vietoje, kur periodiškai šaltiniuoja, įrengtas atvirkštinis filtras. Nuo visų erozijos paliestų vietų pašalinti medžiai ir krūmai, kad velėna galėtų atsigauti.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

kacaicplM.JPG (2419 bytes) Kačaičių piliakalnis

(A 464KP), Kretingos raj.

1993-94,

1996-97,

1998

Projektavimas

Inžinieriniai tyrimai

Archeologiniai tyrimai

Tvarkymas

12914

3303

465

10912

292260

Iš viso:319854

Kartenalės upelis paplovė piliakalnio šlaitą, dėl ko įvyko šlaito ir aikštelės pakraščio griūtys išilgai viso R piliakalnio šlaito. 1994 m. pagal rytinio šlaito tvirtinimo ir aplinkos tvarkymo projektą (parengė R. Kiaunė), sutvarkyto šlaito didžioji dalis nušliaužė, išliko tik akmenimis sutvirtinta pašlaitė. 1997 m. J.Lukošiūnas parengė naują projektą, pagal kurį eroduojamas šlaitas buvo stabilizuotas pakabinamu drenažu, įrengus žvyro gaudomąsias drenas ir smėlio drenuojantį sluoksnį bei suplūkiant priemolio ekraną. Paviršius sustiprintas žabų tvorelėmis, užpiltas juodžemiu, šlaitas užvelėnuotas ir užsėtas daugiametėmis žolėmis. Stygų tvirtinimo vietos piliakalnio aikštelėje archeologiškai ištirtos.

Buv. avarinė-katastrofinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

  Vedrių piliakalnis

(A 750K1P), Šilalės raj.

1994,

1997-98

Projektavimas

Tvarkymas

3475

230520

Iš viso:233995

Vedrių piliakalnio šiaurinis šlaitas, plaunamas Akmenos upės, dvejose vietose intensyviai erodavo. 1998 m. Akmenos upės krantas buvo sustiprintas atramine akmenų prizme, vandens tėkmė bunomis nukreipta į upės vidurį. Šlaito erozijos dugne įrengtos gaudomosios drenos, paklojant tranšėjų dugne tolio-ruberoido juostas ir užpilant jas rupiu žvyru-gargždu filtraciniam vandeniui nutekėti ir taip apsaugoti šlaito paviršių nuo paviršinio vandens srautų susidarymo ir grunto išplovimo. Po to eroduojantis šlaitas sustiprintas žabų tvorelių langeliais, užpiltas dirvožemiu, apsėtas žolių mišiniu. Nuošliaužos vietoje, be anksčiau minėtų priemonių, buvo panaudotas pintas vielos tinklas, dengtas plastiku, ant jo paklota velėna ir prikalta mediniais kuoliukais. Eroduojančiame šlaite sutvarkyti želdiniai.

Buv. avarinė-katastrofinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

  Kubilių piliakalnis

(A 1327K1), Kelmės raj.

1994-95,

1998-99

Projektavimas

Tvarkymas

3444

176839

Iš viso:180283

Piliakalnis nukentėjo pradėjus važinėti jo pietiniu šlaitu. Per laiką keliukas giliai įsirėžė. Buvo bandyta išgraužos šoną paremti kuolų tvorele, bet ne visur ji šlaitą laikė. 1998 m. išgraužos dugne, abejose pusėse, išpintos žabų tvorelės. Įrengtos lauko akmenų, gargždo, stambaus žvyro atraminės prizmės. Eroduojami šlaitai užpilti žvyringu smėliu, jo paviršiuje išpinti žabų tvorelių langeliai, užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žole. Dugnas padengtas stambaus žvyro su akmenimis sluoksniu. Sutvarkyti piliakalnio želdiniai.

Buv.avarinė-katastrofinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

lyduvplM.JPG (2250 bytes) Lyduvėnų piliakalnis

(A 380P), Raseinių raj.

1996,

1998

Projektavimas

Tvarkymas

1271

39841

Iš viso:41112

Rekonstruojant keliuką buvo nuardytas pietrytinis piliakalnio šlaitas ir paliktas be jokio sustiprinimo. Erozija gilėjo dėl gamtos procesų, ten augantys medžiai prarado pastovumą, per laiką vėtra juos išvertė ir atidengė naujus erozijos židinius, kurie plėtėsi gilyn į piliakalnį.

Nuardytas, eroduojantis šlaitas sustiprintas. Visame erozijos ilgyje ant skaldos sluoksnio įrengta atraminė akmenų prizmė, kurios apatiniu kraštu nuteka vanduo. Į viršutinį prizmės kraštą atsiremia žvyringo smėlio sluoksninis - eroduojančio šlaito drenažas, uždengtas dirvožemio (humusingo priemolio) su varpučio šaknimis sluoksniu, supiltu į žabų tvorelių lygiagretainius ir apsėtu žolių mišiniu.

Buv. sąlyginai stabilus.

Piliakalnio būklė stabili.

budelplM.JPG (2467 bytes) Budelių piliakalnis

(A 302K1P), Kaišiadorių raj.

1992-97,

1999

Projektavimas

Ekspertizė

Archa. priežiūra ir tyrimai

Tvarkymas

1740,55

175

7999

462803

Iš viso:472717,55

Piliakalnio šiaurės vakarinėje papėdėje teka upeliukas. Jo vanduo per ilgą laiką išgraužė gilią rėvą ir toliau ją gilino. Dėl to piliakalnio šlaitas pastatėjo ir vietomis, neišlaikęs pusiausvyros, griuvo. Ypač pavojingos buvo vietos, kur gruntinis vanduo nuolat drėkino šlaito papėdę aukščiau rėvos dugno, kur žiemą vanduo sušąla, o pavasarį atšilęs praskiedžia gruntą. Gruntas netekęs sankabumo nuslinkdavo, o vanduo jį išnešdami į Neries upės slėnį. Taip erozija plito po šlaitu ir jį griovė. Medžiai ir krūmai, augdami apie nuogriūvos, siūbuodami nuo vėjo, taip pat griovė šlaitus iš viršaus.

Tvarkant rėvą pagal projektą, piliakalnio papėdėje buvo paklota drenažo vamzdžių drena, nuo sufozijos izoliuota stiklo audiniu ir užpilta žvyro sluoksniu. Tam, kad gruntas neperšaltų, užpiltas 1 m storio žvyringo smėlio sluoksnis. Kad upelio vanduo negilintų rėvos dugno, priešingame piliakalniui jos pakraštyje supiltas priesmėlio – priemolio ekranas, kurios viršuje iškasta tranšėja. Jos šonuose įrengtos žabų tvorelės, kurios sudaro vagą. Likę tarpai tarp tvorelių ir tranšėjos šonų priplūkti priemolio. Dugnas sustiprintas žvyro ir gargždo sluoksniais. Didesnio nuolydžio vietose dugnas buvo sulaiptuotas, o labai stačiuose vietose įrengti akmenų slenkstukai. Viena nuošliauža, kuri pasiekė piliakalnio laitą, buvo sutvarkyta, supilant drenuojančio karjero žvyro sluoksnį nuogriūvos dugne ir sukraunant papėdėje atramines akmenų prizmes su atvirkštiniu filtru į šlaito pusę. Po to supiltas žvyringas smėlis ir suformuotas priemolio ekranas, kvadratais įrengtos žabų tvorelės. Kvadratai užpilti durpžemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių mišiniu. Medžiai ir krūmai aplink nuogriuvą iškirsti ir pašalinti.

Tokiu pat būdu buvo sutvarkytos dar dvi nuogriuvos prie už piliakalnio esančios senovės gyvenvietės. Nuo piliakalnio pašalinta dauguma medžių ir krūmų.

Buv. avarinė būklė.

Atsižvelgiant į tai, kad erozija nepasiekė piliakalnio šlaitų, o tik pašlaitę, bei taupant lėšas, eroduojančios 4 nuošliaužos paliktos natūraliam persiformavimui. Šiuo metu paties piliakalnio būklė stabili.

  Jurgaičių, Domantų piliakalnis, vad. Kryžių kalnu (A 658K1P), Šiaulių raj. 1998-99 Projektavimas

Arch.priežiūra

Tvarkymas

1048,56

399,44

34552

Iš viso:36000

Pagal parengtą projektą, prieš įrengiant laiptus rytinėje piliakalnio dalyje, šlaito po laiptais pastovumui užtikrinti, įrengtas priešsufozinis filtras, turintis apsaugoti šlaitą nuo deformacijų, kurias sukelia egzogeniniai procesai. Nauji laiptai daugmaž pritaikyti prie esančio paviršiaus nuolydžio.

Buv. pažeistas stabilumas.

Piliakalnio būklė stabili.

  Žagarės piliakalnis

(A 596K1P), Joniškio raj.

1998-99

 

Projektavimas

Ekspertizė

Archeologiniai tyrimai

Tvarkymas

6542

500

4576

92695

Iš viso:104313

Piliakalnis yra Žagarės miestelio kapinių teritorijoje. Jo aikštelėje pastatyta kapinių koplyčia. Aplink ją šlaituose nuo kapinių atidarymo iki dabar laidojama. Paskutiniuoju metu čia laidojama tik artimųjų kapavietėse. Ten, kur kapai neprižiūrimi, vyksta natūralus (anksčiau laidojant kasinėtų) šlaitų persiformavimas iki natūralaus grunto byrėjimo (kampo) polinkio. Įvairiose vietose šis procesas vyksta skirtingai: šiauriniame šlaite – mažiausiai, rytiniame ir vakariniame – daugiau, o pietiniame daugiausiai persislenka grunto sluoksniai, ypač viršutiniai. Pasvyra, išgriūva kryžiai ir paminklai, statesnėse vietose nuslenka kapų kauburėliai, polaidžių, kartu su liūtimis metu šlaitų deformacijos paliečia ir gilesnius žemės sluoksnius.

Pagal tvarkymo darbų projekta, čia įrengtos lengvos atraminės sienutės su poliniais gręžtiniais pamatėliais, su įleistais į šlaitą inkariniais strypais arba ažūrinėmis kontraforsinėmis atramėlėmis. Apsaugojimui nuo kritulių vandens išplovimų, įrengti priešsufoziniai atvirkštiniai filtrai. Vietos, kuriose nelaidojama ir nekasinėjama, bet yra nuslinkimo pavojus, sutvirtintos gręžtinėmis, įlaidinėmis užtvaromis su viršutiniais atraminiais borteliais, įrengtais skersai šlaito kapų tarpueilėse.

Buv. avarinė būklė.

Piliakalnio būklė stabili.

  Kalniškės (Gargždų) piliakalnis (A 430K1P), Klaipėdos raj. 1998-2000

 

Projektavimas

Ekspertizė

Archeologiniai tyrimai

Tvarkymas

29258

800

5000

148021

Iš viso:183079

Piliakalnio šiaurinėje ir pietinėje pašlaitėse teka upeliai - Minijos kairieji intakai, kurie vis giliau įsirėždami į moreną, sukėlė ir šlaitų deformacijas.

Suprojektuotas pradinis upelio kranto tvirtinimas, kurį įrengus bus minimaliai stabdoma kranto ir šlaito erozija. Tvirtinimui įrengtos žabų tvorelės. Jos išpintos išilgai vagos viena ir dviem eilėmis, ir tarpusavyje sujungtos įstrižomis tvorelėmis, kylančiomis nuo kranto į griūvančio šlaito pusę. Taip sudaryti langeliai, sulaikantys iš aukščiau griūvant gruntą. Kraštinė žabų tvorelė (į vagos vidurio pusę), ypač staigaus įlinkio baruose, paremta akmenų kontraforsais. Jie atremia tvorelę, ir kartu gerai gesina vandens skersines sroves, ir apsaugo nuo tolesnio apatinės kranto dalies išplovimo.

Vėliau abiejų upelių vagose įrengtos žabų tvoreles su atraminėmis akmenų prizmėmis, sukrautos akmenų bunos, nukreipiančios tėkmę nuo piliakalnio papėdės į vagos vidurį, o nuogriuvų vietose šlaitai sustiprinti atvirkštiniu akmenų-gargždo, gargždo-žvyro ir žvyringo smėlio sluoksniu. Stabilizuotų šlaitų vietos išpintos žabų tvorelių langeliais, užpiltos humusingu su varpučio šaknimis dirvožemiu ir apsėtos žolių mišiniu. Tvarkomi želdiniai. Taip, prašviesėjus piliakalnio paviršiui, pagerės sąlygos žolinei dangai - velėnai sustiprėti. Kad sumažėtų mechaninės erozijos pavojus, nes nuo Gargždų pusės į piliakalnį lankytojai kopia stačiu šlaitu, kur formuojasi išgrauža, suprojektuoti laiptai, sklandžiai gulantys ant esamo paviršiaus. Po jais suprojektuota priešsuzofinė apsauga iš geotekstilės, skaldos ir jos išsijų sluoksnių, o paviršius sustiprinamas plokščių akmenų grindiniu. Kiekvienos pakopos uosiniai (antiseptikuoti) tašai varžtais tvirtinami prie ąžuolinių (antiseptikuotų) stulpelių. Apatinėje ir viršutinėje laiptų aikštelėse ant skaldos pasluoksnio padarytos akmenų nuogrindos. Parengtas priraikymo lankymui projektas.

Buv. pažeistas stabilumas.

Piliakalnio būklė stabili.

Pritaikymo lankymui darbai siūlomi atidėti.

bradelplM.JPG (2149 bytes) Bradeliškių piliakalnis

(A 1239P), Vilniaus raj.

1997-2000 Toponuotrauka

Projektavimas

Ekspertizė

Archeologiniai tyrimai

Tvarkymas

2000

16888

1900

17996

387448

Iš viso:426232

Dūkštos upelio paplautas, griūvantis piliakalnio vakarinis šlaitas ir aikštelės kultūrinis sluoksnis pradėti tvirtinti. Didesnėje nuošliaužoje paklota geotekstilė, suformuoti nuo vandens tėkmės saugantys atraminė akmenų prizmė ir bunos. Virš atraminės prizmės įrengtas atvirkštinis filtras. Baigta formuoti šlaito atrama. Ant šlaito supiltas sluoksninis žvyro drenažas, šlaitas išpintas žabų tvorelių lygiagretainiais, suformuota žolinė danga.

Avarinė būklė.

Didžioji nuošliauža sutvarkyta. Būtina likviduoti šiaurės vararinio šlaito avarinę būklę.

Pritaikymo lankymui darbai siūlomi atidėti.

  Vieškūnų piliakalnis (A 7P), Kauno m. 1997-2000

 

 

Projektavimas

Ekspertizė

Archeologiniai tyrimai

Tvarkymas

14389

3480

11506

1125334

Iš viso:1154709

Vieškūnų piliakalnio plaunamas šlaitas 1997-1999 m pradėtas tvirtinti. Kauno marių dugne įrengus geotekstilės priešsufozinį sluoksnį, suformavus ekraną ir nuo bangų saugančią lauko akmenų dambą, suformuotas žvyro šlaitas. Įrengtas akmenų-betono sluoksnis ant akmenų dambos, sudėtas akmenų grindinys, saugantis piliakalnio pašlaitę, bet sudėti plokštes saugančias šlaito apatinę dalį nuo išgraužų, suformuoti šlaito paviršių saugančią žolinę dangą dar reikia 78 m ilgyje.

Buv. avarinė būklė.

Būtina užbaigti projekte numatytus darbus.

kernplM.JPG (3669 bytes) Kernavės piliakalnis III, vad. Lizdeikos kalnu (A 1471K1P), Širvintų raj. 1999 Projektavimas

Ekspertizė

Tvarkymas

16540

1000

44501

Iš viso:62041

Lizdeikos piliakalniui, kuriame įvykęs sluoksnių persislinkimas šiaurės vakariniame šlaite, grėsė griūtis. 1999 m. pavasarį nuslinko piliakalnio prieigų viršūnė. Lizdeikos piliakalnį nuo šios vietos skiria tik vandens išgrauža. Jau 3 metai po liūčių bei pavasarinių atlydžių piliakalnių link pasipila vos ne visos Kernavės vanduo. Atsiranda vis daugiau naujų griovų ir išgraužų.

Kad griova negilėtų, jos dugnas ir krantai sustiprinti priešsufoziniu geotekstilės sluoksniu, paklotos drenos. Dėl lėšų trūkumo, drenos neįvestos į kanalizuotą Kernavėlės upelį. Griovos dugno kraštuose išpintos žabų tvorelės, jos užpiltos skalda. Abi griovos pusės sustiprintos žvyringo smėlio ir žvyro sluoksnių atvirkštiniu filtru, o paviršius žabų tvorelių langeliais. Dėl lėšų stokos griova nepadengta dirvožemiu, neužvelėnuota ir neapsėta. Taip pat nesutvarkytas ir Kernavėlės upelio aukštupys. Tik sutvirtinus upelio vagą ir akmenų užtvaromis redukuojant debitą bus išvengta naujų deformacijų.

Avarinė būklė.

Būtina užbaigti projekte numatytus darbus.

luponplM.JPG (2465 bytes) Luponių piliakalnis

(A 663K1P), Šiaulių raj.

1997, 1999 Projektavimas

Ekspertizė

Tvarkymas

3149

300

39496

Iš viso:42945

Nereguliuojamas lankytojų srautas sukėlė šlaitų mechaninę eroziją. Pagal J.Lukošiūno projektą buvo užpiltos ir užvelėnuotos duobės piliakalnio aikštelėje, užvelėnuotas geodezinio ženklo pylimėlis, visose išgriuvose įrengtas drenuojantis žvyringo smėlio sluoksnis, papėdėse išpintos atraminės žabų tvorelės, tarp jų paklotas geotekstilės sluoksnis ir užpiltas stambiu žvyru, ant jų suplūktas priemolio ekranas, jo paviršius išpintas žabų tvorelių lygiagretainiais, virš tvorelių paklotos velėnos juostos, lygiagretainiai užpilti dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių mišiniu. Aikštelės pakraščiu išpintos eilės žabų tvorelių, virš jų paklotos velėnos juostos ir prikaltos mediniais kuoliukais. Išgraužų vietose supiltas žvyringo smėlio sluoksnis, pakraščiai išpinti žabų tvorelėmis, virš jų suplūktas priemolio ekranas ir išpinta žabų tvorelių lygiagretainiais, viršuje paklotos velėnos juostos ir prikaltos kuoliukais. Liko sutvarkyti želdinius, apsėti žolių mišiniu.

Buv. pažeistas stabilumas.

Piliakalnio būklė sąlyginai stabili.

Būtina užbaigti pradėtus darbus.

  Mikytų piliakalnis

(A 476KP), Skuodo raj.

1999 Projektavimas

Ekspertizė

Archeologiniai tyrimai

Tvarkymas

3007

300

3000

33401

Iš viso:39708

Dėl upelio didelių nuolydžių ir vandens greičių išplaunamo grunto, atidengiami įvairaus dydžio rieduliai, keičiantys vagos formą ir kryptį. Ten susidaro nauji išplovimai, kur kartu su gruntu griūva krūmai ir medžiai sudarydami užtvaras ir sukeldami naujas deformacijas, besiplečiančias ir gilyn ir aukštyn. Be to, piliakalnis labai apaugęs. Paviršiuje, be saulės spindulių, auga daugiausiai plačialapės žolės, nesudarančios stiprios velėnos, saugančios nuo paviršiaus erozijos.

1999 m. akmenų prizmėmis ties nuošliaužomis sutvirtinti upelio krantai. Piliakalnio prieigose įrengtas vandens telkinėlis su slenkstuku, sumažinančiu upelio hidraulinį nuolydį ir vandens greitį, sutvarkyti želdiniai. Nuošliaužos sutvirtintos žabų tvorelėmis ir užpiltos drenuojančiu žvyro sluoksniu. Tačiau darbai sustabdyti neįrengus nuo išplovimų saugančios velėninės dangos.

Suprojektuotos lankytojų srautų reguliavimo priemonės, tačiau dėl lėšų stokos jos neįvykdytos.

Pažeistas stabilumas.

Būtina užbaigti bent pirmos eilės darbus.

  Žuvininkų (Salduvės) piliakalnis (A 656K1P), Šiaulių m. 1999-2000 Projektavimas

Ekspertizė

Archeologiniai tyrimai

Tvarkymas

Savivald. lėšomis

1200

3000

75892

Iš viso:80092

Beveik visa piliakalnio aikštelė ir dalis aikštelės vakariniame pakraštyje supilto pylimo II pasaulinio karo metu iškasinėta. Po karo aikštelėje įrengtas trianguliacijos punktas dar daugiau sumaitojo aikštelę. Aikštelėje iškastos duobės, suformavus drenuojantį sluoksnį, užpiltos priemoliu ir užvelėnuotos. Rytiniame šlaite planuojamų laiptų vieta, kur II pasaulinio karo apkasų vietoje susiformavo išgrauža, 2000 m. sutvarkyta savivaldybės lėšomis - rytiniame šlaite sparčiai gilėjanti ir platėjanti išgriova pirmiausia apsaugota nuo hidrometeorologinių faktorių poveikio. Išgriovos dugne įrengta priešsuzofinė apsauga, o pakraščiai užpilami lengvai drenuojančiu gruntu, uždengiami pintu vielos tinklu, aptrauktu plastiku, ir užvelėnuojami. Išgriovoje ant priešsuzofinės apsaugos suprojektuoti laiptai su dviem posūkiais, tačiau dėl lėšų stokos jie neįrengti. Liko nesutvarkyta ir po vakariniame piliakalnio šlaite įrengtais laiptais susidariusi išgrauža bei piliakalnio aplinka.

Buv. avarinė būklė. Pažeistas stabilumas.

Būtina užbaigti bent projekte numatytus piliakalnio šlaitų sutvirtinimo darbus.

  Birštono piliakalnis, vad.Vytauto kalnu (A 213K1), Birštono m. 1998-99 Projektavimas

Archeologiniai tyrimai

Tvarkymas

1280

9000

237460

Iš viso:247740

Piliakalnio pagrindą ir griovos apatinę dalį sudaro tankūs moreniniai priemoliai ir priesmėliai. Virš jų slūgso vidutinio tankumo smulkaus, drėgno, įsotinto vandeniu smėlio sluoksnis. Virš šio sluoksnio griovos ir piliakalnio šlaitus dengia purus smėlingas, takus molingas deliuvio sluoksnis, kuris altinių vietose yra įmirkęs, netekęs pastovumo, todėl griova aktyviai plečiasi, ypač liūčių metu. Griovai gilėjant ir statėjant jos šlaitams, atsiranda vis nauji erozijos židiniai.

Pagal projektą, rytiniame piliakalnio (kairiajame griovos, žiūrint vandens tekėjimo kryptimi) šlaite iškastos tranšėjos. Išklojus tranšėjų dugną ir šlaitus geotekstile, įrengtos gofruotų-perforuotų, apvyniotų geotekstile, polietileno vamzdžių drenos. Šaltiniuotame šlaite įrengtas drenuojantis smėlio sluoksnis. Jis uždengtas pintu, plastiku dengtu vielos tinklu, kuris užvelėnuotas. Velėna prikalta mediniais kuoliukais. Panašiai sutvirtintas ir griovos dešinysis šlaitas, tik čia dugnas dar išklotas geotekstilės sluoksniu, o gofruotų – perforuotų polietileno vamzdžių drenos užpiltos žvyringu smėliu, uždengiant jį vielos tinklu ir užvelėnuojant. Pačioje nuošliaužos viršūnėje ant geotekstilės supiltas skaldos infiltracinis sluoksnis paviršiniam vandeniui sutekėti.

Griovos viršutiniame gale, dešiniojo šlaito viršutinės dalies nuogriūva uždengta geotekstile, dugne įklota polietileno plėvelė, ant kurios paklotas sugręžiotas ir geotekstile apvyniotas polietileno vamzdis- drena. Jis užpiltas žvyringu smėliu, užklotas vielos tinklu ir užvelėnuotas.

Griovos dugnas (pradedant nuo virutinio galo), nuėmus velėną ir nukasus dirvožemį, išklotas geotekstile, ant kurios pakloti gofruoti – perforuoti, apvynioti geotekstile polietileniniai vamzdžiai ir užpilti skalda. Nuo skaldos į šonus supiltas žvyras – taip šlaitų papėdėje sudaryta atrama. Dešinėje pusėje atrama dar sustiprinta žabų tvorelių langeliais, kurie užpilti žvyru, dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėti žolių mišiniu. Darbus finansavo Birštono miesto savivaldybėGriovos

Avarinė būklė.

Liko netvarkytas piliakalnio pietinis šlaitas, kurio apatinė dalis pakibusi, kadangi supuvo medinių rąstų atraminė sienutė, taip pat eroduoja išilgai piliakalnio šiaurinio šlaito papėdės tekančio upelio krantai. Upelis grėsmingai artėja prie piliakalnio. Būtina šiuos darbus kuo skubiau įvykdyti.

molovplM.JPG (4035 bytes)

Molavėnų (Graužų) piliakalnis (A 375P), Raseinių raj. 1995-96 Projektavimas

Tvarkymas

9206

6060

Iš viso:15266

Šešuvio upelis į piliakalnį atsiremia stačiu kampu su hidrauliniu nuolydžiu, didesniu kaip 2 promilės. Vagos posūkio vietose sūkuriai išplovė duobes. Šlaitas, netekęs atramos papėdėje, intensyviai griuvo. Rudenį papėdės gruntas įmirksta, o žiemą, kai žemiausias vandens lygis vagoje, įšąla. Pavasarį atšylant toks gruntas netenka sankabumo.

Pagal parengtą projektą, tik grąžinus vagą į ankstesnę vietą, sustiprinus krantus, o papėdėje įrengus akmenų bunas, drenuojantį smėlio ir žvyro sluoksnį, priemolio ekraną, paviršių sustiprinus žabų tvorelių langeliais, užpiltais dirvožemiu su varpučio šaknimis ir apsėjus žolių mišiniu, šlaitas stabilizuosis.

Kad erozija sulėtėtų, rajono savivaldybės dėka, 1996 m. atlikti pirmos eilės darbai. Ties nuošliauža esanti salos dalis nukasta. Upelio krantas, kad neplautų piliakalnio pašlaitės, sutvirtintas žabų tvorelėmis, suformuota prizmė už kurios susilaikys nuo piliakalnio šlaito nugriuvęs gruntas.

Buv. katastrofinė būklė.

Kadangi buvo atlikti tik pirmos eilės darbai, erozija sulėtėjo, tačiau piliakalnis lieka avarinėje būklėje. Užbaigimas atidėtas.