Krenavės piliakalnių kompleksas


Adresas:  Širvintų r., Kernavės sen.

Vertybės (paminklo) kodas:  A1469-1474

Trumpas aprašymas:
Kernavės piliakalnis, vad. Aukuro kalnu (A1469), Kernavės piliakalnis II, vad. Mindaugo sostu (A1470), Kernavės piliakalnis III, vad. Lizdeikos kalnu, su gyvenviete (A1471K), Kernavės piliakalnis IV, vad. Pilies kalnu (A1472), Kernavės piliakalnis V, vad. Kriveikiškiai, Kernavės senojo miesto vieta (A1473), Kernavės senojo miesto vieta II (A1474) yra apie 40 km į ŠV nuo Vilniaus.

Kernavės valstybiniame archeologijos ir istorijos muziejuje-rezervate, kuris užima 196,2 ha plotą ir jo apsauginėse zonose yra daugiau negu 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų. Rezervato branduolį sudaro didžiausias Lietuvoje gynybinis 5 piliakalnių kompleksas bei buvusio viduramžių miesto vieta Pajautos slėnyje, Neries deš. krante.

Kernavės praeitimi susidomėta dar XIX a. viduryje. Nuo 1979 m. kas metai sistemingai yra vykdomi moksliniai archeologiniai tyrinėjimai. Šiai dienai 4 piliakalniuose ir jų papėdėse ištirtas 1755 m² plotas. Remiantis archeologinių tyrinėjimų medžiaga piliakalniai datuojami VI-XIV a. Pajautos slėnyje tyrinėtos geležies amžiaus gyvenvietės ir viduramžių miesto vieta-ištirtas 4590 m² plotas.

Kernavė (Kernowe) pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 m. Hermano Vartbergės kronikoje. Eiliuotoje Livonijos kronikose ji minima kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269-1282) valda. Istoriniai dokumentais liudija, kad 1365 m. kryžiuočiai Kernavės ir Maišiagalos pilis (castrum Kernow et Maisegale) sudegino. 1390 metais, paskutiniojo kryžiuočių puolimo metu, Kernavės gynėjai patys sudegino įtvirtinimus ir pasitraukė į Vilnių.